Mykolas DEIKUS

Iš nuosavos leidyklos – knygos už biudžeto pinigėlius, miglota Tarybos nario išlaidų apskaita, leidžianti nusirašyti kanceliarines išlaidas. „Ką išrinkome, tą ir turime“, - skelbia save išsikėlęs Šiaulių miesto tarybos narys Stasys Tumėnas. Susirūpinęs neefektyviai leidžiamais pinigais, savo leidyklos sąskaitą „susišildė“ biudžeto pinigėliais.

Šiaulių miesto tarybos narių išmokos kanceliarinėms išlaidoms ir toliau kelia daugybę klausimų. Pavyzdžiui, Tarybos narys Vytautas Juškus kurui pas rinkėjus važinėti išleido tiek, kad buvo galima mažiausiai tris kartus nuvažiuoti į Maskvą ir sugrįžti. O kitas Tarybos narys Vincas Laurutis apmokėjo tūkstančius kopijų. Kad Šiaulių miesto savivaldybėje iš esmės nekontroliuojama, ar politikai iš tiesų sąžiningai biudžeto pinigus leidžia savo tik su Tarybos nario pareigomis susijusiai veiklai, rodo ir tai, kokio lygio dokumentai priimami Savivaldybės buhalterijoje.

Domintis, kaip politikai pateisina išlaidas, „išlindo“ S. Tumėno pateikta sąskaita faktūra, iš kurios neaišku, ką apmokėjo Savivaldybė.  

„Ką išrinkome, tą ir turime. Prieš rinkimus svarbiausia buvo žmogus, o po jų - partiniai interesai, - internete skelbia S. Tumėnas. Ir tęsia, - Neatsakingų politinių žaidimų rezultatas - kompetencijos, atsakingumo, sąžiningumo stoka.“

Tarsi cituotų „Šiaulių naujienas“, politikas skaičiuoja, kiek biudžetui kainuoja papildomi politiniai etatai. Kritikuoja, kad pinigai leidžiami nereikalingoms galimybių studijoms. „Ar labai moralu, kai žmonių ir pinigų mąžta, o etatų vardan koalicijos tvirtumo padaugėjo?“ - retoriškai klausia save į Tarybą išsikėlęs S. Tumėnas. Tiesa, tik viešai klausia, nes iki šiol nėra parengęs nė vieno Tarybos sprendimo projekto, kuriame siūlytų mažinti politinius etatus, taupyti lėšas. 

„Šiaulių naujienos“ daugiau kaip savaitę mėgino „pagauti“ politiką ir paklausti, ką bendro jo vieši pareiškimai turi su asmenine veikla, skaidrinant politiką. Seniau mielai bendravęs Tarybos narys po paskutinio interviu apie jo kanceliarines išlaidas tapo nebepasiekiamas. Tik po trumposios žinutės telefonu, kurioje buvo prašomas atsiliepti, nes priešingu atveju būsime priversti straipsnį publikuoti be jo komentarų, atsiliepė. Su pretenzijomis – kaip galima be jo komentarų?

S. Tumėnas Savivaldybei pateikė kelias sąskaitas – pirkęs kuro ir sumokėjęs už įsigytas kanceliarines prekes. Už kanceliarines prekes teigia sumokėjęs apie pustrečio šimto litų. S. Tumėnas kaip verslininkas turėtų žinoti, kaip yra pildomos sąskaitos. Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovų, sąskaitoje faktūroje turi būti nurodomos įsigyjamos prekės, kiekiai ir kainos. Tai turėjo būti žinoma ir „Šiaulių knygrišyklai“, kuri jau seniai bendradarbiauja su leidybos verslu užsiimančiu S. Tumėnu. Tačiau sąskaitoje įrašyta tik „kanceliarinės prekės“ ir nurodyta suma.

„Turėjo būti išvardytos visos prekės“, - sakė Savivaldybės Apskaitos skyriaus vedėja Irena Mirončikienė, pažadėjusi išsiaiškinti situaciją.

Prekės turėjo būti išvardytos, bet nebuvo. O gal tos prekės apskritai nebuvo perkamos, pateiktas dokumentas pinigams „išgryninti“ arba perkamos tokios prekės, kurias būtų sunku susieti su Tarybos nario veikla?

Šiaip ne taip telefonu, skirtu rinkėjams susisiekti, atsiliepęs politikas pateikė netikėtą versiją. Taip, jis žinojęs, kad sąskaita neteisingai užpildyta. Tačiau esą bendrovės buhalterinė programa neleidusi vienoje sąskaitoje išvardyti visų prekių. Verslo partnerių programas išmanantis politikas nepaaiškino, kodėl, vardan skaidrumo leidžiant biudžeto pinigus, nepaprašė išrašyti kelias sąskaitas arba sąskaita nebuvo išrašyta ranka.

Vis dėlto, jeigu tikėtume S. Tumėno pasakojimu apie „ypatingąją“ programą, kyla klausimų, kas gi dedasi „Šiaulių knygrišyklos“ buhalterijoje ir kaip įmonė sugeba tiksliai apskaityti parduodamas prekes ir paslaugas.  

Kompensacija už kanceliarines išlaidas – ne vieninteliai pinigėliai, įkrentantys į S. Tumėno sąskaitą.

Tarybos narys S. Tumėnas turi nuosavą leidyklėlę, kurioje spausdinamos ne pačios paklausiausios knygelės. Ženklią dalį knygų sudaro kolegų iš Šiaulių universiteto arba paties politiko leidiniai. 

Keistas sutapimas, bet beveik šimtas knygų pasiekė viešąją įstaigą Šiaulių universiteto gimnazija, kurioje darbuojasi ir S. Tumėno kolegos.

Gimnazijos direktorius Juvitas Giniotis patvirtino, kad iš Šiaulių miesto tarybos nario S. Tumėno leidyklos įsigijo knygų, kainavusių iki pusantro tūkstančio litų. 

S. Tumėnas prisipažįsta, kad pardavė gimnazijai knygas. Tačiau nesikuklina – tai esą jis parėmęs gimnaziją, nes knygas pardavęs be antkainio. Lietuvių kalbos ir matematikos pratybos besirengiantiesiems egzaminams. Vienų pratybų – 48 vienetai, o kitų – 45.

„Pardaviau fantastiškai geromis sąlygomis, - gyrėsi politikas. Ir pasigodojo, - Šiemet mažai perka.“ Tad Šiaulių universiteto gimnazijos pinigėliai tikrai pravers. Beje, gimnazijos „rėmėjas“ yra miesto Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto, kuruojančio miesto švietimo įstaigas, narys. 

„Tai reikės svarstyti Etikos komisijoje“, - išklausiusi informaciją pareiškė Šiaulių miesto tarybos Etikos komisijos pirmininkė Elena Mockuvienė.

Komisijos pirmininkė stebėjosi, kad Savivaldybės Apskaitos skyriuje taip lengvai prasprūdo S. Tumėno pateikta sąskaita faktūra. E. Mockuvienės žodžiais, ji, atnešusi į Apskaitos skyrių sąskaitas, praleidžia keliolika minučių, nes specialistė kruopščiai tikrina. „Tokios sąskaitos negalėjo priimti“, - stebisi politikė.

Beje, Šiaulių miesto tarybos Etikos komisijai priklauso ir pats S. Tumėnas.