Mykolas DEIKUS

Makaronai, kuriuos kabina paraiškas Europos Sąjungos paramai gauti rašantys valdininkai, kainuoja šimtus tūkstančių litų. Tūkstančiai litų - kelių asmenų kavos pagėrimui, dešimtys tūkstančių - bereikšmėms ekskursijoms. Ir vien tik logotipas, kurį gabus dizaineris sukurtų už tūkstantį litų, įkainotas penkiasdešimt kartų brangiau.

 

 

Pastaruoju metu etatais sparčiai besiplečiantis Šiaulių savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyrius jau seniai tapo brangių, tačiau abejotinos vertės projektų generatoriumi. Vienas iš tokių – Pramoninio parko projektas, kuriam dosniai metamos ir Europos Sąjungos, ir Savivaldybės biudžeto lėšos. 

Spalio pabaigoje Šiaulių miesto taryba leido toliau „plėtoti“ Pramoninį parką. Ši plėtra atsieis trisdešimt du milijonus litų. Iš šios sumos pusantro milijono litų privalės surasti pati Šiaulių miesto valdžia. 

 

 

Vos spėjo politikai palaiminti išsiplėtojusio Investicijų ir miesto plėtros komiteto klerkų apetitus, pinigų malūno girnos jau ėmė malti šimtus tūkstančių litų. Nors politikams skirtuose aiškinamuosiuose raštuose buvo kabinami makaronai apie tai, kad pinigai bus panaudoti infrastruktūrai (vandens, nuotekų ir kt. tinklams) įrengti, paaiškėjo, jog bus vykdoma ir brangiai kainuojanti veikla, kuri pavadinta skambiu „rinkodaros“ vardu.

 

Iš vadinamosios rinkodaros – tėra tik skambus pavadinimas, nes, valdininkų supratimu, Pramoninis parkas suklestės po to, kai bus sukurtas logotipas, atidaryta interneto svetainė, keturiose ambasadose išgerta kavos, tris kartus nuvažiuota į užsienius ir atspausdinta keli tūkstančiai brošiūrų. Ir visa tai – beveik už pusę milijono litų.

 

„Europos Sąjungos parama vieną kartą baigsis. Pinigai skiriami tam, kad būtų sukurtas produktas, sukurtos naujos darbo vietos“, - įsitikinęs Šiaulių miesto tarybos narys Gintaras Karalevičius. Tačiau taip galvoja nuosavą verslą sukūręs gydytojas, bet ne Savivaldybės klerkai.

 

Etatais išsiplėtojęs Investicijų ir miesto plėtros skyrius bando pagrįsti dešimtimis milijonų litų skaičiuojamą paraiškos sąmatą. Ir surengė apklausą preliminariai rinkodaros paslaugos kainai nustatyti. Tačiau sprendžiant iš to, kokia veikla užsiimančios įmonės buvo apklaustos, kyla abejonių, ar paraiškos rengėjai apskritai nutuokia, kas yra rinkodara. Savivaldybės „plėtotojai“ apklausė viešųjų ryšių ir reklamos paslaugas, o ne rinkodaros ar marketingo konsultacijų paslaugas teikiančias įmones.

 

„Viešieji ryšiai ir reklama įeina į rėmimo sąvoką, tačiau sėkmė neįmanoma be tokių elementų, kaip prekė, kaina, paskirstymas. Daug kas iki šiol galvoja, kad pakanka investicijų į reklamą ir sėkmė garantuota. Kai kas jau pripažįsta viešuosius ryšius, tačiau, pasikartosiu, būtina visų elementų suma“, - valdininkų planus komentavo viena Šiaulių universiteto dėstytoja.

 

 

Investicijų ir miesto plėtros skyriaus apklaustos įmonės tikrai nepasikuklino. Pavyzdžiui, Pramoninio parko logotipo sukūrimo paslaugos kainą „užlaužė tiek“, kad už šią sumą būtų galima aukso siūlais išsiuvinėti parko įvaizdžiu tapusio pinigų medį auginančio Buratino atvaizdą. Už logotipą „užsišaukta“ net 50 tūkstančių litų.

 

„Paskelbkime konkursą ir paskirkime pirmos vietos nugalėtojui premiją – mūsų dizaineriai sukurs puikiausią logotipą“, - įsitikinęs Miesto tarybos narys G. Karalevičius.

 

Sumą, kurią ketinama išleisti interneto svetainei sukurti, išgirdęs Seimo narys Valerijus Simulik net aiktelėjo. „Puikiausią interneto svetainę galima sukurti už penkis tūkstančius litų“, - įsitikinęs politikas. Tačiau taip mano jis, bet ne Savivaldybės klerkai. Paraiškoje įrašyta beveik 40 tūkstančių litų suma. Ir tai – tik interneto svetainės sukūrimui.

 

Už kokią sumą vienas žmogus gali išgerti kavos ir prisikimšti užkandžių? Savivaldybės klerkai nė nemirktelėję įrašė sumą, kuri didesnė už brangiausių vestuvių kainą gerais nekriziniais laikas. Keturis susitikimus keturiose ambasadose, kur dalyvaus iki dešimties žmonių (vadinasi, gali dalyvauti ir du, ir penki) įvertino 20 tūkstančių litų.

 

Tačiau tie, kas iki šiol Lietuvoje purkštavo prieš brangias ir nepasiteisinusias parodas Prancūzijos Kanų kurorte, turėtų apsikasti lietuviškais rudeniniais lapais. Brangiai kainuojančiai septynių žmonių ekskursijai (iš kur išluptas šis magiškas skaičius, išsiaiškinti nepavyko, nes susidarė įspūdis, kad bandoma surasti Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė nuo žurnalisto „pabėgo į kalnus“, - red. past.) numatyta 60 tūkstančių litų suma. Tačiau net už Kanus brangesnė išvyka į Rusijos sostinę. Magiškajam septynetukui atseikėta septyniasdešimt tūkstančių litų. Kitaip tariant, kiekvienam – po dešimt tūkstančių litų, kurių turėtų užtekti ir pigiai rusiškai vodkai ir ikrams.

 

 

Piešiant Savivaldybės išlaidavimo paveikslą dar galima pridėti 50 tūkstančių litų brošiūroms apie Pramoninį parką. Jų iš viso ketinama išleisti šešis tūkstančius. Kažkodėl projekto autoriai nusprendė, kad Šiaulių Pramoninis parkas įdomiausias rusams ir kinams. Šiomis kalbomis ketinama išspausdinti po pusantro tūkstančio brošiūrų (palyginkite kiekį su šių šalių mastais, - red. past.). O štai didžiausioms Europos tautoms – vokiečiams ir prancūzams – vos po penkis šimtus egzempliorių.

 

Tai, kad kaimyninio Radviliškio rajono meras būtent dėl investicijų kotiruojamas aukščiau nei Šiaulių meras Genadijus Mikšys – jau buvo skelbta. Naudodamiesi asmeniniais ryšiais radviliškiečiai baigia prisivilioti Izraelio farmacijos kompaniją, o Šiaulių pramoniniame parke planuojama pastatyti vos keletą sandėlių. 

 

„Aš abejoju, ar tokiais būdais galima sudominti užsienio investicinius fondus, atskirus investuotojus. Naudingiausi – asmeniniai ryšiai“, - įsitikinęs Miesto tarybos narys G. Karalevičius.

Tačiau G. Karalevičius turi teisę taip manyti, nes duoną, skirtingai nei Savivaldybės „rinkodaros specialistai ir specialistės“, užsidirba ne kabindamas makaronus už pusę milijono, o savo rankomis. 

Vietoj pabaigos – anekdotas: „rinkodaros planą“ sukūręs Investicijų ir miesto plėtros skyrius nusprendė už 27 tūkstančius litų stebėti „rinkodaros sistemą“.