Nuotoliniai lošimai internetinėje erdvėje – populiarus būdas išbandyti sėkmę ir laimėti pinigų. Deja, toks pomėgis ne visiems atneša išsvajotų turtų. Polinkis lošti žlugdo verslus, verčia skolintis, o kartais net pažeisti įstatymus. Skaudžiausia, kad nuotoliniai lošimai yra praktiškai nekontroliuojami. T. y. gali lošti kas nori ir kiek nori. Tad akivaizdu, kad būtina griežtinti įstatymus. Tačiau ne visos Azartinių lošimų pataisos prasiskina kelią iki plenarinių Seimo posėdžių. Kai kurioms jų daromos įvairios kliūtys.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Diana JANUŠAITĖ
Lošia nelegaliai
Iki šiol nuotoliniai lošimai Lietuvoje internetu vyksta nelegaliai. Tuo tarpu kitose Europos šalyse nuotoliniai lošimai seniai yra reglamentuoti: įteisinti arba ne. Teisės psichologo Egidijaus Meiženio, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) nario, nuomone, nuotoliniai lošimai turi būti reglamentuoti ir Lietuvoje.
„Įstatymas turi trūkumų, ypač atsižvelgiant į asmenis, priklausomus nuo lošimo. Reikia peržiūrėti saugiklius, ribojančius galimybes lošti nepilnamečiams. Žinant, kad jaunuoliai sugeba spragas apeiti, pasinaudoti tėvų duomenimis ir pan., reikia tokius „apėjimus“ sunkinti“, – savo poziciją atskleidžia E. Meiženis.
Specialisto nuomone, reglamentavus nuotolinius lošimus – situacija būtų geresnė. Kadangi šiandien elektroninėje erdvėje gali lošti bet kas, o tinkamos cenzūros dėl amžiaus, asmenybės nėra, reikia, kad tai būtų reglamentuota. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad reikia įteisinti. Galima reglamentuoti ir uždrausti apskritai.
„Mūsų nuomone, geriau uždrausti. Kuo didesnė pasiūla – tuo didesnė tikimybė žmonėms apskritai turėti problemų dėl lošimo“, – pabrėžia teisės psichologas.
Sukelia didelių problemų
Priklausomi asmenys problemų neišvengia. Pirmiausia pradeda nebesirūpinti savimi, artimaisiais. Vėliau netenka darbo, sužlugdo verslus. Be to, lyginant su kitomis priklausomybėmis, lošėjai dažniau savo gyvenimą baigia savižudybe.
„Priklausomybė nuo lošimų reikalauja didelių sąnaudų. Paprastai skolinamasi iš artimųjų, draugų. Kai skolintis nebėra iš ko, ypač paaugliai pradeda vogti iš tėvų, senelių, nešti daiktus ir juos užstatyti. Kai tai nebepadeda, suranda kitą nusikalstamą veiklą, iš kurios galėtų gauti pinigų“, – apie galimus pavojus aiškina E. Meiženis.
Taip pat turintys problemų su lošimais ir slegiami didelių skolų išvažiuoja į kitas šalis, kur atlyginimai sąlyginai didesni nei Lietuvoje. Tokiu atveju valstybė patiria didesnę žalą, nei gaudami pelną iš azartinių lošimų. Taip valstybė netenka mokesčių mokėtojų. Praktiškai nauda lieka tik azartinių lošimų organizatoriams.
Priklausomų nepilnamečių daugėja
Specialistas sako, kad Lietuvoje priklausomybė nuo lošimo nėra didesnė nei bet kurioje kitoje šalyje. Tačiau pastebi, kad priklausomų asmenybių daugėja.
„Kiekvieną savaitę tenka bendrauti su priklausomais lošėjais, norinčiais mesti lošimą. Išgirstu tikrai baisių istorijų. Drąsiai galiu sakyti, kad priklausomų žmonių, ypač lošiančių lažybų punktuose ir B kategorijos salonuose, per paskutinius dvejus metus padaugėjo“, – niūrią tiesą atskleidžia teisės psichologas.
E. Meiženis „Šiaulių naujienoms“ pateikė ir kitą sunerimti verčiantį pavyzdį, jog Lietuvoje B kategorijos salonuose ar lažybų punktuose, netrukdomai lošti gali nepilnamečiai. O kai kurie jų, sulaukę 16 ar 17 metų, jau turi 2 – 3 metų lošimo stažą.
Pavyzdžiui, atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad nepilnametis, kelis kartus bandęs patekti į A kategorijos lošimo namus, įleistas nebuvo, nes ten reikalaujama įrodyti savo tapatybę ir būti ne jaunesniam nei 21 metų.
Tuo tarpu patekti į B kategorijos automatų salonus ar lažybų punktus yra lengviau. Nepilnametis iš penkių bandymų visus kartus ten buvo įleistas. Galėjo netrukdomas lošti ir statyti statymus.
Tokie pavyzdžiai iliustruoja, kad mūsų įstatyminei bazei dar yra kur tobulėti. Todėl reikėtų griežtinti lošėjų tapatybės nustatymą nuotolinio lošimo organizatoriams ir labiau apsaugoti nepilnamečius. Taip pat užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdomas asmenų prašymas neleisti jiems lošti.
Iki šiol nuotoliniai lošimai Lietuvoje internetu vyksta nelegaliai. Kitose Europos šalyse nuotoliniai lošimai yra reglamentuoti: vienose šalyse jie įteisinti, kitose – draudžiami.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
