Zita KATKIENĖ

Atliktos miesto ikimokyklinių įstaigų apklausos rezultatai kelia nerimą, nes vaikų sveikatai kyla rimtas pavojus. Miesto mažieji gyventojai dienas leidžia ikimokyklinėse įstaigose, kurios neatitinka Higienos normos reikalavimų, kieme vaikams nesaugu, o patalpose pavojinga. Deja, nuo darželio darbuotojų nepriklauso niekas, nes tam, kad būtų likviduoti Higienos normos pažeidimai, būtinos didelės investicijos.  

Susirūpinti tikrai yra kuo. Ikimokyklinių įstaigų specialistai pastebi, jog mažėja visiškai sveikų vaikų. Deja, vaikų sveikatos stiprinimui, anot lopšelio-darželio „Coliukė“ direktorės Eugenijos Vaičaitytės, nepasitarnauja ir... buvimas lopšelyje-darželyje, kur dieną tenka praleisti dažnai su Higienos norma nesuderinamomis sąlygomis.  

Apie tai pirmajame Šiaulių savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybos posėdyje, kuriame buvo pristatomos Šiaulių miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų aktualijos, kalbėjusi lopšelio-darželio „Coliukė“ direktorė Eugenija Vaičaitytė pastebėjo, jos vaikų sveikata pastebimai blogėja. 

Ikimokyklinių įstaigų lankytojus bene labiausiai vargina kalbos ir kalbėjimo sutrikimai. Tokių šiandien miesto ikimokyklinėse įstaigose –  1100. 

Sparčiai daugėja regos sutrikimų varginamų vaikų, kurių specialusis J. Avižonio regos centras seniai jau netalpina – šiuo metu miesto ikimokyklines įstaigas lanko 802 regos sutrikimų turintys vaikai.  Neramina ir neurologinių sutrikimų turintys vaikai, kurių skaičius artėja prie pusšimčio. Ikimokyklines įstaigas lanko ir 110 vaikų, turinčių judėjimo sutrikimų. 

Panaši situacija, pasak E. Vaičaitytės, tęsiasi jau ne pirmus metus, todėl kalbėti apie sparčiai blogėjančia fizinę vaikų sveikatą dar netenka. Tačiau psichologinės vaikų problemos, emocijų bei bendravimo sutrikimai jau kelia nerimą. Faktai kalba patys už save – devynerių metukų vaikas jau kelia ranką prieš save, šešerių metukų ikimokyklinukas... pjaustosi venas.

Jau pamiršta ikimokyklinių įstaigų darbuotojai tą laiką, kai vaikai į ugdymo įstaigą būdavo atvedami palaipsniui. Dabar rugsėjo 1-ąją ateina visi. Tada lopšeliuose-darželiuose, pasak E. Vaičaitytės prasideda tikras chaosas. „Reikėtų pabūti drauge bent pusdienį, kad situacija paaiškėtų“, - sako pedagogė. 

Problemos prasideda ir dėl to, kad patys tėveliai neruošia vaiko aplinkos pasikeitimui. Mažyliui, įpratusiam dienas leisti drauge su mama ar aukle, staiga keičiasi dienos režimas, mityba, reikia visai dienai išsiskirti su mama. Tai vaiką baugina, jis priešinasi. 

Daug klausimų ir nerimo kyla ir tėveliams. Dažnas labai jautriai reaguoja į tai, kad tenka vaiką palikti grupėje. Dažnas tėvelis, deja, nepasitiki pedagogais, per ilgai užsibūna grupėje. Tiesa, tai gali būti ir naudinga, nes vienas pedagogas ir auklėtojos padėjėja fiziškai nepajėgia visų vaikų prižiūrėti vienu metu. 

Pirmą kartą atėję į lopšelį-darželį mažyliai turi išmokti labai daug ko, kad užsimegztų glaudūs tarpusavio santykiai. Iš namų atėję mažyliai ne tik nemoka bendrauti su bendraamžiais, jie neįpratę niekuo dalytis, nemoka būti šalia vienas kito. Vaikai verkia, nori išskirtinio dėmesio, sunku juos kuo nors sudominti, nukreipti dėmesį. Daugelį problemų, anot direktorės, būtų galime išspręsti lengviau, jei vaikai į ugdymo įstaigą, kaip ir anksčiau, ateitų palaipsniui. Tada daugiau dėmesio galima skirti naujokui ir vaikas lengviau adaptuojasi.

Daugėja ikimokyklinėse įstaigose darbo ir socialiniam pedagogui, nes daugėja vaikų ir socialinės rizikos šeimų, daugėja vaikų, turinčių ryškių adaptacijos sunkumų. 

Pasak E. Vaičaitytės, kai lopšelio-darželio darbuotojoms nuolat kalbama apie tai, kad iš darželių atimamos lėšos, darželiams mažinama investicijų, tai griaunama ir vaiko sveikatą, nes vaikų ugdymo įstaigos mikroklimatas turi įtakos dvasinei ir fizinei vaiko sveikatai. 

Vaikai nepaliekami likimo valai. Ikimokyklinio ugdymo specialistai rengia bei įgyvendina sveikatinimo projektus, kuriais ugdoma vaiko fizinė sveikata, lavinama dvasinė pusiausvyra. 

Mieste šiuo metu veikia 29 lopšeliai- darželiai. Visuose vykdomi sveikatinimo projektai bei programos. Ypač populiarūs „Žingsnis po žingsnio į sveikatos šalį“, „Ir judrus, ir sveikas auga mūsų vaikas“. Pedagogai dalyvauja respublikiniame judėjime „Sveikatos žemėlapiai“. Kiekvieną pavasarį mieste vyksta ikimokyklinukų olimpiada. Dalyvauja ikimokyklinės įstaigos ir respublikiniame „Sveikuolių-sveikuolis“ konkurse. Vienuolika miesto ikimokyklinių įstaigų yra įsitraukusios į sveikos gyvensenos darželių judėjimą.

Neatsilieka nuo visų ir lopšelis-darželis “Coliukė“. Pasak direktorės, visa vaikų ugdymo įstaigos veikla orientuota į vaiko psichologinę sveikatą, socialinių vaiko įgūdžių ugdymą, emocinę savijautą, emocinių ir bendravimo sunkumų sprendimą. Didelis dėmesys skiriamas ir saugios gyvensenos įgūdžiams formuoti, ir fiziniam aktyvumui optimizuoti. 

Kai pedagogams dirbti tenka su sveiku vaiku, tai ir problemų, anot E. Vaičaitytės, iškyla mažiau. Tačiau, kaip buvo minėta, dažnas vaikas turi vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų, kurias dar paaštrina ugdymo įstaigoje esančios sąlygos. Atlikta 26 ugdymo įstaigų apklausa suglumino ir pačius darbuotojus, nes paaiškėjo jog daugumos ikimokyklinių įstaigų teritorija, patalpos, įranga ir inventorius neatitinka Higienos normos.  

Nors Higienos norma reikalauja, kad įstaigos teritorija būtų aptverta ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio tvora, taip nėra. Pasak E. Vaičaitytės, ikimokyklinių įstaigų teritorijos nesaugios, tvoros per žemos, tos pačios apgriuvusios, pro jas į teritoriją landžioja katės ir šunys. Blogiausia tai, kad ir patys vaikai gali jas perlipti. Jei kuriam mažyliui šautų į galvelę išeiti namo, tai jis ir išeitų perlipęs tvorą. Nemodernūs, pasak direktorės, ir darželių aikštynai, skurdi kiemo aplinka, žaidimų aikštelėse esančios metalo konstrukcijos  nesaugios, pasenusios ir nesaugios pavėsinės. Nesaugu vaikams ir smėlio dėžėse, kurios apirusios, borteliai per aukšti, už kurių dažnai užkliūva vaikai. Dažnai jie čia griūva ant neatnaujinamos dangos. Nesaugios ir sūpuoklės, karstyklės, čiuožynės, kur vaikai susivaro ir rakštis.

Pagal Higienos normos reikalavimus ikimokyklinės įstaigos tualetuose ir prausyklose turi būti pakankamas kiekis asmens higienos priemonių.  Deja, anot direktorės, taip nėra, nes... nepakanka biudžeto lėšų higienos priemonėms įsigyti. Metams vienam vaikui biudžete skiriama 2,50 lito. Todėl  auklėtojos prašo tėvų, kurių kiekvienas kiekvienais metais, kol vaikas lanko ikimokyklinę įstaiga, perka higienos priemones ir neša jas į darželį. Tam tėvai per metus išleidžia apie 12 litų. 

Neslepia direktorė, jog susidėvėjęs darželyje ir maisto ruošimo inventorius, valymo inventorius. Nors Higienos normose reikalaujama, kad virtuvės patalpose būtų įrengta tokia oro ištraukimo sistema, kuri apribotų garų, kvapų sklidimą į gretimas patalpas, tačiau tai – nerealu. Jei ventiliacija yra, tai ji pasenusi, triukšminga. 

Ypač apverktina... tualetų situacija. Higienos norma reikalauja, kad klozetai vaikams būtų įrengiami ne mažesnėse kaip 0,6 kvadratinio metro kabinose, atskirtose 1,2 metro aukščio pertvara. Deja, tualetuose kabinų visai nėra. Vaikai sutupia ant naktipuodžių tam paskirtoje patalpoje. Šiuo metu, anot E. Vaičaitytės, rengiami investiciniai projektai, tačiau tualetų rekonstrukcijai reikia 24000 litų. Iš kur pinigų paimti – niekas nežino. 

Nuolat slegia ir skalbiniai. Reikalaujama, kad kiekvienam vaikui būtų numatyta ne mažiau kaip po du komplektus lovos skalbinių, rankšluosčių rankoms ir kojoms, čiužinių užvalkalų. Keičiami turi būti ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę savaitinėse grupėse ir kartą per dvi savaites – dieninėse grupėse. 

Tačiau realybėje, anot „Coliukės“ direktorės, tai neįgyvendinama. Skalbimui yra skiriami vos 22 litai per metus vienam vaikui. Tam, kad nebūtų nusižengta higienos reikalavimams, mažiausiai reikėtų 72 litų. Per mėnesį  dviejų kilogramų skalbinių skalbimas kainuotų 6 litai, deja, vienam vaikui mėnesiui skiriama vos du litai. Būtina lėšas skalbimui padidinti bent iki 36 litų. Nėra už ką įsigyti naujų čiužinių, pagalvių, antklodžių. Neturi darželiai lėšų ir specialios paskirties rūbams virtuvės darbuotojams, auklėtojos padėjėjoms, valytojai, kiemsargiui.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nuolat tikrina lopšelių-darželių būklę ir nuolat rašo pažeidimų aktus. Juose kartojasi tie patys pažeidimai: nuo taršos neapsaugotos smėlio dėžės... susidėvėjusi bei suplyšusi grindų danga, nutrupėjusios laiptų pakopos, pasenusi ventiliacija, senas kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynas, nesaugi kiemo danga... Ir visa tai – ne dėl darbuotojų kaltės. Jie, anot direktorės, dirba atsakingai, rūpinasi, kiek gali. Tačiau kai skurdas bado akis, darbuotojai tampa bejėgiai.