Asta VOLKOVAITĖ

Ar sutapimas, kad vėl pradėjus deginti pavojingas atliekas oro užterštumas Šiauliuose šoktelėjo iki neregėtų aukštumų? Aplinkosaugininkai skėsčioja rankomis – teršalų sudėties niekas nežino, o medikai prabilo apie pavojų nėščiosioms ir jų kūdikiams.

Oro monitoringo duomenys skelbia, kad praėjus dviem dienoms, kai bendrovės „Toksika” rangovas pratęsė pavojingų atliekų deginimo įrenginio bandomąjį paleidimą, Šiauliuose užfiksuotas kietųjų dalelių leistinos normos viršijimas. Dienos metu kietųjų dalelių koncentracija ore buvo šoktelėjusi iki 85 mikronų kubiniame metre, kai leistina norma - 50 mikronų kubiniame metre. Momentinis leistinos kietųjų dalelių normos viršijimas nustatytas ir rugsėjo 27-ąją. Gal tai tik keistas sutapimas, bet praėjus dviems dienoms, po to, kai buvo tęsiamas pavojingų atliekų deginimo įrenginio paleidimas - derinimas, balandžio 4-ąją įvairių teršalų kiekis ore, kaip skelbiama bendrovės interneto tinklapyje, gerokai padidėjo. Iki leistinos normos artėjo azoto oksidų kiekis (didesnio azoto oksido kiekio ore, nei jis buvo užfiksuotas balandžio 4-ąją, kitomis šio mėnesio dienomis nebuvo nustatyta, - aut. past.), dulkių kiekis ore tądien buvo didesnis vos ne dešimt kartų nei  kitomis šio mėnesio dienomis (per visą balandį jų kiekis ore, nebuvo toks didelis, nei būtent tądien, - aut. past).

Kokie darbai bendrovėje vyko minėtomis dienomis? Kiek atliekų tuomet buvo sudeginta, nepavyko sužinoti, bendrovės „Toksika” Šiaulių filialo vadovai nebuvo pasiekiami darbo telefonu. Svetainėje skelbiamu bendrovės telefonu atsiliepusi moteris pasiūlė kreiptis į Vilniuje įsikūrusią vadovybę, motyvuodama tuo, kad jie turėtų būti susipažinę su nuveiktais darbais atliekų deginimo procese ir oro taršos stebėjimo duomenimis. Tą ir padarėme. Pavyko prisiskambinti tik Generalinio direktoriaus pavaduotojui Mindaugui Liogei. Deja, jis nelabai ką galėjo pasakyti - tik įvardyti įrenginio bandymo priežastis, kas jau ir taip redakcijai buvo žinoma.

„Bandoma įrodyti, kad tas įrenginys atitinka visus reikalavimus. Renginys turi dirbti tam tikrą laikotarpį, sudeginti tam tikrą kiekį atliekų”, - teigė M. Liogė, pridurdamas, kad ateityje tų bandymų dar tikrai bus. Įmonės komercijos direktorius pripažino nežinąs, kiek atliekų buvo sudeginta pastarojo bandymo metu.

Oro kokybės stebėtojai ir jo gerinimo darbais turintys užsiimti specialistai, pavojaus varpais nelinkę skambinti. Kaip visada.

Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos direktorius Robertas Klimas, išgirdęs pastebėjimus apie oro kokybę, jokios grėsmės neįžvelgė, teigdamas, kad kietųjų dalelių kiekis viršytas gali būti susijęs net su lietumi. R. Klimas kietųjų dalelių viršijimo ore nelinkęs sieti ir su Aukštrakiuose vykusiu atliekų deginimo įrenginio paleidimu: esą vėjas teršalų iki miesto gali ir neatpūsti. Pokalbio eigoje R. Klimas teigė, kad atliekų deginimo įrenginiai teigiamos įtakos oro kokybei nedaro.

„Toksika” išmeta į aplinką teršalus. Jie yra specifiniai: metalai, yra daug komponentų”, - neįvardindamas konkrečių teršalų, teigė R. Klimas. Jis pasakojo, kad po to, kai praėjusį kartą Aukštrakiuose buvo paleistas atliekų deginimų įrenginys, buvo apsilankęs bendrovėje „Toksika”.

„Vyksta įrenginio paleidimo derinimas, kol stabilizuosis viskas, turi praeiti tam tikras laikas”, - apie   tai, ką jam pavyko sužinoti per vizitą, pasakojo R. Klimas. Jis teigė girdėjęs kalbas, kad atliekų deginimo įrenginys po visų bandymų jau turėtų pradėti veikti dar šį mėnesį.

Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus pavaduotoja Eglė Bružienė taip pat neįžvelgė jokio pavojaus kad kietųjų leistinos normos dalelių norma buvo viršyta. Valdininkė paklausta, kaip šio skyriaus darbuotojai rūpinasi oro kokybės gerinimu mieste, prakalbo apie Savivaldybės leistus lankstinukus apie atliekų deginimą bei kietąsias dalelės, bet jų naudos nepagrindė. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie valdininkės įvardytą oro taršos mažinimo programą.

„Yra Miesto tarybos patvirtinta programa. Ten numatytos visos priemonės oro taršai mažinti. Galite atsiversti pasižiūrėti. Ten yra įvardytos visos priemonės - ir techninės, ir organizacinės, ir prevencinės”, - vardijo R. Bružienė, bet paklausta apie jų veiksmingumą, išsamiai nieko papasakoti taip ir neįstengė.

„Čia jau kitas klausimas yra”, - nuo išsamaus atsakymo išsisuko E. Bružienė ir pakeitė temą. Valdininkė pradėjo pasakoti apie tai, kad šiuo metu fizikos mokslininkai Savivaldybės užsakymu tiria kietųjų dalelių sudėtį. Kada bus galima susipažinti su tyrimo išvadomis, E. Bružienė negalėjo pasakyti. Valdininkė neatskleidė ir tyrimų kainos, teigdama, kad tas dar nežinoma, net Savivaldybės atstovams.

R. Bružienė tikisi, kad gavus fizikos mokslininkų tyrimo išvadas bus galima tikslinti ir oro užterštumo programą.

„Šiaulių naujienose” rašyta, kad kilus konfliktui tarp „Toksikos” ir „Hafner Srl” bei „Senovės”, gegužės viduryje Šiauliuose veiklą nutraukė vienintelė Lietuvoje medicinos atliekas deginusi bendrovė. Medicininės ir kitos pavojingos atliekos kaupiasi jau nuo gegužės vidurio, kai buvo sustabdytas Aukštrakiuose stovintis pavojingų atliekų deginimo įrenginys. Įrenginys bandomas nuo praėjusių metų pabaigos ir jau buvo stabdomas vasario mėnesį.

Vyriausybei dėl susikaupusių medicinos atliekų šalyje paskelbus ekstremalią padėtį, atliekas vėl imta deginti „Senovėje”, esančioje Lazdynų rajone, Vilniuje. 

Šiauliečiai nebuvo patenkinti naujai statomu atliekų deginimo įrenginiu Aukštrakiuose nuo pat pradžių. Šiaulių miesto tarybos narės, medikės Birutės Marijos Paplauskienės iniciatyva, rinkti net parašai. 

Šįsyk B. M. Paplauskienei išgirdus oro kokybės vertinimo duomenis po atliekų deginimo įrenginio bandymus, kilo klausimas, ar apskritai gali funkcionuoti toks įrenginys. Medikė ir politikė neatmeta, kad aplink Aukštrakius kaimo vietovėse, kur nestebima oro kokybė, teršalų kiekio koncentracija ore gali būti ir dar didesnė.

B. M. Paplauskienės nuomone, bendrovė „Toksika” viešai turėtų skelbti informaciją ir apie kiekvieno bandymo metu sudegintą atliekų kiekį, o atitinkamos įstaigos ar Savivaldybės Aplinkos skyrius turėtų imtis rimtos prevencinės veiklos.

Medikė teigia, kad oro užterštumas turi didelės įtakos žmonių sveikatai - ypač vaikams ir nėščioms moterims. Anot B. M. Paplauskienės, teršalai gali neigiamai veikti vaisių, gali prasidėti, net priešlaikinis gimdymas. Tai pat teršalai gali paūminti ir įvairias kvėpavimo, širdies kraujagyslių ligas.