Zita KATKIENĖ

Nuo birželio pradžios pakeista receptų išrašymo tvarka. „Nuėjau su receptu į vaistinę ir buvau  priblokštas, nes vaistininkė, perskaičiusi receptą, pakvietė kompiuterio monitoriuje išsirinkti vaistą iš vienuolikos pavadinimų. Aš vaistų nuo kraujospūdžio dar niekad nevartojau, tai nežinau, koks man geriausias. Vaistų niekas neleidžia nei pauostyti, nei paragauti. Tai kaip man išsirinkti?” - stebisi šiaulietis Antanas K. Medikai mano, jog žmogus rinksis pigiausią, nors jis gali ir netikti. Anksčiau medikai tik kompensuojamuosius vaistus rašydavo cheminiu pavadinimu. Nuo šiol kiekviename recepte turi būti rašomas tik cheminis vaisto pavadinimas.

Suprantamiausias kriterijus - kaina

Ligonis turi žinoti visus vaistus, kuriais negalavimus galėtų numalšinti. Net ir tuo atveju, kai gydytojas išrašo receptą, žmogus turi žinoti, koks vaistas jam labiausiai tinka, nes jų įvairovė tikrai didelė.

„Man nuo aukšto kraujospūdžio gydytojas išrašė „Nobivalolį”. Nuėjau į vaistinę, tai vaistininkė parodė kompiuterio monitoriuje net vienuolika kitų šio vaisto pavadinimų ir patarė pačiam rinktis”, - piktinasi Antanas ir klausia, kokiais kriterijais žmogui vadovautis, kai iš vienuolikos vaistų reikia išsirinkti tinkamiausią. „Juk vaisto nei pauostysi, nei paragausi”, - piktinasi šiaulietis.

Paprastam žmogui, ypač  slegiamam sunkmečio, realiausias kriterijus - kaina, tad ir rinksis pigiausią. „Bet ar tai - teisinga, negi tie vaistai visai niekuo nesiskiria?” - klausia žmogus.

Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pavaduotoja, bendrosios praktikos gydytoja Birutė Marija Paplauskienė sako, jog blogiausia yra tam žmogui, kuris nežino to vaisto, kurį vartojo anksčiau, pavadinimo. Bet tai, pasak medikės, pasitaiko retai. Dažniausiai žmogus žino, kokį vaistą anksčiau vartojo, tai tą patį renkasi ir dabar. Tad jam visai nesvarbu, koks recepte užrašytas vaisto cheminis pavadinimas.

Tuo atveju, kai ligoniui vaistas rašomas pirmą kartą, išrašomas nedidelis vaisto kiekis, ir žmogus nusprendžia, ar medikamentas jam tinka.

„Žmogui patarti niekas nebegali - jei patars gydytojas, gali būti apkaltintas įtakojimu pirkti vieną vaistą. Bet tas pats ir vaistininkui - ir jis negali patarti”, - sako B. M. Paplauskienė, įsitikinusi, jog žmogui tikrai sudėtinga išsirinkti ir jis jaučiasi nejaukiai, kai monitoriuje atverčiamas gydytojo išrašytas cheminis vaisto pavadinimas, kurio pagrindu įvairių šalių farmacininkai pagamino dar 4-12 vaistų skirtingais pavadinimais, kurie gali būti skiriami tai pačiai negaliai įveikti. Skiriasi medikamentai pagal veikliąją medžiagą, skiriasi ir kitos sudėtinės dalys, skiriasi, žinoma, ir kaina.

Už vieną kompensuojamąjį  vaistą gali tekti primokėti 4 litus, už kitą - 24 litus. Skirtumas, pasak B. M. Paplauskienės, tikrai didžiulis, tad žmogus šiandien gali nuspręsti pasirinkti ir kitą - pigesnį  vaistą, nors anksčiau naudojo brangesnį. 

Reikia tobulinti sistemą

„Man visai tinka tas pigesnis, tai kam pirkti brangiausią?” - sako vienas. O kitam pigus netinka ir jis turi pirkti brangesnį”, - pastebi medikė ankstesniąją tvarką, kai gydytojas rinko ligoniui medikamentą.

Dabar aiškinama, kad naujoji tvarka sumažins medikų suinteresuotumą skirti jam palankios firmos platinamus vaistus ir suteiks didesnę galimybę patiems ligoniams rinktis norimą vaistą. O tai turėtų skatinti gamintojų konkurenciją. Tikėtina, jog gydytojai už farmacininkų pinigus nebevažiuos į konferencijas, nes nebegalės proteguoti jų siūlomų vaistų. Akivaizdu, jog tai dabar galės daryti farmacininkai. Tik ar nenutiks taip, kad farmacininko rekomenduotas medikamentas pakenks sveikatai? Kas tada bus atsakingas?

Farmacininkai, pasak vaistinės vedėjos Almyros Girdenienės, jokių problemų dėl pasikeitusios tvarkos neturi: „Mes įvedam gydytojo išrašytą vaistą ir kompiuteris monitoriuje parodo visą sąrašą, iš kurio ir renkasi žmogus”.

Farmacininkai pastebi, jog apie 80 proc. vaistinės klientų renkasi tą patį vaistą, kurį ir anksčiau pirkdavo. Dažnas, kuris nusprendžia keisti vaistą, renkasi pigiausią. „Bet tai - indiški, bulgariški, mūsiški vaistai, kurie tikrai nėra labai aukštos kokybės”, - įsitikinusi farmacininkė.

Gydytoja B. M. Paplauskienė mano, jog būtų geriau, jei kompensuojamųjų vaistų pavadinimų būtų mažiau. „Net ir Amerikoje, kur vaistų įvairovė dar didesnė, kompensuojami tik keli tą pačią cheminę sudėtį atitinkantys vaistai”, - sako B. M. Paplauskienė.

„Reikia, kad prie stalo susėstų gydytojų, farmacininkų, vaistų platinimo firmų atstovai ir sukurtų tobulą sistemą”, - sako B. M. Paplauskienė. Ši sistema baugina medikus, nes kontroliuoti gydymą tampa sunku, kai galimybė rinktis vaistus - ligonio rankose. Ypač Lietuvoje, kur, pasak B. M. Paplauskienės, vaistų vartojama labai daug - bene daugiausiai Europoje.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė gydytoja Vaiva Krasauskaitė  įsitikinusi, jog naujoji tvarka neturi sukelti jokių problemų, nes kompensuojamuosius vaistus gydytojai jau buvo įpratę rašyti pagal cheminį pavadinimą. Dabar, kai cheminis pavadinimas turi būti rašomas ir tada, kai gydytojas išrašo receptinius nekompensuojamus vaistus, pasak specialistės, tik atsiranda galimybė žmogui rinktis pigesnį vaistą. „Visiems į rinką patenkantiems vaistams yra atlikti klinikiniai bandymai, visiems taikyti griežti registravimo reikalavimai, todėl privalo būti saugūs ir tinkami gydyti tas ligas, kurioms yra skirti”, - sako V. Krasauskaitė ir patikina, jog dviratis ir šį kartą nebuvo išrastas. Tokia tvarka, kai rašomas tik cheminis vaisto pavadinimas, jau buvo ir gydytojai jau buvo, įpratę taip išrašyti vaistus. Dabar receptų rašymas pagal cheminį vaisto pavadinimą tik sugrąžintas ir suteikta žmogui daugiau galimybių gydytis pigiais vaistais.