G. Nausėda: „Kitais metais ekonomikos augimas ims lėtėti, tačiau nuopuolis nebus toks drastiškas kaip 2009 metais.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Šiaulių pramoninkų asociacijoje lankėsi Lietuvos finansininkas Gitanas Nausėda. Jis skaitė pranešimą tema „Naujausios pasaulio ir Lietuvos ekonomikos tendencijos“, plačiau papasakojo apie Rusijos ekonominių sankcijų įtaką šalies ūkiui bei ekonomines perspektyvas.
Didelių pokyčių Lietuvos ekonomikoje nenumatoma
„Išgyvename labai įdomų laikotarpį, kuriame visi jaučiamės ne vienodai saugūs. Vieni galvoja, kad artėja pasaulinė krizė, kiti laukia karo, treti taip pat tikisi kažko neigiamo. Todėl mano tikslas - plačiau pasakoti žmonėms, kad viskas nėra taip baisu. Lietuvos ekonominė situacija tikrai komplikuojasi, kitais metais ekonomikos augimas ims lėtėti, tačiau nuopuolis nebus toks drastiškas kaip 2009 metais“, - sakė G. Nausėda.
Ekonomisto teigimu, Lietuvos eksporto perspektyvos niaukiasi ne tik dėl mums nepalankių Rusijos veiksmų, bet ir dėl vyraujančių problemų euro zonoje. Euro zona neatsigauna taip sparčiai, kaip tikėtasi prieš dvejus metus. Todėl 2015 metai bus vangaus ekonomikos kilimo metai, o kai kurios šalyse augimo nebus visai.
Artimiausioje ateityje Lietuvos nelaukia didelės krizės, drakoniška taupymo politika iš valstybės pusės ar drastiškas mokesčių naštos didinimas, tačiau tai nereiškia, kad dėl to metai nebus sunkūs. Nors Lietuvos ekonomika žemyn sparčiai nesileidžia, tačiau nematyti ir didelių perspektyvų jai kilti.
„Priežasčių optimizmui esama, tačiau pastaruoju metu žmonių lūkesčiai ekonominiu atžvilgiu yra labai trapūs. Pesimistines nuotaikas skatina šalį pasiekiančios naujienos iš Rytų ir Ukrainos. O kaip žinia, bet kokia baimė mažina vartojimą ir skatina žmones būti atsargesnius.
Pastebiu, kad euro įvedimo veiksnys tartum traukiasi į antrą planą ir į pirmą planą iškopia geopolitikos neapibrėžtumo veiksnys. O tai gali neigiamai atsiliepti vartojimui. Nors realiai baimintis nėra ko. Priešingai nei kitose ES valstybėse, Lietuvos ekonomika vis dar auga. Dabartinė situacija leidžia nuosaikiai, santūriai žvelgti į ateitį“, - ramino G. Nausėda.
Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos – didžiausia visoje ES
Prognozuojama, kad 2015 metais Lietuvos ekonomika augs sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Tačiau žvelgiant į šalies eksporto ir importo rodiklius, toks teiginys ganėtinai keistas. Šiuo metu eksporto augimo nėra, o importas siekia 0 proc.
Tam itin neigiamos įtakos turi ,,Orlen Lietuva“ eksporto smukimas ir gamybos sumažėjimas, dėl kurių bendrovė patiria milžiniškų nuostolių. Galima teigti, kad dėl to eksportas dar šiemet sumažės vienu procentu.
Vis dėlto yra ir kitų veiksnių, galinčių nulemti ekonomikos augimą. Pavyzdžiui, 2014 metais 4,7 proc. padidėjo namų ūkio išlaidos bei šalies investicijos. Atsigavo statybos sektorius, kuris pastaruoju metu pradėjo augti panašiu tempu, kaip mūsų bendrasis vidaus produktas (BVP).
Perspektyvų įžvelgiama ir apdirbamojoje pramonėje. Didesnių problemų dėl supirkimo kainos smukimo patiria tik žemės ūkis. Praktiškai tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės kainos per pastaruosius metus ženkliai smuko ir tai atsiliepia bendram ekonomikos augimui.
Pastebimas dar vienas paradoksas. Žmonės nuolat skundžiasi, kad dėl Rusijai paskelbtų ekonominių sankcijų nukentės prekyba su šia šalimi.
Tačiau pastebima, kad dalis prekių į Rusiją patenka net dažniau. Pavyzdžiui, vasaros mėnesiais, išaugo laidų, kalbelių, vakuuminių, šiluminių mašinų eksportas. Tai prekės, kurios gaminamos ne Lietuvoje, bet eksportuojamos per mūsų šalį. Šiais metais tokių sandorių eksportui suma siekia apie 1 milijardą litų. Būtent dėl šių sandorių Lietuvos eksportas į Rusiją nesmuko.
G. Nausėda sakė, kad dėl to labai išgyventi nereikia: „Daugelio mūsų ūkio sektorių priklausomybė nuo Rusijos nėra tokia ženkli, kad dėl to būtų galima skambinti pavojaus varpais.“
Didžiausią įtaką Rusija turi mašinų ir įrengimo 13,3 proc., žemės ūkio ir maisto produktų 11,3 proc. sektoriams, transporto priemonių pramonei 7,3 proc.
Vis dėlto Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos yra didžiausia visoje ES bei kitose Baltijos valstybėse. Taip yra ne tik dėl to, kad kitos valstybės eksportuoja mažiau maisto produktų į Rusiją, be ir dėl to, kad sankcijų paliestų gaminių latviams ir estams yra mažiau nei mums. Jeigu sankcijos būtų pritaikytos visoms pramonėms prekėms, potencialus nuostolis būtų 5 proc. nuo Lietuvos BVP. Šiuo metu Lietuvos eksporto priklausomybė nuo Rusijos siekia 21 proc., Latvijos 10 proc., Estijos 10 proc.
