Labiausiai lietuviai bijo: finansinių sunkumų ir bankroto, ekonominės krizės grėsmės ir teisinių pasekmių. 
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Jorūnė DAUNORIENĖ
Didžioji dalis lietuvių teigiamai vertina verslumą, tačiau tik 44 proc. Lietuvą įvardija kaip draugišką šalį verslininkams. Tokius duomenis atskleidžia tyrimas AGER 2015.
Remiantis tyrimo duomenimis, galima teigti, kad verslumas tampa mūsų šalies kultūros ir mentaliteto dalimi bei yra suprantamas kaip vertingas ir svarbus ar net pageidautinas asmeninis ir profesinis bruožas.

Verslą kurti nori, bet bijo
Lietuvoje net 83 proc. respondentų teigiamai žiūri į verslumą, o pasaulyje ir Europoje šie skaičiai mažesni. Tačiau net 50 proc. respondentų mūsų šalyje teigė, kad neįsivaizduoja savęs pradedant nuosavą verslą.
Taip pat tik 13 procentų teigia šiuo metu dirbantys sau. Tad realus atotrūkis tarp galinčių ir norinčių tapti verslininkais bei turinčių savo nuosavą verslą yra 35 procentai.
„Lietuviai verslu yra susidomėję ir nori jį kurti, tačiau kai gyventojai realiai įvertina ekonominę, situaciją, apribojimus šalyse, baimes ir riziką, jų nuomonė po truputį keičiasi. Įvertinę realią situaciją, pamato tam tikrus trikdžius, kurie užkerta kelią verslą vystyti ir kurti“, – tyrimo rezultatus „Šiaulių naujienoms“ komentuoja Agnė Kalinkaitė.

Baiminasi finansinės atsakomybės
Pastebima, kad daugiausiai žmonių stabdo verslo kūrimo rizikos, jie bijo finansinės atsakomybės, nesėkmės. Pradedantieji verslininkai dažnai teigia, kad susiduria su didele mokestine ir administracine našta.
Nuosavą verslą pradėti baimę jaučia net 64 proc. Lietuvos respondentų. Labiausiai lietuviai bijo finansinių sunkumų ir bankroto, ekonominės krizės grėsmės ir teisinių pasekmių.
„Būtent jauni verslai skundžiasi, kad jiems nėra sudarytos pakankamai geros sąlygos. Jiems yra per daug administracinės naštos, biurokratinių trukdžių ir t. t.“, – sako pašnekovė.
Anot AGER 2015 ekspertų, požiūris į verslumą tiesiogiai susijęs su ekonominiu šalių pajėgumu. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse respondentai dažniau teigiamai vertina verslumą. Tačiau žvelgiant į verslumo potencialą, situacija yra priešinga – ekonomiškai silpnesnių šalių verslumo potencialas yra didesnis.
Todėl itin svarbu, kad pradedantieji verslininkai būtų gerbiami ir palaikomi. Tuomet bus didesnė tikimybė, kad verslumas šalyje augs ir vystysis.

Verslumo kultūros rodikliai aukšti
Šiais metais pirmą kartą į tyrimo klausimyną įtrauktas verslumo indeksas AESI (angl. Amway Entrepreneurial Spirit Index). Vertinant šimtabale sistema AESI indekso rezultatas Lietuvoje yra 60.
Palyginti su tarptautiniu vidurkiu pasaulyje ir Europoje, Lietuvoje pastebimas aukštesnis verslumo lygis. Europoje aukštesnis indeksas nei Lietuvos yra tik Slovėnijoje ir Turkijoje.
AESI indeksas yra skaičiuojamas pagal tris skirtingus matmenis: žmogaus norą tapti verslininku, turimas galimybes šalyje pradėti verslą ir žmogaus atsparumą socialiniam spaudimui.
Pagal šių metų AESI indeksą, 82 proc. apklaustųjų Lietuvoje išreiškė norą tapti verslininkais, 41 proc. yra įsitikinę, kad turi reikiamas galimybes pradėti savo verslą, o 56 proc. respondentų yra nuomonės, kad socialinis spaudimas (neigiama šeimos narių, draugų nuomonė ir pan.) nesumažintų jų troškimo įkurti nuosavą verslą.
„Lietuva – trečia valstybė pagal verslumo kultūros rodiklius Europoje bei vienuolikta pasaulyje. Tai geras rezultatas, kuris rodo aukštą verslumo potencialą“, – reziumuoja Agnė Kalinkaitė.