Romualdas BALIUTAVIČUS

Lietuvoje darbo užmokestis sudaro tik 40 procentų gyventojų pajamų, o nepasitikėjimas verčia taupyti vis dėlto, 2014-aisiais Lietuva gali turėti šansą įsivesti eurą. Taip teigia ekonomistas, dr. Nerijus Mačiulis, praėjusią savaitę Šiauliuose pristatęs pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą.

Pasak dr. N. Mačiulio, šiuo metu Europoje, o taip pat ir Lietuvoje, įmanomi trys skirtingi ekonomikos vystymosi scenarijai. Pagrindinis scenarijus (tikimybė 55 proc.), jog pavyks susitarti dėl fiskalinės drausmės ir Europos centrinis bankas valstybėms skirs beveik 500 mlrd. eurų paskolų. Tačiau ir tokiu atveju pasaulio ekonomikai kasmet augant po 3,1 proc. laukiama, jog tiek šiais metais, tiek kitąmet euro zonos ekonomika susitrauks po 0,3 proc. Pasaulio ekonomikos augimo rodiklius stipriai veikia tokios sparčiai besivystančios šalys, kaip Rusija, Indija ir Kinija.

Prelegento teigimu, egzistuoja ir blogesniojo scenarijaus tikimybė (40 proc.). Jis yra galimas dėl prasto ar nepakankamo fiskalinės drausmės įgyvendinimo euro zonos valstybėse, nepakankamų struktūrinių reformų, kredito reitingų mažėjimo, sužlugus deryboms dėl Graikijos skolos nurašymo bei kitokių faktorių.

Trečiasis ir pats blogiausias scenarijus, pavadintas „chaotiškuoju”, būtų įmanomas taip pat dėl keleto priežasčių, tokių, kaip Graikijos bankrotas bei pasitraukimas iš euro zonos, kylančių politinių bei socialinių neramumų, skilus euro zonai ir daliai arba visoms valstybėms sugrįžus prie savo valiutų.

Dr. N. Mačiulio teigimu, Lietuvoje atlyginimai auga lėčiau negu infliacija. Darbo užmokestis sudaro tik apie 40 proc. gyventojų pajamų. Visa kita – socialinės išmokos bei kitos įplaukos. Nepasitikėjimas verčia gyventojus taupyti, todėl mažėja perkamumas bei investicijos.

Planuojama, jog 2012-ais ekonomika šalyje augs du kartus lėčiau nei pernai, tačiau sparčiausiai visoje ES. Pokyčių, kurių griebėsi Lietuva dar 2009 metų pradžioje (reformos, privataus sektoriaus persiorientavimas), tokios valstybės kaip Graikija bei Italija pradėjo įgyvendinti tik neseniai.

Kalbėdamas apie šalies gyventojų ir įmonių lūkesčius dr. N. Mačiulis pabrėžė, jog nemažai lemia informacijos trūkumas. Savo viltis su stiprėjančia pramone sieja 40 proc. Lietuvos gyventojų, su paslaugomis – 30 proc. Su mažmenine prekyba ir statybos sektoriumi – po 5 proc. Įdomus ir tas faktas, kad kasmet 6 milijardus litų į Lietuvą persiunčia užsienyje dirbantys lietuviai. Vis dėlto šalies gyventojų išlaidos ženkliai viršija pajamas – 8-9 mlrd. litų, kas, prelegento nuomone, liudija apie stiprią šešėlinę ekonomiką.

„Nerimauja, bet perka”, - taip kalbėjusysis apibendrino situaciją šalyje, turėdamas omeny, kad nors gyventojai labiau linkę taupyti (nuo 2010 metų einamųjų indėlių daugėja), kartu didėja maisto, gėrimų bei tabako mažmeninė prekyba bei kt. Prognozuojama, jog gyventojų vartojimas šiemet padidės 3 proc., o kitąmet – dar 3,5 proc.

Dr. N. Mačiulio teigimu, infliacija sparčiai mažės (2,5 proc.), o nuo kovo mėnesio didėjantys rūkalų akcizai ją tik nežymiai padidins. Naftos kaina sumažės 6,5 proc. Maisto produktų kainų indeksas (mėsa, grūdai ir pan.) kris 9,6 proc. 

„Nors pastaruoju metu maisto kainos pasaulyje sumažėjo apie 15 proc., Lietuvos šie pokyčiai nepasiekė. Galima tik teigti, jog šiemet šalyje maisto produktų kainos nedidės”, - sako jis.

Mažėjanti infliacija sudaro visas prielaidas Lietuvai nuo 2014 metų įsivesti eurą. Tai leistų kasmet sutaupyti maždaug po milijardą litų (imant dabartine nacionaline valiuta). Po trejų metų pertraukos šiemet ir kitąmet numatomas realaus darbo užmokesčio didėjimas (atsižvelgiant į infliaciją). Sukurta apie 60 tūkstančių naujų darbo vietų, 80-čia tūkstančių sumažėjo registruotų bedarbių, tačiau beveik pusę to skaičiaus (39 tūkstančiai) lėmė darbingų gyventojų emigracija į užsienį.

Pasak dr. N. Mačiulio, kitąmet investicijos Lietuvoje sumažės iki 8 proc. Materialinės investicijos sudaro mažą BVP dalį, nors iki krizės ši dalis siekė beveik 20 proc. Daugiausiai lietuviai investuoja į pastatus, jų statybą bei rekonstravimą, o taip pat skiria lėšų įrenginiams bei transporto priemonėms įsigyti. Šalyje klesti apdirbamoji gamyba nors pramonė ir traukiasi.

Darbo našumas pasiekė rekordines aukštumas ir šiuo punktu lenkiame ne tik Latviją bei Estiją, bet ir Vokietiją. Tačiau, anot ekonomikos eksperto, to priežastys nėra džiuginančios...

Neseniai Lietuva pasiskolino 1,5 mlrd. JAV dolerių. Dr. N. Mačiulio teigimu, šitokiam žingsniui paskatino ne tiek vidaus, kiek išorės situacija. Galimybė skolintis ateityje priklausys nuo euro zonos skolų krizės būklės. Lietuva taip pat turi galimybę gauti dviejų metų trukmės daugiau nei 2 mlrd. eurų likvidumo paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo.