Šiaulių oro uostas jau seniausiai galėjo pritraukti daugiau krovinių pervežėjų, jeigu miesto valdžia prieš dešimt metų nebūtų išardžiusi oro uostą su geležinkelio magistrale jungusios geležinkelio vėžės. Vyriausybinė darbo grupė liepė Savivaldybei per labai trumpą laiką vėžę atstatyti, tačiau pinigų tam nepažadėjo.
Redakcijos archyvo nuotr.
Mindaugas LAURINAITIS
Šiaulių miesto valdžia, prieš beveik dešimtį metų sunaikinusi 7 kilometrų geležinkelio vėžę į oro uostą, dabar svarsto ją vėl atstatyti, kad būtų galima gabenti NATO krovinius iš Afganistano bei ateityje įsitvirtinti krovinių pervežime iš Azijos rinkų. Tačiau jau dabar neslepiama, kad NATO kariškių traukinys gali netrukus nuvažiuoti, o Šiauliai turbūt ir vėl liks prie suskilusios Vasiūkų geldos.
Lankėsi vyriausybinė darbo grupė
Vakar Šiauliuose lankėsi vyriausybinė darbo grupė, sudaryta iš Užsienio reikalų, Susisiekimo, Krašto apsaugos ministerijų, kariuomenės atstovų, taip pat dalyvavo ir geležinkelių, Klaipėdos jūrų uosto, ekspeditorių įmonių atstovai. Susitikime buvo aptartos galimybės Savivaldybės įmonei „Šiaulių oro uostas“ gabenti NATO krovinius iš Afganistano į Klaipėdos jūrų uostą.
Darbo grupė dalyvavo pasitarime su miesto valdžios atstovais, politikais. Taip pat lankėsi civiliniame Šiaulių oro uoste. Kalbėta ne tik apie galimybę gabenti krovinius iš Afganistano ir atgal, bet ir kaip įtvirtinti Lietuvos pozicijas krovinių pergabenimo srityje pasauliniame lygmenyje.
Liepė veikti greitai
Kaip teigė darbo grupės atstovai, Lietuva kol kas gali pasiūlyti tik jūrų uostą, geležinkelio infrastruktūras bei vilkikus. Jeigu būtų prijungtas Šiaulių oro uostas, atsirastų geresnių galimybių.
„NATO kroviniai per Lietuvą keliauja jau daugiau nei dveji metai, turime įdirbį su „Lietuvos geležinkeliais“, Klaipėdos jūrų uostu ir visą laiką galvojame, kaip įtraukti didžiausią šalies oro uostą – Šiaulių oro uostą, kad būtų išnaudotos visos transporto rūšys. Darbo grupė su Šiaulių savivaldybės atstovais sutarė dėl tolimesnių darbų, kuriuos reikia greitai daryti, per porą mėnesių“, - spaudos konferencijoje žurnalistams komentavo Gitana Grigaitytė, Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorė.
Siekia įsitvirtinti Azijoje
Vėl nutiesus kažkada miesto valdžios lengvabūdiškai išardytą geležinkelio atkarpą, pasak darbo grupės atstovės, būtų galima krovinius, atgabentus iš Afganistano į Šiaulių oro uostą, greitai perkelti į traukinius ir magistraline linija nugabenti į Klaipėdos jūrų uostą. Kadangi po kelerių metų NATO kariuomenė iš Afganistano turėtų būti išvesta ir krovinių neliks, žvelgiama į tolesnę ateitį – įtvirtinti pozicijas ir patikimumą pasaulyje ir gabenti civilinius krovinius iš Azijos.
„Konkurencinė kova dėl krovinių pervežimo Baltijos šalyse yra labai stipri. Konkuruoja pirmiausiai Rygos oro uostas, nes greta jo yra ir jūrų uostas. Nepaisant to, mes turime savų privalumų, glaudžiai bendradarbiaujame su amerikiečiais“, - aiškino G. Grigaitytė.
Tikisi milijoninių įplaukų
Pasitarime dalyvavęs Šiaulių oro uosto įmonės direktorius Romas Mikšys taip pat buvo nusiteikęs, kad geležinkelio atkarpa reikalinga norint pritraukti tarptautinių krovinių. Žvelgiama į kaimynus – Rygos oro uostą, kuris per dieną aptarnauja du didžiulius oro lainerius.
„Mes mažesnius orlaivius seniai priimame ir aptarnaujame, tačiau reikia stiprinti galimybes, didinti apimtis, kad galėtume aptarnauti tiek, kiek Rygos oro uostas. Tikimės pinigų, kol kas sunku pasakyti kiek, bet kalbame apie milijonus litų“, - vylėsi R. Mikšys.
Nori duoti darbo geležinkeliečiams
Buvusi geležinkelio vėžė prieš beveik dešimtį metų tuometinės miesto valdžios buvo išardyta ir parduota, nes atseit susidėvėjusi ir netinkama naudoti. Ar tuomet niekas negalvojo apie tolimesnes oro uosto perspektyvas? Dabartinis miesto meras Justinas Sartauskas viliasi, kad geležinkelio atšaką iki oro uosto dabar nuties patys „Lietuvos geležinkeliai“, nes akivaizdu, kad per trumpą laiką, kurį davė vyriausybinė darbo grupė, miesto biudžete tiek lėšų surasti nepavyks.
„Tokia atšaka tarybiniais metais buvo, bet šią dieną ji yra demontuota ir kalbame apie tai, kad Savivaldybė turi parengusi Viešojo logistikos centro vystymo projektą, kuriame ši atšaka numatyta. Kitas variantas, kad galbūt tą atšaką galėtų padaryti „Lietuvos geležinkeliai“, nesiejant to su Viešuoju logistikos centru. Žvelgiant į ateities perspektyvas, šis centras yra reikalingas. Mūsų skaičiavimais, jau pavasarį galėtume atlikti rangos darbus ir atšaką nutiesti. Kai kurių politikų nuomone, tai būtų galima padaryti ir anksčiau“, - samprotavo J. Sartauskas.
Savivaldybės koridoriuose pasigirdo būgštavimų, kad tokią ilgą geležinkelio atšaką per tokį trumpą laiką nutiesti neįmanoma. Yra ir abejojančių, kad „Lietuvos geležinkeliai“ už savo pinigus imtųsi įrenginėti kadaise išardytą liniją, ypač taip spaudžiant terminams.
Savivaldybės įmonės „Šiaulių oro uostas“ direktorius Romas Mikšys viliasi, kad vėl nutiesus kadaise išardytą geležinkelio atkarpą, pavyks ateityje pritraukti milijoninių įplaukų ir sudaryti rimtą konkurenciją kaimynams – Rygos oro uostui.
Redakcijos archyvo nuotr.



