Kartais nuo skubotų Vyriausybės darbų norisi ir dievagotis. Ne juokais Lietuvos darbuotojai turėtų sunerimti – kyla grėsmės, kad darbas pakvips išnaudojimu, o panaudotą darbuotoją bus galima tiesiog ne atleisti, bet spjaute išspjauti. Toks įspūdis ir susidaro, kai peržvelgi Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus. Na, pasakykite, dirbantieji, ar pritariate darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas? Tad vakar prie Seimo ir piketavo profesinių sąjungų atstovai siekdami atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, jog Vyriausybė ketina pristatyti socialinio modelio projektą, kuris nėra iki galo apsvarstytas ir suderintas su socialiniais partneriais. 
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Dina RAKAUSKIENĖ

Su nauju DK bus lengviau susidoroti profesinėmis sąjungomis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu mokslininkų parengtame socialinio modelio projekte skirtas dėmesys ir Darbo kodeksui, kuriame numatoma ženkliai sumažinti darbuotojų garantijas. Ir ne vienam Lietuvos piliečiui sunku patikėti, kad tai priemonė, skirta didinti Lietuvos konkurencingumą, pritraukti investicijas, suteiksianti galimybę darbuotojams uždirbti daugiau.
Manoma, kad socialinio modelio projektas bus pradėtas svarstyti rudens sesijoje. Tad rugsėjo 10 dieną profesinės sąjungos rengiasi mitingui „Prieš darbuotojų garantijų mažinimą“.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovas spaudai Vytautas Kašėta vardija grėsmingesnius Darbo kodekso įstatymų projektus. „Darbdavio iniciatyva darbuotojas pagal naują Darbo kodeksą bus atleistas įspėjus prieš tris dienas. Tai vienas iš tokių įrankių blogiems darbdaviams susidoroti su profesinėmis sąjungomis. Be to, ir įsteigti profesines sąjungas bus sunkiau. Taip pat kelia nerimą ir mažėjančios išeitinės išmokos. LPS „Solidarumas“ savo iniciatyva kreipėsi į Seimo pirmininkę ir frakcijas Seime prašydama, kad socialinis modelis būtų grąžintas svarstyti Vyriausybei, kadangi Trišalėje taryboje ne viskas detaliai apsvarstyta. Tiktai pusė Darbo kodekso tarp darbdavių, profsąjungų ir Vyriausybės atstovų išdiskutuota, o visa likusi dalis – ne“, – sako V. Kašėta. Kreipimesi rašoma, kad naujai reglamentuojant darbo santykius bei keičiant „Sodros“ sistemą būtina elgtis atsakingai, nes kitu atveju bus sulaukta masinių socialinių neramumų.

Svarbu neskubėti priimti svarbaus teisės akto
„Man kaip tik atrodo, kad Seimui ir visiems žmonėms būtų naudinga, kad svarbiausios suinteresuotos grupės, kurios ir dirbs pagal tą naujo Darbo kodekso darbo sutartį, pareikštų savo nuomonę. Tai profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijų atstovai“, – sako V. Kašėta. Tačiau ir profsąjungos savo ruožtu sulaukė kritikos.
„Suprantu, kad profsąjungos kritikuojamos, jog nepateikė konkrečių pasiūlymų. Bet mes turime mažai laiko mokslininkų parengtam darbui išanalizuoti ir tai yra normalu, nes jų darbas yra labai intelektualus, aukšto lygio produktas. Kad mes galėtume jį detaliai išanalizuoti, reikia ir laiko, ir intelektualinių resursų, tad normalu, kad diskusijos ir pasiūlymų rengimas užtrunka“, – aiškina atstovas spaudai. Jo nuomone, svarstymai ir diskusijos turėtų trukti bent jau pusę metų ar metus.
Dabar profesinės sąjungos sako ir nori įrodyti, kad žmonės nėra visiškai abejingi tam, kaip keičiami įstatymai ir kad visuomenei svarbu, kokie ateityje bus darbo santykiai ir sąlygos.
Kaip žinia, pasipriešinimas ydingam projektui vyksta renkant parašus peticijoje, kurioje pasirašyti kviečiami nepritariantys darbuotojų garantijų mažinimui. „Lietuvos profesinės sąjungos, įgyvendindamos savo konstitucinę teisę atstovauti darbuotojams, kviečia protestuoti prieš skubotą, pažeidžiantį derybomis bei susitarimais įgyvendinamos socialinės partnerystės principus Vyriausybės teikiamą socialinio modelio projektą ir pasirašyti po teikiamu dokumentu“, – rašoma dokumente. Kviečiama nepritarti darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui, darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas, maksimalios darbo laiko savaitės ilginimui nuo 48 iki 60 valandų, terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui, darbuotojų, auginančių vaikus, garantijų mažinimui, profesinių sąjungų teisių apribojimui ir kt.