Klimatologai prognozuoja, kad šiemet laukia lietuviška vasara: padaugės žaibų, škvalų, griaudėjimų, nors bus ir šiltų dienų.
Asmeninio archyvo nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys sako, kad šių metų orai, pradedant žiema, visai netipiški: buvo gana šilta žiema, šaltukas spaudė vos tris savaites, o prasidėjus kalendoriniam pavasariui temperatūra staiga pakilo. Lietus ir vėsesni orai atkeliavo gegužės mėnesį.
Pasak J. Kilpio, gegužės mėnesio orų prognozės artimos vidurkiui ar net kiek šaltesnės, kaip įprastai būdinga gegužės mėnesį.
„Pavasario oras gana normalus, nes kovas buvo labai šiltas. Gegužės mėnuo visas išliks su lietumi, vyraus vidutinė oro temperatūra. Kol kas manome, kad orų permainos didesnių nuostolių žydintiems augalams nepadarys, nebent - vietomis“, - aiškina J. Kilpys.
Lietuviška vasara nebus karšta
Kol kas J. Kilpys dar nedrįsta prognozuoti, kokia laukia vasara, tačiau remdamasis amerikiečių prognozėmis teigia, kad artėjanti vasara nebus labai išskirtinė, nors birželio mėnuo bus kiek šiltesnis nei įprastai. „Liepos ir rugpjūčio mėnesį bus vidutinė vasarai būdinga temperatūra ir jokių anomalijų nelaukiama“, - teigia klimatologas.
Šią vasarą prognozuojama, kad bus ne tik šiltų, bet ir lietingų dienų. Nors ilgalaikės prognozės rodo, jog vasarą per daug kritulių nebus, tačiau vyraus nelabai aukšta temperatūra.
„Lyginant oro prognozių tendencijas, kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje vidutinė oro temperatūra auga visų sezonų metu. Net ir vasaros vidutinė temperatūra kasmet kyla. Taip pat didėja orų ekstremumai – labai dažnai keičiasi orai, o tai reiškia, kad vasarą galime sulaukti smarkių liūčių, po kurių ateis didelė šiluma. Lyginant su tuo, kas buvo XX amžiaus pradžioje, daugiau atsiranda ekstremumų. Tikėtina, kad dėl orų permainų vasarą padaugės žaibų, škvalų, griaudėjimų“, - sako J. Kilpys.
Oro permainos – išbandymas augalams
Šiaulių meteorologai nuogąstauja, kad besniegė žiema ir didelis dirvožemio įšalimas labiausiai nuostolių pridarė ūkininkams ir sodininkams. Nors tikrą žiemą primenantys orai įsivyravo tik maždaug nuo sausio mėnesio vidurio, tačiau palyginus su pernai, gerokai skyrėsi oro temperatūros, sniego dangos aukščio, dirvožemio įšalimo rodikliai.
„Šiais metais beveik visas vasario mėnuo buvo be sniego, o paskutinį kartą sniego turėjome kovo mėnesio antrąjį dešimtadienį, kurio vidutinis dangos aukštis buvo 2-3 cm. Tuo tarpu pernai sniegas laikėsi iki balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio, o jo aukštis dar siekė nuo 10 iki 24 cm, tad skirtumas išties ženklus. Būtent dėl šio rodiklio neigiamas žiemos pasekmes pajuto ir sodininkai. Kai kurių augalų šaknys yra jautresnės nei antžeminė dalis, todėl tokie augalai žuvo, nes šaknys nebuvo apsaugotos stora sniego danga. Kantresnių augalų fiksuoti žiedinių pumpurų, lapų ar šakų pažeidimai“, - aiškina Šiaulių meteorologijos stoties viršininkė Aurelija Malciūtė.
Šiemet Lietuvoje dirvožemio įšalimas buvo gerokai gilesnis nei pernai ir kartais pasiekdavo apie 90 cm. Gruodžio mėnesį pradėjęs formuotis dirvožemio įšalas tęsėsi iki balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio.
Pasak A. Malciūtės, augalams tikras išbandymas buvo ir ankstyvas pavasaris. „Aukštesnė nei įprastai oro temperatūra įtakojo ir fenologinius parametrus. Augalai anksčiau pradėjo žydėti, skleisti lapus, formuoti vaisius, tačiau gegužės mėnesį sulaukėme jau beveik kasmet pasitaikančių šalnų. Tiesa, Šiauliuose jos nebuvo tokios didelės, kaip kai kuriuose kituose Lietuvos rajonuose, tačiau nuostolių žmonėms vis tik nepavyko išvengti“, - sako A. Malciūtė.
