Diabetiko kasdienybė – nepakankamas insulino kiekis kraujyje.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
„Anksčiau žmonės palaikydavo mus, diabetikus, narkomanais. Yra buvę įvairių atsitikimų, nes švirkštus dėdavome į stiklinį buteliuką su spiritu ir ten juos laikydavome – tai labai įdomiai atrodė. Kartą atvykau į Vilnių ir man iš ryto reikėjo susileisti insulino dozę. Žinoma, bet kur būdamas jo nesusileisi – tais laikais nelabai kas žinojo apie diabetą ir ši liga buvo labai abejotina. Nueinu į vyrų tualetą, mano kolega laiko lagaminėlį su priemonėmis insulinui susileisti ir tuo metu įeina vyriškis. Jis taip pažiūrėjo į mane, į draugą, į mane, į švirkštus ir sako: „Vyrai, vyrai, nereik, nereik“ ir išėjo iš tualeto“, - pasakoja savo kuriozišką gyvenimo situaciją diabetu sergantis Arūnas.

Geriausia diabetą nustatyti kuo greičiau
51-erių metų Arūnas diabetu serga jau 34 metus – išmoko gyventi su šia liga ir puikiai atrodo. Jis dalijasi prisiminimais, kaip jam buvo nustatyta ligos diagnozė – net ne daktarai tai padarė. „Paskutinėmis dienomis aš tiesiog miegojau, valgiau, gėriau ir šlapinausi, vėl miegojau... Kai nuvykau į ligoninę, niekas nesuprato, kad tai yra diabetas. Apie tokią galimą ligą sužinojau per pažįstamą“, - pasakoja vyras.
Šiuolaikinė medicina ženkliai pasikeitė – retai sutiksi žmogų, kuris nebūtų girdėjęs apie cukrinį diabetą, ir yra daugiau būdų gydyti šią ligą. Daugiau ar mažiau žmonės žino, tačiau anksčiau tai buvo žmonėms ir medicinai nepakankamai pažinta liga. Tai paaiškėja ir iš Arūno istorijos, tačiau jis teigia, kad dabar daug paprasčiau – žmonėms diabetas nustatomas greičiau, anksčiau atpažįstami jo požymiai.
„Geriau, kad ligą atrastų ne specialiai jos ieškant – taip būtų išvengta didesnių sveikatos problemų“, - pastebi Arūnas.

Su diabetu reikia susitaikyti
„Diabetas – tai gyvenimo būdas, turi su juo susitaikyti. Jeigu su tuo susitaikysi – gyvensi ilgai ir nuobodžiai, jeigu ne – gyvensi trumpai, bet linksmai“, - sako Arūnas.
Jis pažįsta nemažai diabetikų, kurių daugelis jau daug metų gyvena su šia liga. Tiesiog reikia daugiau prisižiūrėti – valgyti natūralesnį, sveikesnį maistą, daugiau judėti, nepervargti ir mažiau stresuoti.
Labai dažna diabeto priežastis – būtent stresas. Po didelių gyvenimo sukrėtimų, nesėkmių darbe ir šeimoje žmonės greičiau suserga šia liga. Arūnas pastebi, kad ši liga jaunėja, o tai nėra gerai. „Jaunuoliai visko nori greitai, kaip ir per kompiuterinius žaidimus – paspaudi „enter“ ir gauni tai, ko nori. Taip žmonės realiame ir daugiau stresuoja“, - sako diabetikas.

Diabetiko diena
Arūnas kiekvieną dieną leidžiasi insuliną ir taip reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.
„Insuliną reikia leistis pagal savo gyvenimo būdą, savo organizmo būseną. Jeigu visą dieną daug judėsi, tai reikia įsileisti didesnį insulino kiekį. Jeigu dirbi sėdimą darbą ir žinai, kad visą dieną niekur neisi, nejudėsi, tai jo leisiesi mažiau“, - sako Arūnas.
Pasako jo, insuliną galima leistis prieš kiekvieną valgį arba po jo. Jis pasakoja, kad dažnai būna taip, kad tiesiog jautiesi blogai. Tokiu atveju reikia pasimatuoti cukraus kiekį kraujyje ir, jeigu kas nors ne taip, tai reikia susitvarkyti. Todėl visada tenka nešiotis diabetiko rinkinuką. Dėl to Arūnas juokauja: „Mes kaip narkomanai – be adatos nė krust.“

Sunku pastebėti diabeto požymius
Cukrinis diabetas, liaudiškai vadinamas cukralige, – tai būklė, kuriai būdinga didelė gliukozės koncentracija kraujyje, nulemta bendro insulino trūkumo. Liga išsivysto, kai organizmo imuninė sistema kovoja su insuliną gaminančiomis beta kasos ląstelėmis ir jas sunaikina. Kasa tada gamina per mažai insulino arba išvis jo negamina. Pirmojo tipo cukrinis diabetas dažniausiai vystosi jaunesnio amžiaus žmonėms, o antrojo tipo diabetu dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės.
Labai dažnai žmonės nė nepastebi diabeto simptomų – ši liga ne visada pasireiškia drastiškai. Tačiau laikui bėgant ir negydant diabeto, žmones ištinka diabeto komplikacijos – problemos su kojomis, regos pablogėjimas.

Visuomenės mitai apie diabetą
Apie diabetą yra prisikaupusių mitų – kiekvienas yra girdėjęs šios ligos pavadinimą, žino kad tokia liga yra, tačiau retas kuris tiksliai pasakytų, kas vyksta su diabetiko organizmu. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras pateikė keletą visuomenėje labiausiai paplitusių ir žinomų mitų.
Mitas: valgant per daug cukraus išsivystys diabetas.
Pirmojo tipo cukrinio diabeto išsivystymas nulemtas genetinių ir nežinomų veiksnių, o antrojo tipo diabeto atsiradimui turi įtakos genetika ir gyvenimo būdas. Tyrimai parodė, kad alkoholio ir saldžių gėrimų vartojimas yra susijęs su antrojo tipo diabetu. Diabetikams patariama vartoti kuo mažiau saldžių gėrimų – gazuotų limonadų, energinių gėrimų, saldžios arbatos ir kt.
Įdomus faktas – viena skardinė gazuoto limonado turi apie 150 kalorijų ir 40 g angliavandenių. Toks kiekis limonado – tai 10 šaukštelių cukraus!
Mitas: diabetu sergantys žmonės negali valgyti saldumynų.
Žmonės, sergantys cukriniu diabetu, gali valgyti saldumynus, tačiau jie turi būti valgomi saikingai, kaip suplanuota mitybos dalis ar derinama su sportu. Esminis dalykas, kad saldumynų porcijos turėtų būti mažos, juos rekomenduojama valgyti retai, o kasdien rekomenduojama laikytis sveikos mitybos principų.
Mitas: jūs galite apsikrėsti diabetu.
Faktas – diabetu apsikrėsti neįmanoma! Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją, nėra tiksliai žinoma kaip diabetas išsivysto kai kuriems žmonėms, tačiau tiksliai žinoma, kad diabetas – neužkrečiama liga.
Mitas: diabetu sergantys žmonės turi valgyti specialų maistą, skirtą diabetikams.
Maistas, skirtas diabetu sergantiems asmenims, yra praktiškai toks pats kaip ir maistas, rekomenduojamas visiems žmonėms: turintis mažai sočiųjų ir trans-riebalų, mažai druskos ir cukraus. Specialusis diabetinis maistas paprastai neduoda ypatingos naudos ir lygiai taip kelia gliukozės kiekį kraujyje. Šis maistas brangesnis už įprastinį bei gali turėti šalutinį poveikį.
Mitas: jei turi antsvorio ar esi nutukęs, tai galiausiai susirgsi antrojo tipo diabetu.
Antsvoris – tai rizikos veiksnys susirgti šia liga. Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos informaciją, labai svarbūs yra ir kiti rizikos veiksniai – šeimos istorija, etniškumas ir amžius. Deja, per daug žmonių nepaiso kitų diabeto rizikos veiksnių ir mano, kad didelis svoris yra vienintelis rizikos veiksnys, dėl kurio susergama antrojo tipo cukriniu diabetu. Daugumai antsvorį turinčių žmonių niekada neišsivysto antrojo tipo diabetas ir daug žmonių, sergančių antrojo tipo diabetu, yra normalaus svorio arba turintys tik nedidelį antsvorį.
Mitas: jei sergate antrojo tipo diabetu ir gydytojas sako, kad jums reikia pradėti vartoti insuliną, tai reiškia, kad jūs nesugebate tinkamai rūpintis savo sveikata.
Daugumai žmonių antrojo tipo diabetas progresuoja. Pirmą kartą jį diagnozavus, dauguma žmonių gali palaikyti tinkamą gliukozės kiekį kraujyje vartodami geriamuosius vaistus. Tačiau laikui bėgant organizmas gamina vis mažiau ir mažiau insulino ir galiausiai vaistai gali tapti nebepakankamai efektyvūs, kad išlaikytų normalų gliukozės kiekį kraujyje.
Mitas: diabetas ne itin rimta ir sunki liga.
Tinkamai gydant diabetą, galima išvengti arba atitolinti komplikacijų atsiradimą, pavyzdžiui, žalą akims, širdies, kraujagyslių ir nervų sistemos, dantims ir dantenoms, kojoms ir odai ar inkstams. Vis dėlto diabetas sukelia daugiau mirčių per metus nei krūties vėžys ir AIDS kartu paėmus. Du iš trijų žmonių, sergančių diabetu, miršta nuo infarkto ar insulto.