K. Auruškevičienė teigia, jog vykdant profilaktines priemones būtų galima išsaugoti apie 8 200 darbingo amžiaus žmonių gyvybių.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Vakar Šiauliuose vyko sveikatos konferencija „Prioritetiniai veiksniai mažinant išorines ir neįgalumo priežastis“, kurioje buvo diskutuojama apie mirties ir neįgalumo priežastis, sužalojimus ir apsinuodijimus, jų prevenciją ir įgyvendinamas Europos Sąjungos (ES) remiamas programas Lietuvoje. Šiaulių miestas, visos Lietuvos mastu, išsiskyrė savo novatoriška Greitosios medicininės pagalbos programa, kuri ne tik pagreitino skubios pagalbos teikimą, bet ir sukūrė naują funkciją - padėti nukentėjusiajam bendraujant telefonu ir teikiant rekomendacijas, kol į iškvietimo vietą atvyksta greitosios pagalbos automobilis.
Daugiau dėmesio – prevencinėms programoms
Sveikatos specialistų diskusijos tikslas buvo aptarti, ką ir kaip reikėtų daryti, siekiant mažinti mirtingumą nuo išorinių mirties priežasčių. 2007-2013 metais buvo skiriamas ypatingas dėmesys traumoms, kaip vienai opiausių problemų, nusinešančių daugumos darbingo amžiaus žmonių gyvybes.
Sveikatos apsaugos ministerijos ES paramos skyriaus vedėja Kristina Auruškevičienė nuogąstauja, kad dar iki šiol Lietuvos rodikliai kone žemiausi, lyginant su kitomis ES valstybėmis, tačiau siekiama, kad ir Lietuvoje gerėtų sveikatos paslaugų kokybė, daugiau dėmesio būtų skiriama prevencinėms priemonėms.
„Daug valstybė patiria nuostolių dėl po traumų tampančių nedarbingais ir neįgaliais asmenų. Norėtųsi daugiau šviesti visuomenę ir daugiau kalbėti apie prevencines priemones, kad tų traumų ir nelaimingų atvejų (apsinuodijimų, skendimų ir panašiai) būtų stengiamasi išvengti“, - sako K. Auruškevičienė.
Traumos sukelia ne tik ankstyvas mirtis, bet ir dažnai jos tampa neįgalumo priežastimi. Pasak K. Auruškevičienės, jauni žmonės, patyrę traumą, visą gyvenimą jaučiasi nepatogiai, yra nedarbingi, o jų gyvenimo kokybė suprastėja. Tokius asmenis išlaiko valstybė, todėl tai didelė našta ir valstybei.
Išeitis – investicijos gydymo įstaigoms
Sveikatos sektoriuje infrastruktūros pakeitimui ir atnaujinimui ES skyrė 172 mln. litų, sveikatos specialistų kvalifikacijos tobulinimui – 17 mln. ir greitosios medicinos pagalbos automobilių atnaujinimui - 27 mln. litų. Dabar siekiama įgyvendinti programą, susijusią su traumomis. Pasak K. Auruškevičienės, traumos yra rimta problema. Po kraujagyslių, širdies ligų ir onkologinių susirgimų toliau seka mirties atvejai nuo traumų, todėl labai svarbu identifikuoti traumą, kad būtų aišku, į kokio lygio traumų skyrių reikia vežti pacientą. Dabar tokios diferenciacijos nėra.
„Dauguma investicijų buvo skiriamos sveikatos paslaugų laiko stiprinimui. Svarbi yra „auksinė“ valanda, nes dažnai pacientui pagalba teikiama pavėluotai. Per „auksinę“ valandą suteikta pagalba yra didelė galimybė išgyventi ar išvengti neįgalumo. Pagal tai buvo sprendžiama, kaip Lietuvoje turėtų išsidėstyti traumų centrai ir kokias jie paslaugas galėtų teikti. Jau šių metų pabaigoje atliksime vertinimą, kaip greitosios medicinos pagalbos ekipažai operatyviai teikia paslaugas ir kaip traumų centruose teikiamos paslaugos, adekvačiai pagal paciento būklę“, - aiškino K. Auruškevičienė.
Šiuo metu aukščiausio lygio traumų centrai yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Antro lygio traumų centrai - Šiauliuose ir Panevėžyje.
