Šiauliai – laimingasis miestas! Išsirinksime renovuojamą kvartalą ir čia vienas po kito „gražiais apdarais“ bus aprėdomi seni pastatai, šalia jų – išdygs nuostabios vaikų žaidimų ir automobilių stovėjimo aikštelės, bus pakeista apšvietimo sistema, sutvarkyti apgailėtini keliai. O už visa tai sumokės vokiečiai! Tokias pasakas prieš pat rinkimus šiauliečiams sekė kai kurie politikai. Saldžiabalsiais patikėję šiauliečiai net suskubo stabdyti pradėtą namo renovaciją. Kam gi leisti savo pinigus, jei vokiečiai tokie dosnūs? Deja, paaiškėjo, kad visa tai – ne kas kita kaip makaronų kabinimas. Taip, Šiauliai iš tiesų pasirinktas kaip pilotinis miestas kvartalinės renovacijos projekte. Tačiau vokiečiai toli gražu savo pinigų nežarstys. Vienintelė pagalba – konsultacijos. O kaip gražią viziją paversti realybe, iš kur gauti lėšų – mūsų pačių reikalas. 
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Svajonės sprogo lyg muilo burbulas
Prieš pat rinkimus šiauliečius pasiekė džiugi žinia – Šiauliai vienas iš trijų laimingųjų Lietuvos miestų, kuriame bus atliekama kvartalinė renovacija. Įgyvendinus šį projektą neatpažįstamai turėjo pasikeisti ir dar du miestai – Utena bei Birštonas. Bandomajam projektui šiauliečiai jau buvo pasirinkę ir vieną seniausių miesto rajonų – Kaštonų alėją su prieigomis.
Į Šiaulių miesto mero kėdę nusitaikiusi aplinkos viceministrė Daiva Matonienė tada ne kartą viešai pasisakė, jog šiauliečiams už šiuos stebuklus nereikės mokėti nė cento, viskuo pasirūpins vokiečiai.
Išgirdę tokias naujienas šiauliečiai suskubo stabdyti namų renovaciją. Kam gi eikvoti savo pinigus, kai į Šiaulius atvyksta vokiečių technika ir viską nemokamai padarys?!
Tačiau akivaizdu, kad pradėta džiaugtis kiek per anksti. Vos praūžus rinkimams naujoji miesto valdžia išskubėjo į Vokietiją, kur turėjo būti aptartas nuostabusis kvartalinės renovacijos projektas. Deja, iš svečios šalies teko grįžti nukabintomis nosimis. Paaiškėjo, kad šio projekto esmė visai kitokia – kalbama tik apie energetinį efektyvumą, o ir pinigų iš dangaus niekas nenuleis.
„Viešojoje erdvėje buvo pasklidusios perdėm optimistinės kalbos, kad štai ateis vokietis su dideliu krepšeliu pinigų ir sutvarkys mūsų teritorijas. Tai reikia pasakyti, kad taip nebus. Taip, mes gauname tam tikrą konsultaciją, mes patys planuojame tam tikrus darbus, tačiau, kaip minėjau, tai nieku gyvu nereiškia, kad dabar ateina kažkokie pinigai. Mums patiems reikia daryti savo namų darbus: reikia dirbti, planuotis, ieškoti finansavimo iš įvairių šaltinių“, – lyg muilo burbulą gražias šiauliečių svajones susprogdino Vokietijoje viešėjęs Šiaulių miesto vicemeras Domas Griškevičius.
Beje, kad tokios pasakos buvo sekamos visiškai nepagrįstai rodo ir viso projekto finansinė išraiška – vos 288 tūkst. eurų. Į šią sumą įeina lietuvių kelionė į Vokietiją, trys vokiečių vizitai į Lietuvą, užmokestis specialistams už konsultacijas ir t. t. Nieko panašaus į kvartalinę renovaciją, tiesa?

Kaštonų alėją pakeitė Draugystės prospektas
Lyg to būtų negana, paaiškėjo, kad pasirinkta teritorija – Kaštonų alėja su prieigomis – neatitinka projektui keliamų reikalavimų. Todėl vos grįžę iš Vokietijos miesto vadovai sušaukė susirinkimą ir sprendė, kuri teritorija būtų tinkamesnė.
„Šio projekto esmė – mažinti energijos suvartojimą. Jei mes tik atsinaujiname namo fasadą, tikrai nepadidiname paties efekto. Lygiagrečiai turi būti keičiami magistraliniai šilumos tiekimo tinklai. Todėl buvo pereita nuo urbanistiškai suvokiamo gatvėmis apriboto kvartalo į vieną gatvę, į Draugystės prospektą, kur namai yra sujungti kaip karoliai – ant vieno magistralinio šilumos tiekimo tinklo“, – aiškino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Mendoza-Herrera.
Draugystės prospektas, anot valdžios atstovų, pasirinktas dar ir dėl to, kad būtent čia nutiestos pirmosios magistralinės šilumos tiekimo trasos, kurios dabar jau gerokai pasenusios, čia prasidėjo gatvių apšvietimas, čia pastatyti pirmieji šviesoforai, o ir gatvių būklė, švelniai tariant, ne pati idealiausia. Maža to, šiame kvartale gyvenantys šiauliečiai aktyviausiai dalyvauja renovacijos procese – jau renovuoti 6 daugiabučiai, dar 3 planuoja tai daryti. Žodžiu, yra viskas, ko reikalaujama projekte.

Projekto nauda – neapčiuopiama
Klausite, ar Draugystės prospekte gyvenantys šiauliečiai turėtų ploti katučių. Kokia jiems nauda, kad pasirinktas būtent jų kvartalas? Bent jau kol kas panašu, kad ta nauda visiškai niekinė. Tie, kurie savo iniciatyva renovuojasi namus, ir toliau tęs darbus už savo lėšas. O apie tvarkingas gatves, sutvarkytas magistralines šilumos tiekimo trasas, gerą apšvietimą ir panašius dalykus galima tik pasvajoti...
Tai kokia to projekto nauda? Kam važinėti į tą Vokietiją? „Šito projekto esmė yra ta, kad mes turime grįžti prie planavimo proceso. Mes turime savo įmones, turime Savivaldybės administracijoje daug skyrių, tačiau kartais išeina taip, kad kiekvienas dirba, tarsi, savo rėmuose. Pavyzdžiui, „Šiaulių energija“ gauna tam tikrą finansavimą, jie darosi darbus, viskas lyg gerai. Tačiau, tarkime, prieš metus ar dvejus, nežinodami apie jų renovaciją, mes atnaujiname gatvę. Ir rezultatas toks, kad turime griauti ką tik sutvarkytą gatvę dėl to, kad reikia pakeisti trasas. Tai šito projekto pagalba mes grįžtame prie planavimo dalykų, sėdame visi prie bendro derybų stalo, žiūrime, kas ką daro, planuojamės į priekį, kad ateityje nebūtų tokių dalykų“, – minimalią projekto naudą išskyrė vicemeras D. Griškevičius.
Žurnalistams tokia neapčiuopiama nauda pasirodė niekinė. Kas iš tų kalbų, jei nėra prošvaisčių, kad gausime pinigų ir bus galima imtis konkrečių darbų? Valdžios atstovai šiai minčiai smarkiai neprieštaravo. Esą po išpūsto burbulo tokia nauda iš tiesų atrodo kukliai. Nepaisant to, jie tikisi išgręžti iš šio projekto viską, kas įmanoma.
Liepos 9 – 10 dienomis į Šiaulius atvyks ne tik Vokietijos, bet ir Birštono bei Utenos atstovai ir vėl svarstys, kaip toliau vykdyti šį projektą. Tikimasi, kad specialistai patars kaip gauti lėšų minėto kvartalo renovacijai ir pan.
Šis projektas bus vykdomas iki 2016 metų pabaigos.