Artimiausiu metu maždaug 190 žemės sklypų savininkų pašto dėžutėje ras nemalonią informaciją – jų sklypai įtraukti į „juoduosius“ sąrašus, todėl gali tekti gerokai paploninti savo kišenes. Tiesa, kiekvienam jų suteikta galimybė iki nurodyto termino susitvarkyti savo valdas ir būti išbrauktiems iš sąrašų. Praktika rodo, kad šia galimybe pasinaudoja nemažai šiauliečių. Net ir tie, kurių sklypus priteršia pakeleiviai, sukanda dantis ir renka primėtytas šiukšles. Kaip gi nerinksi – juk baudžiami ne tie, kurie šiukšlina, o tie, kurie nesitvarko. Nepaisant to, kai kurių sklypų savininkai nesiima jokių veiksmų – girdi, dideli mokesčiai jiems nebaisūs, kiti nebeturi jėgų ar noro tvarkytis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

„Apleistųjų“ apstu visame mieste
Praėjusį ketvirtadienį Šiaulių miesto savivaldybėje įvyko nenaudojamų žemės sklypų Šiaulių mieste nustatymo komisijos pirmasis posėdis. Jo metu paaiškėjo, kad į pirminius „juoduosius“ sąrašus įtraukta maždaug 190 apleistų sklypų. Pastarieji suskirstyti į tris kategorijas. Štai pirmojoje kategorijoje – nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąraše – 130 sklypų.
„Sklypai išsidėstę visoje Šiaulių miesto teritorijoje. Kokios nors vienos teritorijos, kur būtų daugiau nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, išskirti negalėčiau“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Evaldas Danilovas ir pridūrė, kad praėjusiais metais į šią kategoriją buvo įtrauktas tik 81 sklypas. 36 sklypų savininkai patingėjo susitvarkyti, todėl buvo nubausti keturis kartus didesniu žemės mokesčiu. Tokiu būdu miesto biudžetą jie papildė 20 tūkst. litų.
Į antrąją kategoriją – nenaudojamų (nenušienautų) žemės sklypų sąrašą – įrašytas 31 žemės sklypas. Didžioji dalis tokių sklypų – lyg juodos avys tarp baltų. Kitaip tariant, tai tokie sklypai, kuriuose nenušienauta nuo praėjusių metų likusi žolė, kai tuo metu aplink visi kiti sklypai pavyzdingi.
„Šios kategorijos sklypai irgi išsidėstę visame mieste. Gal būtų galima išskirti Medelyno ir Skirgailos gatves, kuriose savininkai nešienavo savo teritorijos, nes greta esanti valdiška žemė nenušienauta. Žinoma, jei valstybinė žemė bus nenušienauta, tai nelabai ir privatininkai galės būti baudžiami 4 procentų žemės mokesčiu. Nešienavimas yra labiau aktualus centrinei reprezentacinei miesto teritorijai“, – aiškino E. Danilovas.
Na ir trečiojoje kategorijoje – nenaudojamų iš valstybės nuomojamų ir naudojamų sklypų sąraše – 26 „nelaimingieji“. Praėjusiais metais šis skaičius buvo kiek didesnis – 39.
Pamoka – išpurtyta kišenė
Į „juoduosius“ sąrašus įtraukti šiauliečiai artimiausiu metu bus informuojami laiškais. Pastarieji, kaip minėta, turės galimybę susitvarkyti savo apleistą kampelį. Svarbiausia nepamiršti iki birželio 20 dienos informuoti Savivaldybę.
„Iš tiesų Viešosios tvarkos skyrius tikrai kompetentingai ir objektyviai įvertina visas situacijas. Vyksta darbas, kad ne kuo daugiau savininkų būtų nubausta 4 procentų žemės mokesčiu, o kad miestas atrodytų tvarkingesnis“, – tikino Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas.
Jei į gautas pastabas šiauliečiai nekreips dėmesio, bus nubausti 4 procentų žemės mokesčiu. Sakote, neskausminga? „Už miesto pakraštyje esančią namų valdą, kurios plotas – hektaras, per metus preliminariai tektų sumokėti 6000 litų. Bet čia kintantis dalykas, mokestinė bazė kiekvienais metais didėja. Taip pat priklauso nuo to, kokioje miesto vietoje gyveni. Centre – kainos didesnės, todėl net už 20 arų sklypą žmogus gali paploninti kišenę keliais tūkstančiais litų per metus“, – aiškina E. Danilovas.
Žemė talpesnė nei rankinė
Paklaustas, kodėl, jo manymu, nors bausmės gana griežtos, kai kurie šiauliečiai vis dėlto apleidžia savo sklypus, E. Danilovas teigė, kad vienos priežasties įvardyti neįmanoma. Viena jų – nepakankamas gyventojų sąmoningumas nešiukšlinti svetimoje teritorijoje. Girdi, tikrai ne vienas ir ne du šiauliečiai, gyvenantys daugiabutyje, net nepagalvoja, kokių problemų sukelia privačių namų savininkams. „Betoninėse kaladėlėse“ gyvenantys šiauliečiai namuose šiukšlinti nelinkę. O kam čia šiukšlinti, kai šiukšliadėžė virtuvėje stovi? Tačiau vos tik išvykstama į miesto pakraštį, kur šiukšliadėžių ant kiekvieno kampo tikrai nerasi, ir prasideda...
„Ir vairuotojai važiuodami pro šalį šiukšles mėto, ir praeiviai... Žmonės pasižiūri, kad nėra šiukšlių dėžės, ir pagalvoja, o kodėl gi aš turėčiau tas šiukšles į kišenę ar rankinę dėti, jei galiu paprasčiausiai numesti ant žemės. Bet kažkodėl nė vienas nesusimąsto, kur dingsta ta šiukšlė. O dažniausiai ji pakliūva į kažkieno privačią valdą. O ta teritorija, kaip žinia, turi rūpintis ne tas, kuris šiukšlina, bet tas, kuris yra savininkas. Šiukšlintojas nėra baudžiamas, o tas, kuris yra nekaltas, turi atsakyti už tuos, kurie prišiukšlino jo teritorijoje. Čia išeina savotiškas kuriozas“, – teigė E. Danilovas ir pabrėžė, kad šią problemą išspręsime tik tada, kai pradėsime labiau vertinti vienas kitą, aplinkos tvarkytojų darbą, jei įsivaizduosime, kad Šiauliai – tai mūsų visų namai.