Nors Šiauliai gražėja, tačiau kai kurios miesto erdvės, deja, „miršta“. Išėję pasivaikščioti Saulės miesto gatvėmis vargu ar ką nors išvysite laiką leidžiant pačioje miesto centro širdyje esančioje Prisikėlimo aikštėje. Užsukus į centrinį miesto parką jus taip pat pasitiks tik tyla, medžių ošimas ir vienas kitas praeivis. O vakare užklydę į bulvarą, kur netiksi „Gaidžio“ laikrodis, galime pasijusti labai vieniši – uždarytos parduotuvės, keli lėtai žingsniuojantys ar lauko kavinėse sėdintys žmonės.Tai kurgi Šiauliuose yra „gyvybės salelės“? Į šį klausimą mums padėjo atsakyti Saulės miesto jaunimas, kuris mielai laiką leidžia prie Talkšos ežero, toje bulvaro pusėje, kur gausu kavinių, barų ir naktinių klubų. Ir, žinoma, jaunimas nepraleidžia progos apsilankyti prekybos centruose, kur nuobodžiauti neleidžia parduotuvių gausa ir nemokamas mobilusis internetas. 
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Ieva LIUBŠYTĖ

Jei nebūtų naktinių klubų – centras „numirtų“
„Šiauliuose nėra ką veikti, – skundžiasi 23-ejų metų Dovilė. – Dažniausiai savaitgaliais su draugais einame į kavines, barus ar naktinius klubus. Tačiau vasarą kai kurie Šiaulių naktiniai klubai užsidaro, tad dažniau važiuojame į gamtą, prie ežero.“
Pasak Dovilės, Šiaulių centras visiškai „numirtų“, jei vienoje iš centrinio bulvaro pusių nebūtų įsikūrusių gan nemažai kavinių, barų ir naktinių klubų: „Manau, kad daug kas savaitgalį nori atsipalaiduoti, pabūti tarp žmonių, o jų kažkiek daugiau yra tik kavinėse ir naktiniuose klubuose. Man apmaudu, kad jauni žmonės, norėdami pasilinksminti mūsų mieste, neturi iš ko rinktis. Jei, pavyzdžiui, kitoje bulvaro pusėje būtų įrengta kokia nors nauja erdvė, kur jaunimas galėtų leisti laiką, manau, tai tikrai Šiauliams įpūstų gyvybės ir visi mielai ten lankytųsi.“
Dovilės nuomonei pritarė ir 25-erių Aurimas – esą palyginti su kitais Lietuvos miestais, Šiauliuose tikrai sunku rasti ką veikti ir kur nueiti.
„Dažnai važiuoju į sostinę, kur nei centre, nei senamiestyje nėra tokios vietos, kur nešurmuliuotų žmonės, kur būtų nyku ir tuščia. Gal taip yra dėl to, kad ten ir kavinės, ir naktiniai klubai nėra susispaudę vienoje vietoje kaip pas mus. Žinoma, Vilniuje pramogų pasiūla tikrai didesnė, nes ten ir daugiau gyventojų, studentų ir turistų. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad Šiauliuose taip pat vis dar yra žmonių, kurie nori kažką veikti, kažką pamatyti, ar kažkur nueiti“, – tvirtino Aurimas.

Norisi laiką leisti ten, kur gražu
21-erių metų Austėjos teigimu, apskritai Šiauliuose yra daug nesutvarkytų ir neprižiūrėtų vietų, kuriuose tiesiog nesinori būti. Todėl ji ir jos draugai lankosi ten, kur gražu ir malonu leisti laiką.
„Dabar, kai vakarai ilgesni, su draugais laiką leidžiame lauke. Dažniausiai einame prie Talkšos ežero, nes ten gražu, sutvarkyta pakrantė, yra kavinukė, vandens pramogų, be to, rodomi kino filmai po atviru dangumi. Ir nors gyvenu arčiau Šiaulių centrinio parko, vis vien laiką leidžiu prie Talkšos, nes parkas yra apleistas ir nejaukus – vakarais parke ant suolelių sėdi tik alkoholį gurkšnojantys asmenys“, – teigė šiaulietė.
Pasak Austėjos, vien nuotykių parko, įrengto centriniame parke, neužtenka: „Norėtųsi, kad aplinka būtų sutvarkyta – sutaisyti, išlūžę suoleliai, galėtų vėl veikti atrakcionai, kurie dabar atrodo bauginančiai. Taip pat parke galėtų būti nuomojami dviračiai. Ir norėtųsi, kad vėl atgytų parko vasaros estrada.“

Prekybos centruose – smagiau
18-metę Jovitą sutikome viename iš Šiaulių miesto didžiųjų prekybos centrų su draugėmis įsitaisiusią ant minkštasuolių. „Mes čia dažnai ateiname beveik kiekvieną dieną, – prisipažino Jovita. – Tiesiog prekybos centre laiką leisti smagiau, nei sėdint kažkur ant suolelio – čia daug žmonių, parduotuvių, o ir mobiliajame internete gali naršyti nemokamai. Be to, dar vienas pliusas – prekybos centre tau ant galvos nelyja.“
Anot Jovitos draugės 18-metės Karolinos, prekybos centrai Šiauliuose jauniems žmonėms yra tikras išsigelbėjimas: „Mūsų mieste labai liūdna, tuščia, o prekybos centre visada daug žmonių, čia smagiau. Aišku, išeiname pasivaikščioti ir po miesto centrą, pasėdėti prie „Centukų“ fontano, kur susirenka mūsų draugų kompanija ir mielai ten leidžia laiką. Norėtųsi, kad tokių gražių vietų būtų daugiau.“
Į pokalbį įsiterpė ir šalia sėdėjęs 20-metis Deividas. Pasak jo, gal ir daugiau jaunų žmonių išlįstų iš prekybos centrų ir išeitų į miesto erdves, jei jose būtų daugiau nemokamų pramogų: „Ne visi turi pinigų sėdėti kavinėse ar lankytis baruose. O ką daugiau mūsų mieste veikti? Atsisėsti ant suolelio ir žiūrėti į Šiaulių miesto panoramą? Sutinku, kad turime tikrai gražių vietų, kur smagu leisti laisvalaikį – Talkšos ežeras, „Centukų“ fontanas, fontanas prie Šiaulių viešbučio. Ten dar yra gyvybės. O pavyzdžiui, Prisikėlimo aikštėn ko eiti? Ten pastatyti keli suoleliai ir viskas. Arba Kaštonų alėja. Gerai, kad prie jos treniruojasi ekstremalaus sporto mėgėjai, kurie įneša šiek tiek gyvybės, bet daugiau ten nieko nėra.“

Vienur veiksmo daugiau, kitur – mažiau
Paklausėme ir Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus Eduardo Bivainio, ar jis pastebi, kad kai kurios Šiaulių erdvės „miršta“ ir ar planuojama imtis veiksmų joms atgaivinti. Administracijos direktorius atsakė, kad tokių planų yra – pradedant „Urban“ projekto programomis, baigiant įvairiais renginiais.
„Tačiau galbūt reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog kartais mūsų lūkesčiai per dideli. Juk net jei nuvažiuosime į labiausiai turistų lankomus Europos miestus, tai ir jų centruose rasime erdvių, kur žmonių daugiau, o kur mažiau. Tai lygiai tas pat ir Šiauliuose. Pavyzdžiui, senojoje centrinio parko dalyje, kuri iš esmės yra ramybės ir poilsio zona, veiksmo mažiau, o kavinių zonoje – aišku, daugiau. Tad natūralu, kad centrinio bulvaro pusėje, kur daugiau orientuojamasi į prekybą, ne į maitinimą, žmonių vakare, kai parduotuvės užsidaro, yra mažiau“, – sako E. Bivainis.
Šiauliuose vietų, kur miestiečiai turėtų, ką veikti ir mielai leistų laiką, reikia, tačiau Administracijos direktoriaus teigimu, svarbu, kad neatsitiktų taip, jog viena erdvė ims konkuruoti su kita ir tuomet abi liks „nei skustos, nei luptos“.
„Reikia suprasti, kad galime įsteigti 100 erdvių, bet jei žmonių kiekis yra ribotas, tai tose erdvėse nebus kam būti. Reikia žiūrėti, kiek ir kokių erdvių turime, kad jos savo veikla nesidubliuotų, o dar geriau, kai tos erdvės natūraliai susiformuotų, kaip kad erdvė prie Talkšos ežero natūraliai tapo traukos centru. Tad labai laukiame pačių miestiečių pasiūlymų, ko jie nori, kas jiems reikalinga“, – kalbėjo E. Bivainis.
Šiaulių miesto vicemeras ir Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Domas Griškevičius pripažino, kad šiuo metu kai kuriuose Šiaulių miesto erdvėse tikrai nėra ką veikti ir kad ten gyvenimas sustojęs.
„Tiesiog tos teritorijos yra visiškai nepatrauklios. Savivaldybė šias erdves – Centrinį miesto parką, centrinį bulvarą ir Prisikėlimo aikštę identifikuoja kaip problemines. Todėl jos pagal „Urban“ programą per ketverius metus, o gal net greičiau bus atnaujintos. Senajame miesto parke ekstremalaus sporto mėgėjams siūlysime įrengti „skate parką“. Kita vertus, prieš dvejus-trejus metus senajame parke apskritai nieko nevyko, tačiau jau atsirado pramogų, medžio skulptūrų ir ta erdvė po truputį pradėjo atgyti“, – pastebi D. Griškevičius.

Policija „gyvybės“ randa
Kol miesto valdžia dalijosi planais, kaip „mirštančias“ Šiaulių erdves prikels naujam gyvenimui, paklausėme Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyriausiojo specialisto Artūro Šliavo, kur Šiaulių mieste „gyvybės“ randa policijos pareigūnai.
„Jei kalbant apie viešąsias miesto erdves, tai „gyvybės“ daugiausiai randame prie naktinių klubų ir centriniame parke. Šiltuoju metų laiku, kai važiuojame pro parką, tai daugiausiai aptinkame geriančių arba svirduliuojančių. Taip pat ir kitose vietose, kaip Rūdės gatvė, Draugystės prospektas, ten, kur daugiau naktinių klubų, barų, prekyviečių ir kur dažniau renkasi jaunimas.
Taip pat mūsų mieste šiek tiek dar „gyva“ P. Višinskio aikštė. Tačiau kažkokio „pūlinio“ ar „židinio“ , kuriame reikėtų vos ne atskiro policijos posto, Šiauliuose nėra. Be to, vasaros laikotarpiu daugiau žmonių renkasi prie vandens telkinių“, – išvardijo ,,gyvybingiausias“ miesto vietas A. Šliavas.