Kultūros skyriaus vedėja Patricija Poderytė teigia, kad perskirstant miesto biudžetą kultūros programai žadama „pridėti“ iki 100 tūkstančio litų.Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulių miesto biudžetinėms kultūros įstaigoms šiais metais finansavimas sumažintas 25 procentais – vienos įstaigos todėl turėjo atleisti dalį darbuotojų, kitos – atitinkamai mažinti atlyginimus.
Nors miesto kultūros įstaigos dirba, kaip dirbusios, net ruošiasi organizuoti ne tik visus tradicinius festivalius, renginius, bet ir naujų, miesto valdžios reikalavimai kultūrai tik didėja.
Algos mažėja – darbų daugėja
Šiaulių dailės galerija šiais metais dirba viena diena per savaitę mažiau, nes visuotiniame darbuotojų susirinkime nuspręsta, kad dar labiau sumažinti darbuotojų skaičiaus neįmanoma, todėl sutrumpino darbo savaitę ir atitinkamai sumažino visų atlyginimus.
Tačiau galerijos direktorė Romualda Atkočiūnienė sako, kad dėl to renginių nė kiek nesumažėjo: vyko, vyksta ir vyks visos numatytos parodos, o festivaliai vyks todėl, kad laimėti Kultūros rėmimo fondo konkursai. O dabar rengia edukacinių programų ciklo vaikams ir jaunimui „Menopolis“ ir šiuolaikinio meno festivalio „Virus“ projektus.
Šiaulių kultūros centro direktorius Virginijus Stonkus džiaugiasi: „Mes laimėjome ne vieną projektą: 40 tūkstančių litų Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai, 12 tūkstančių – respublikinėms moksleivių folklorinių šokių varžytuvėms „Patrepsynė“, 15 tūkstančių – tarptautiniam šokio festivaliui „Aušrinė žvaigždė“. Bus ir visi tradiciniai renginiai: rugsėjo 15-ąją – Šiaulių diena (organizuosime tik vieną dieną, nes tokie pinigai), „Rudens mozaiką“ mes jau darėme kelerius metus visai be pinigų, darysime ir šiemet. O renginių skaičius per pirmus šių metų mėnesius nesiskiria nuo to, koks buvo pernai“.
Kultūros centre, kitaip nei Dailės galerijoje, buvo ir tebėra atleidžiami darbuotojai, o visiems liekantiems ženkliai sumažinti atlyginimai.
„Nežinau, ar mūsų strategija geriausia – mažinti darbuotojų skaičių arba krūvius, nes dirbame kaip dirbę, o ir daugiau už žymiai mažesnius atlyginimus, - pripažįsta direktorius. - Visi suprantame situaciją, nors ir yra natūralaus pykčio dėl to, kad įstaiga turi funkcionuoti.“
Garsinimo ir apšvietimo aparatūra – prioritetas
Kultūros centro direktorius sako girdėjęs, dėl tokio centro darbo „optimizavimo“ ir skaudžių žodžių, kad, girdi, nebeliko naktinio gyvenimo – visi renginiai, repeticijos baigiasi iki 21 valandos, nes teko atsisakyti naktinių sargų, o savaitgaliais dirbama, jei tik vyksta kokie renginiai.
„Kadangi niekas nebevakaroja, sutaupome elektros, vandens sąskaita“, - atranda to gerąsias puses Virginijus Stonkus.
Tik štai apšvietimo, garsinimo aparatūra Kultūros centrui yra labai skaudus dalykas. Kol ją tvarko, lopo, ji veikia: retas Šiauliuose renginys įvyksta, nors šiai aparatūrai pirkti, atnaujinti Kultūros centras niekada nėra gavęs lėšų.
Aparatūra nupirkta iš centro užsidirbtų pinigų, iš užsidirbtųjų ir praėjusių metų pabaigoje nupirkti kai kurie jos segmentai, ir šiemet planuojama taip pat šiek tiek naujų įsigyti.
„Aparatūra - mums prioritetas: teks kažko atsisakyti, kad tik ji veiktų, nes be jos nėra renginio, - sako Kultūros centro direktorius Virginijus Stonkus. - Todėl dabar turime taip dirbti, kad ji negestų, visaip manevruoti, nes renginiai neturi nukentėti.“
„Laiptų“ galerija plečia veiklą
„Laiptų“ galerija, kaip Dailės galerija, dirba viena diena per savaitę mažiau, šeštadieniais – pasikeisdami, o per renginius – tiek, kiek prireikia. Tai yra, darbuotojų neatleido.
Galerijos direktorė Janina Ališauskienė sako, kad dėl to renginių čia vyksta ne mažiau nei ankstesniais metais, o ir tradicinius šiauliečių pamėgtus festivalius „Literatūrinis žiemkelis“ ir „Šiaulių Monmartro respublika“ organizuos, nes jie iš Kultūros rėmimo fondo gavo dalinį finansavimą.
„Ir dar vienas mūsų projektas, skirtas mažinti atskirčiai tarp vaikų, augančių šeimose ir globos namuose, buvo palaikytas, tad birželio mėnesio antrojoje pusėje Šiaulių menininkai su savo auklėtiniais ves dailės ir muzikos užsiėmimus Šiaulių, Kuršėnų ir Žagarės vaikų namuose, o paskui surengs visų bendrą renginį, - sako direktorė. - Dabar rašome dar vieną projektą, nors jau manau, kad tiek padaryti mūsų galerijai gali būti per sunku, nes ir galerijos gimtadienis ant nosies, ir leidinį jam leidžiame.“
Reikalavimai kultūros įstaigoms tik didėja
Kartu „Laiptų“ galerijos direktorė sako, kad nors miesto valdžia taip užveržė kultūros darbuotojams diržus, kad kai kurie iš jų nebegauna net minimalių atlyginimų, tačiau reikalavimai jų darbui ne tik kad nesumažėjo, bet ir padidėjo.
„Vis pasigirsta, kad per mažai renginių darome, - piktinasi Janina Ališauskienė. - O didžiulei valdininkų armijai reikia įrodyti, kad ji dirba, todėl visi Savivaldybės skyriai prašo iš mūsų skaičių: kiek renginių pravesta, kiek parodose lankėsi žmonių iš rizikos grupių, kas padaryta visuomenės sveikatinimui...“
Todėl be tų visų renginių, kurie buvo iš anksto suplanuoti, apgalvoti, tenka viską mesti ir organizuoti kitus – pagal reikalavimus iš viršaus. Pavyzdžiui, per Atvelykį paminėti Kultūros dieną: tegul, girdi, nemokamai žmonės aplanko ekspoziciją.
„Kam tai? Gal kad už dyką parodytume, kokia bevertė yra kultūra, kuri nekainuoja net dviejų litų?“ - klausia Janina Ališauskienė.
Perspektyvoje – galimas biudžeto perskirstymas
Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Patricija Poderytė džiaugiasi tuo, kad pačios kultūros įstaigos ieško finansavimo ir jį gauna. Todėl kitą valstybinę šventę – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – bus galima atšvęsti prideramai, nes Vasario 16-ajai, Kovo 11-ajai buvo skirta tik po tūkstantį litų.
„Tiek užtenka skrajutėms išleisti, informacijai skleisti, bet ne aktorių, režisierių, kolektyvų honorarams, - sako Kultūros skyriaus vedėja. - O ką jau bekalbėti, kad išvis nėra lėšų projektinei veiklai. Gerai dar, kad žadama iš rezervo 20 procentų kofinansuoti laimėtus Kultūros fondo projektus.“
Patricija Poderytė sako, kad Kultūros skyriui liepta planuoti savo biudžetą septyniems mėnesiams, nes esanti perspektyva, kad gegužės ar birželio mėnesį, kai bus perskirstomas biudžetas, kultūros programoms bus „pridėta“ iki 100 tūkstančių litų.
