Zita KATKIENĖ

Kryžių kalne, kuriame rudeniop sumažėja turistų srautas, gyvenimas nesustoja. Čia nuolat statomi nauji kryžiai, paminklai, čia kasdien eina žmonės su savo skausmu ir didžiule viltimi, kad ligoje ar nelaimėje padės Aukščiausiasis. Nuo sekmadienio čia atėję žmonės neberanda Šv. Marijos paminklo. Turistai tos permainos net nepastebi, tačiau tie, kurie save vadina Kryžių kalno mylėtojais, buvo įpratę prie šio paminklo ir baiminasi, ar paminklo statytojas, tapęs ir jo griovėju, pasielgė teisėtai.

 

„Aš vakar rytą ėjau pasivaikščioti ir pastebėjau, kad Marijos paminklo vietoje stovi kitas statinys“, - pasakoja Kryžių kalno vienuolyno brolis Mykolas Letkauskas. Vienuoliui neramu tik dėl to, ar teisėti veiksmai tų, kurie nugriauna, perdažo, pakeičia savo atneštus ir pastatytus kryžius, paminklus, kurių Kryžių kalne – galybė. 

 

Vienuolyno gyventojai jau seniau iš Kryžių kalno mylėtojų žinojo, kad Marijos paminklo statytojas pakeitė tikėjimą ir planavo nugriauti savo paties pastatytą Marijos paminklą. Tai jis padarė praėjusį sekmadienį, o pirmadienį ant to paties postamento užkėlė juodo granito plokštes, kuriose į paauksuotas panašiomis raidėmis iškalė dešimt Dievo įsakymų. Ant postamento dar parašė žodžius: „Nesilenk stabams. Nekvailink savęs. Dievą garbink“. O ir anglų kalba parašytų žodžių prasmė klaidinga.   

 

„Aš jaučiu Kryžių kalno mylėtojų nuomonę: jie buvo įpratę prie Marijos, kaip ir prie Jėzaus paminklo, stovinčio kitoje kalno viršūnėlėje“, - kalba brolis Mykolas, kuriam kasdien tenka matyti žmones, statančius kryžius. 

 

Tačiau jam, kaip ir kitiems Kryžių kalno mylėtojams, neramu, ar visada galima taip paprastai statyti ir griauti tai, kas pastatoma? Kryžių kalnas, pasak vienuolio, yra toks unikumas, kur leidžiama daug saviveiklos. Tačiau ar tikrai leidžiama viskas?“ - klausia vienuolis įsitikinęs, jog griovimas tokioje vietoje gali būti prilyginamas ir vandalizmui. Kaip ir 2006-ųjų metų įvykis Kryžių kalne, kai buvo išvartyta labai daug kryžių. 

 

 

Praėjusiais metais Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjai Sigitai Tauterienei panevėžietis A. Vėberis ėmė rašyti keisto turinio religinius laiškus, skambinti ir kalbėti apie galimą Marijos paminklo nugriovimą. Praėjusį pirmadienį vėl laišku kreipėsi į paveldosaugininkę ir pranešė apie Marijos paminklo nugriovimą. Ir tai padaryta jau po to, kai paminklas buvo nugriautas. Niekieno leidimo griauti paminklą, pasak vedėjos, jis neprašė. 

 

Abejonių sukėlė ir A. Vėberio laiške pateiktas pasakojimas apie 1993 metais kilusį gaisrą, kurio metu esą apdegė senoji Marijos skulptūra. „Niekas to gaisro nepamena“, - sako vedėja, prašanti atsiliepti vietinius žmones, prisimenančius gaisrą arba galinčius paneigti šį galimą pramaną. 

 

Nuo skulptūros prieš tai buvo pavogta varinė karūna, dėl kurios A. Vėberis kreipėsi į policiją ir pradėtas tyrimas. Paminklo statytojas laiške piktinasi ir tuo, kad be jo sutikimo skulptūra fotografuojama, leidžiami atvirukai, vykdoma komercinė veikla. 

 

„Aš supratau, kad jis nori gauti pinigų, tačiau tiesiogiai nepasakė“, - sako paminklosaugininkė, tačiau tokio A. Vėberio poelgio nesupranta, nes paminklas nebuvo vertingas, jis neįtrauktas į saugotinų paminklų sąrašą.  Tačiau komercinė veikla, pasak vedėjos, Kryžių kalne draudžiama. To pageidaujantys filmų, albumų kūrėjai turi gauti leidimus, aukoti Kryžių kalno priežiūrai.

 

Naujas A. Vėberio pastatytas paminklas taip pat suglumino paveldosaugininkę. Pirmiausia dėl to, kad jame parašyti žodžiai žeidžia žmones, o tekstai taip pat nėra vertingi. Šių paminklų autorius, pasak S. Tauterienės, pažeidė 2006 metais Šiaulių rajono savivaldybės Tarybos patvirtintas Jurgaičių piliakalnio, vadinamo Kryžių kalnu, lankymo taisykles. Jose numatyta, jog Kryžių kalno lankytojai turi teisę statyti kryžius, koplytstulpius, stogastulpius, tačiau nesudaryti grėsmės jau esantiems statiniams. Deja, šiuo atveju pasielgta priešingai. Be to Kryžių kalno lankytojams draudžiama gadinti jau esamą ekspoziciją. Net ir tokiu atveju, jei statinys pastatytas paties lankytojo, nes jis jau yra Kryžių kalno nuosavybė. Pažeidėjai, pasak vedėjos, privalo atlyginti padarytą žalą. 

 

Šis atvejis dar bus svarstomas ir sprendimą gali priimti tik Šiaulių rajono savivaldybės taryba. Vedėjos manymu, nugriautas Marijos paminklas nebuvo saugotina vertybė, nes jokios meninės vertės neturėjo ir autoriaus už nugriovimą bausti nėra pagrindo. Tačiau naujasis statinys turi būti nugriautas, nes akmenyje iškaltas tekstas užgaulus ne tik tikinčiajam, bet ir kiekvienam žmogui.