Mindaugas LAURINAITIS
Iki šiol pasauliečiams priklausęs netoli Šiaulių esantis Kryžių kalnas gali atitekti Katalikų bažnyčiai. Penktadienį Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus pirmininkaujamos Dvišalės mišrios komisijos tarptautinių sutarčių su Šventuoju Sostu nuostatoms vykdyti posėdyje nuspręsta ieškoti būdų, kaip Kryžių kalnui suteikti sakralinio nekilnojamojo kultūros paveldo statusą.
Taip pat pasiūlyta parengti specialią tvarką, kuri reglamentuotų Kryžių kalno priežiūros, lankymo ir kryžių statymo klausimus siekiant užtikrinti sakralumo apsaugą. Kryžių kalnas yra valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektas, kurio sakralinė reikšmė įgavo pasaulinį garsą po Palaimintojo Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo 1993 metais.
Sutartyje numatoma, kad pagal panaudos susitarimą Kryžių kalną ir toliau administruotų Šiaulių rajono savivaldybė, o Bažnyčia prižiūrėtų piligrimų lankymąsi bei sakralinių simbolių statymą. Tačiau gyventojai baiminasi, kad tokia sutartis gali suteikti daugiau laisvės į statybas įnikusiems Šiaulių dvasininkams, kurie brandina planus šalia kalno pastatyti naują bažnyčią. Rajono savivaldybėje yra rengiamas sklypo detalusis planas, sutvarkius visus dokumentus, planas bus perduotas Bažnyčiai.