Apie 98 procentai televizorių buvo realizuojami Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje bei kitose Europos šalyse, o dabar „Šiaulių tauro televizoriai“ laukia teismo sprendimo.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Kovo 7-ąją Šiaulių apygardos teisme turėtų būti nagrinėjamas „Šiaulių tauro televizorių“ bendrovės generalinio direktoriaus Rimanto Žukausko pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. O tai reiškia, kad bendrovė griebiasi šiaudo – bando išvengti bankroto ir išsaugoti verslą.

Restruktūrizacija gali išgelbėti verslą
Pagal įstatymus, restruktūrizavimo byla iškeliama teisme ir trunka iki 4 metų (gali būti pratęsta vieniems metams). Ir per šį laikotarpį gali būti atidedami visų prievolių vykdymo terminai, išieškojimai, mokesčių ir privalomųjų įmokų mokėjimai, mažinami kreditorių reikalavimai, taip pat gali būti sudaromos galimybės pertvarkyti įmonę, sustabdyti palūkanų ir delspinigių skaičiavimą, optimizuoti gamybą, atkurti įmonės mokumą ar sulaukti, kol situacija rinkose pagerės.
Kitaip sakant, restruktūrizavimas – tai būdas atidėti skolų mokėjimą.
Tačiau restruktūrizavimas nėra panacėja. Pavyzdžiui, Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, iš 276 per pastaruosius dvylika metų vykdytų šių procesų tik 7 baigti sėkmingai.
O norinčiųjų pasinaudoti šia galimybe išgelbėti verslą panašu, kad didėja. Vien 2012 metais Šiaulių apygardos teismas buvo gavęs 23 prašymus iškelti restruktūrizavimo bylas ir maždaug apie pusę jų yra patenkinęs.
Taigi faktas, kad bendrovės „Šiaulių tauro televizoriai“ vadovas kreipėsi į teismą pradėti šį procesą, nėra išskirtinis, nors ir netikėtas.

Bendrovė – tarp verslo flagmanų
Nors prieš devyniolika metų įkurta UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ sunkiai skynėsi kelius į Europos rinką, tačiau per kelerius pastaruosius metus bendrovė buvo pasiekusi gerų rezultatų.
2010 metų lapkritį Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos organizuotuose verslo apdovanojimuose „Šiaulių tauro televizorių“ generaliniam direktoriui R. Žukauskui buvo įteiktas sidabrinės „Darbo žvaigždės“ apdovanojimas už inovatyvumą, organizuotumą ir požiūrį į vadovaujamų struktūrų veiklą.
Tuomet įmonė puikavosi, kad 2011 metais uždirbo 2,646 milijono litų grynojo pelno – tai yra, 9,8 karto daugiau nei 2010 metais.
Todėl stebina faktas, kad sunkiausiais pasaulinės krizės metais sugebėjusi ne tik nežlugti, bet ir pasiekti rezultatų, būtent 2012 metais, kai recesija, atrodytų, baigėsi, bendrovė „Šiaulių tauro televizoriai“ susidūrė su tokiais sunkumais.
Juolab kad bendrovė restruktūrizavimo procesą norėjo pradėti dar 2012 metų spalio 31-ąją. Tačiau tąsyk Šiaulių apygardos teismas atsisakė tokią bylą iškelti. Dėl tokios nutarties bendrovė kreipėsi į Apeliacinį teismą, tad kovo 7-ąją įvyksiantis prašymo nagrinėjimas – tai jau antrasis bandymas išvengti bankroto.

Pajuto krizės padarinius
Bendrovės generalinis direktorius R. Žukauskas teigia, kad „Šiaulių tauro televizoriai“ galbūt kaip tik vieni pirmųjų pajuto pasaulinės krizės padarinius. Ir susidūrė su sunkumais pasaulinėje rinkoje, ne Europos, kurioje tuo metu dirbo.
„Kaip bebūtų keista, 2008 metų rugsėjo mėnesį, kai buvo aišku, kad pasaulyje siautėja finansinė krizė, o Europoje rinka buvo netgi auganti, mums pavyko sudaryti labai stambius sandorius su dideliais prekybos tinklais Europoje, - sako generalinis direktorius. - Vienas iš didesnių sandėrių – 16 milijonų dolerių vertės - buvo sudarytas su Didžiosios Britanijos prekybos tinklu. Bet atsitiko neprognozuotų dalykų, kurių mes negalėjome suvaldyti.“
„Šiaulių tauro televizoriai“ televizorius pagamino ir pristatė prekybos tinklui, net sulaukė tęstinių užsakymų. Tačiau Lietuvos skandinaviški bankai, anot R. Žukausko, atsisakė vykdyti tokių užsakymų aptarnavimo paslaugas – tai yra, nustojo teikti faktoringo (per kelias dienas, pateikus dokumentus, pardavėjui sumokamas avansas, o pirkėjui atsiskaičius – ir likusi suma) paslaugas. Todėl bendrovė vietoj sutartos gavo labai nedidelę sumą.
„Tai atėmė galimybę mums toliau finansuoti operacijas, žaliavų pirkimus. Užtrukome bemaž tris mėnesius, kol susiradome laikinus finansinius šaltinius, kurie buvo labai brangūs ir kuriuos naudoti teko pakankamai ilgai, - sako R. Žukauskas. - Kol vyko finansinių išteklių paieškos, žaliavos pradėjo smarkiai brangti ir mes pakliuvome į kainų žirkles: ilgalaikių įsipareigojimų pirkėjams nutraukti negalėjome, turėjome pirkti brangesnes žaliavas ir tai pakankamai smarkiai paveikė ekonominius rezultatus.“

Verslo apimtys – žemiau kritinių ribų
Pasak „Šiaulių tauro televizorių“ generalinio direktoriaus, tie 2009 metų įvykiai labai skausmingai atsiliepė bendrovei: pakankamai greitai teko refinansuoti labai dideles sumas – beveik šimtus milijonų litų, pradėta stokoti apyvartinių lėšų, todėl verslo apimtys sumenko ir atsidūrė žemiau kritinių ribų.
„Taip sutapo aplinkybės, kad pasaulinė finansinė ir ekonominė krizė turėjo ilgalaikių pasekmių, kurios mums labiausiai atsiliepė būtent pernai, kai reikėjo refinansuoti ir naująsias lėšas“, - teigia R. Žukauskas.
Šiuo metu bendrovėje dirba tik pusantro šimto darbuotojų, tai yra, beveik du kartus mažiau nei prieš porą metų.
150 darbuotojų per mėnesį gali pagaminti 20 tūkstančių televizorių, nors bendrovės technologiniai ir įrangos pajėgumai leistų gaminti dvigubai daugiau.

Rengiamas restruktūrizavimo planas
„Šiaulių tauro televizorių“ generalinis direktorius teigia, kad jei būtų leista bendrovę restruktūrizuoti, būtų įmanoma išspręsti visas problemas: „Dabar situacija rinkoje yra pakankamai paranki, nes mes esame ne Lietuvos, o labiau žaidėjai didelėse Europos ir Rusijos rinkose. Čia mūsų gaminiai yra patrauklūs ir leidžia generuoti geresnes komercines maržas.“
R. Žukauskas tikisi, kad jei Šiaulių apygardos teismo sprendimas bus palankus, jau balandžio mėnesį galima tikėtis pirmųjų teigiamų rezultatų.
Todėl „Šiaulių tauro televizoriuose“ esąs rengiamas ne formalus, o labai konkretus realistinis restruktūrizavimo planas.
Plano likimas bus sprendžiamas Šiaulių apygardos teisme kovo 7-ąją.

Bendrovės „Šiaulių tauro televizoriai“ generalinis direktorius R. Žukauskas: „ Taip sutapo aplinkybės, kad pasaulinė finansinė ir ekonominė krizė turėjo ilgalaikių pasekmių, kurios mums labiausiai atsiliepė būtent pernai.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.