- Taigi koks pats didžiausias tavo trūkumas?

- Galbūt tai, kad tam tikrose situacijose nesugebu pasakyti: „Ne“. Kiti tuo naudojasi.

- O ko gyvenime bijai labiausiai?

- Didelių baimių  kaip ir nėra... Sunku pasakyti... Galbūt baimė dėl artimųjų, kad jų neteksi. Norisi, kad jiems viskas gerai sektųsi.

- Ar kada teko pamąstyti, kur dėtumei pinigus laimėjęs loterijoje milijoną?

- Šiandienos situacijoje, kai verslas stabdomas, investuoti ar pradėti verslą būtų labai sunku. Už dalį pinigų nusipirkčiau nekilnojamojo turto, o dalį padėčiau į banką.

- Kaip manai, ar visi krepšininkai yra dideli žmonės?

- Supratau klausimą. Atsakysiu teigiamai... (juokiasi). Dauguma krepšininkų gyvenime praeina vos ne karinę mokyklą. Jie turi nuolatos kovoti. Jie - kovotojai.

- Krepšininkas per vienerias rungtynes negali viršyti nustatyto pražangų  limito, kitaip bus šalinamas iš  žaidimo. Jeigu kokia aukštesnioji jėga šį principą pritaikytų gyvenime, tarkime, prisikiaulinai 500 kartų, ir „pašalina“... Kaip manai, ar dėl to žmonija daugiau laimėtų, ar prarastų?

- Krepšinis yra žaidimas, o gyvenime viskas šiek tiek kitaip. Žmogus klysta net penkis kartus per dieną, ir daugiau, todėl limitus viršytų gana greitai ir, žmonių žemėje nebeliktų...

- Ar sutiktumei atiduoti visą savo turtą už  galimybę keletą metų  su mylima moterimi praleisti negyvenamoje tropikų  saloje?

- Jei su mylima - kodėl gi ne? O turtas... Turėdamas rankas kojas pradėčiau iš naujo. Svarbu sveikata – iš ten sugrįžti sveikam. Visa kita galima užsidirbti.

- Kokiomis aplinkybėmis ir kokį patį keisčiausią  (šlykščiausią) patiekalą  teko ragauti?

- Kai su antrąja Lietuvos rinktine buvome Kinijoje, valgiau pats nežinodamas ką valgau. Šlykščiausias maistas, kokį tik man yra tekę ragauti. Viešėjome Pietų Kinijoje, kur nelabai kam įdomu, jog tu europietis. Jau vien nuo kvapo vaikščiojau žiaugčiodamas. Vietinių įsitikinimu, yra valgoma viskas, kas tik juda. Todėl ko ten privalgiau – nė pats nežinau.

- Trimis žodžiais nusakyk savąjį moters idealą...

- Moteriška, protinga, mylinti.

- Kur daugiau patiri streso: gyvenime ar krepšinio aikštelėje?

Stresą patiria kiekvienas krepšininkas – ir aikštelėje, ir gyvenime. Tačiau aikštelėje stresą patiri tik tuo momentu: jaudiniesi prieš varžybas, o kai viskas baigiasi, net palengvėja. Gyvenime streso užtenka, ir čia yra kur kas sunkiau...

- Iš  kur pasisemi dvasinių ir fizinių  jėgų?

- Nueinu į klubą, nuvažiuoju į pirtį. Patinka sėdėti prie kompiuterio. Dar žvejyba, fotografija, buvimas gamtoje.

- O kuri šventė metuose yra pati laukiamiausia?

- Iš vaikystės yra likę, jog labiausiai laukiu Kalėdų. Man tai visuomet ypatinga: puošiasi miestas, jaučiamas sujudimas, žmonės atrodo linksmesni, šviesesni, kažko laukiantys...

- Krepšinio varžybose tam tikrais momentais yra stabdomas laikas. Ar norėtumei, jog tai būtų  įmanoma ir gyvenime?

- Kiekvienam būna akimirkų, kai norisi sustabdyti laiką. Pavyzdžiui, kai viskas gerai sekasi.  Tačiau visame kame gyvenime turi būti pusiausvyra – jeigu nepajusi to, kas bloga, nevertinsi ir to, kas gera, ir atvirkščiai.

- Kokios mintys, asociacijos arba jausmai kyla išgirdus tą  „šventą“ žodį: „Partija“?

- Šiuo metu žodis „partija“  daugeliui virto keiksmažodžiu. Tačiau žmonės nesupranta, kad iš jų pačių ateina ir partijos, ir vyriausybės. Pirmiausia mes patys turime sutvarkyti savo gyvenimus, tada ir valdžia bus kitokia. Juk valdžia – visuomenės, mūsų pačių atspindys. Nereikia manyti, jog ateis kažkokie antžmogiai ir viską padarys. Kokia visuomenė, tokia yra ir valdžia, ir partijos.

- Koks yra tavo svajonių  automobilis?

- Patikdavo džipas „Mercedes GL“ arba „Toyota Land Cruiser“ – iš tų  didesnių, kur galima būtų normaliai išsitiesti (šypsosi). 

Pašnekovą fotografavo ir suktais klausimais galvoti vertė Romualdas BALIUTAVIČIUS