Romualdas BALIUTAVIČIUS

Turbūt esate girdėję sparnuotą posakį, jog „geriau vieną kartą degti negu penkis kartus kraustytis”? Matyt, jį liaudis sugalvojo ne šiaip sau. Kaip supakuoti? Kur padėti? Kaip rasti padėjus? - tie ir daug kitokių klausimų neleidžia miegoti sumaniusiems pakeisti gyvenamąją vietą. Juk dargi studentiškas persikraustymas iš vieno bendrabučio kambario į kitą irgi susijęs su didesniais ar mažesniais vargais. Taigi šiandienos mūsų pašnekovas, kraustymosi paslaugas teikiančios įmonės vadovas Martynas Vidžiūnas papasakos apie tai, ką daryti, kad kraustydamiesi maksimaliai sutaupytume jėgų ir... nervų?

- Jūs, be abejo, pasakysite, jog per vis geriau kreiptis į kraustymosi specialistus. Tačiau būkime realistai: lietuviais esame mes gimę. O kuris čia lietuvis mokės pinigus ten, kur gali išsiversti savo jėgomis? Todėl ir kalbėsime apie šį kraustymosi variantą. Nuo ko viskas pradedama?

- Pirmiausia reikia nusistatyti laiką, kada bus kraustomasi. O iki tol svarbu įsigyti pakavimo medžiagų, nes viskas prasideda nuo daiktų pakavimo. Preliminariai reikėtų įvertinti, kiek yra daiktų. Kokie bus pervežami baldai? Tada nuspręsti kiek ir kokių pakavimo medžiagų gali prireikti? T. y. dėžių, lipnios juostos, burbulinės plėvelės, saugančios dužius daiktus nuo atsitiktinių smūgių, vyniojamo popieriaus, vadinamosios rankinės plėvelės, kuria apsukami baldai. Ji kažkiek saugo nuo subraižymo. Pravartu ja apsukti baldus ir tada, jeigu jie bus ilgai sandėliuojami. Rankinė plėvelė taip pat saugo nuo drėgmės ir dulkių. Dar geriau baldų (ir sienų!) paviršių nuo subraižymų saugo įvairūs užtiesalai bei antklodės.

- Kaip paruošti baldus pervežimui?

- Ką reikia, išardome. Nusukiojame rankenėles. Paviršiai turi būti plokšti. Į tarpus galima patiesti pledus ar pan. - kad nesusibraižytų, nenusidaužytų kampai benešant. Visa furnitūra (rankenėlės, varžteliai ir t. t.) supakuojama į popierių ir lipnia juosta priklijuojama prie baldo, kad nepasimestų. Jokiu būdu nededame visko į vieną maišą.

Jeigu neturima praktikos, o baldas yra sudėtingas, prieš ardant jį geriausia nusifotografuoti arba pasidaryti brėžinį, kokia tvarka jis išardytas, vadinasi, surinkti reikės atvirkštine seka. Tai labai padeda, kai naujoje vietoje baldą turėsime surinkti.

- Dėžės turbūt reikalingos sudėti įvairioms smulkmenoms?

- Į mažas dėžes pakuojame knygas, kompaktines plokšteles, ir t. t. Dėžės svoris neturi viršyti fizinių žmogaus galimybių. Kitaip dėžės nepakelsime arba susižalosime nugarą. Bendra taisyklė: sunkūs daiktai dedami į mažesnes dėžes, į vidutines – drabužiai, indai, o į didesnes – minkštieji žaislai, patalynė ir pan. Pakavimui skirtos dėžės privalo būti tvirtos, penkių sluoksnių, kitaip, naudojant „kas po ranka pasitaikė”, bus vargo: nešant gali išplyšti dugnas, o sudėtos į krūvą jos nebus stabilios.

Nepakuojame piniginių, dokumentų, vaistų, akinių, higienos priemonių, rankšluosčių ir t. t. Tuos dalykus - „paskutinės dienos daiktus” - visuomet dera turėti su savimi, kitaip, persikrausčius, bus sunku rasti. Baigiant pakuoti belieka pasirūpinti transportu.

- Ar verta pakuojamus daiktus rūšiuoti?

- Be abejo. Knygos pakuojamos su knygomis, indai su indais...  Ant dėžių užrašome, tarkime, „Svetainė. Knygos”. Atvykus į naują vietą iš karto aišku, kas viduje ir kur reikia nešti. Priešingu atveju pasidaroma papildomo darbo - „paklydusių” daiktų tenka ieškoti, paskui juos atsinešti. Beje, atvykę į naują vietą pirmiausia susinešame bei išsidėliojame baldus, ir tik po to nešame daiktus. Priežastis akivaizdi: nešiojant baldus įvairūs daiktai ir dėžės neturi painiotis po kojomis.

- Taigi sunkvežimis jau prie laiptinės durų. Į ką dabar derėtų atkreipti dėmesį?

- Pakartosiu: pirmiausia nešame ir į mašiną krauname dėžes, ir tik po to – baldus. Šitaip iškrauti bus lengviausia, nes baldai bus prie krašto. Sunkiausios dėžės dedamos į apačią, o ant jų – lengvesnės. Visi dūžtantys, trapūs daiktai dedami tik į viršų: stiklo ir keraminiai indai, servizai, šviestuvų gaubtai ir pan. Sudėjus dėžes nešami baldai. Vėlgi pradedame nuo sunkiausiųjų: korpusiniai baldai, komodos, bufetai ir t. t. Turi būti stabilus pagrindas. Krauname taip, kad susidarytų plokštumos, ant kurių paskui sudėsime smulkesnius daiktus – kėdes, taburetes, dar kažką. Be to, šitaip maksimaliai išnaudosime automobilio tūrį. Reikia atkreipti dėmesį, kad vežant daiktai liktų savo vietose, nejudėtų ir neslankiotų. Taip sumažinsime nubraižymo tikimybę.

- Atvykome į naują vietą...

- Pradėsime nešti baldus. Kadangi juos mes sudėjome paskiausiai, todėl palengvėja iškrovimas. Po to, kai baldai sunešti ir sustatyti, kur reikalinga, ateina metas smulkesniems daiktams, dėžėms ir t. t. Kiekvieną jų nešame pagal užrašytą „adresą”. Vėliau beliks tik išsipakuoti ir susidėti.

- Ar kraustantis reikalingi ypatingi įrankiai arba priemonės?

- Ne. Nemanau, kad eilinis gyventojas tam pirktųsi ratukus, virvę arba kopėčias... Tikrai galima išsiversti parankinėmis priemonėmis. Diržai naudojami itin sunkiems daiktams pernešti: seifams, rojaliams ar pan. Bet tai retai pasitaiko.

Kraustymasis dar yra tuo geras, jog atsiranda puiki proga išmesti visa, kas nereikalinga (šypsosi).