Vos dvejų  su puse metukų dukrelę operacijai į Šiaulių  apskrities ligoninę atvežę tėvai iš personalo pasigedo elementaraus žmoniškumo.

Inesa RADVILAITĖ

Kiekviena vaikus auginanti moteris pasakys, kad motinai labai skaudu, kai suserga jos vaikas. L. ir G. V. šeima jau nuo pat dukrelės gimimo žinojo, kad mažajai atžalai tikriausiai teks operuoti adenoidus. Žinojo ir tai, kad operacija gana paprasta ir didesnės grėsmės vaikui nesukels, bet atėjus operacijos dienai, mama ir tėtis labai jaudinosi, nerimavo. Tačiau užuot sulaukę išsamesnės informacijos ir žmoniškos paramos, iš Šiaulių apskrities ligoninės medikų sulaukė tik pykčio ir užgauliojimų. Birželio 14-ąją vos dvejų su puse metukų dukros operaciją šeima įvardija kaip košmarą. „Nekalbu apie gydytojų kvalifikaciją. Negaliu jos vertinti, nes nesu šios srities žinovė. Gal ir geri specialistai. Tačiau elementaraus žmogiškumo ir supratimo Šiaulių apskrities ligoninėje tikrai trūksta”, - įsitikinusi mergaitės mama L. G.

Vaikas išoperatuotas tik po to, kai kreiptasi į patį ligoninės direktorių

Dvejų  su puse metukų mergaitės mama L. G. pasakojo, kad adenoidų  operacija buvo iš anksto suplanuota. Į Šiaulių apskrities ligoninę jiems buvo pasakyti atvykti 7 valandą ryto. Apie 9 valandą gydytojas mergaitę apžiūrėjo ir liepė  laukti operacijos. Kadangi mergaitė buvo pati mažiausia, ją turėjo operuoti pirmąją.

Palatoje „apgyvendinti”  tėvai sakė kantriai laukę tarpduryje pasirodančių  medikų, pranešančių apie operacijos pradžią. Laukė  valandą, dvi, tris... Alkana mergaitė pavargo, prašė tėvų  valgyti ir gerti. Palatos draugams pradėjus valgyti, tėvai dukrelę išvedė pasivaikščioti į koridorių ir „užkalbinėjo dantis”. Juk mažam vaikui nepasakysi, kad dabar valgyti ir gerti negalima.

Nebeiškentusi nežinios mama sakė klaususi medicinos seserų, kada prasidės  operacija, tačiau šios nieko konkretaus pasakyti negalėjo ir liepė laukti. Galiausiai mama atsisėdo prie vedėjos kabineto durų ir laukė, gal kas pro jas išeis ir bent jau ką nors pasakys.

Išėjusi Ausų, nosies, gerklės ligų (LOR) skyriaus vedėja Edita Brazienė mamai pasakė, kad sugedo narkozės aparatas ir reikia laukti, kol jis bus sutaisytas.

„Suprantu, kad įranga genda, tačiau kaip man mažam vaikui paaiškinti, kad dar neaišku kiek laiko tu negalėsi valgyti ir gerti. Galėjo iš karto pasakyti, kad aparatas neveikia, būtume iš karto važiavę namo. Dabar kai pusę dienos prasitrynėme nežinioje, išgirstame, kad neveikia aparatas”, - iš nevilties paskambinusi „Šiaulių naujienoms” sakė mergaitės mama.

Tiesa, mama pažymėjo, kad vedėja pasiūlė mergaitę atvežti rytoj, tačiau kaip tyčia tą dieną buvo suplanuota operacija mergaitės tėveliui. „Bet kokiu atveju ir kitą dieną vaiką turėčiau marinti badu. Ir niekas neduoda garantijos, kad, kaip jie patys sakė, nuolat gendantis aparatas ir rytoj nesuges”, - sakė mergaitės mama.

Išgirdę  mamos pasakojimą, „Šiaulių naujienų” žurnalistai paskambino Šiaulių apskrities ligoninės generaliniam direktoriui Petrui Simavičiui. Ligoninės vadovas labai greitai sureagavo į  žurnalistų skambutį, nes apie tai vos po kelių minučių jau žinojo LOR skyriaus vedėja ir mergaitę turėjusi operuoti gydytoja Jurgita Domarkienė.

„Tada ir prasidėjo didysis košmaras. Atlėkė į palatą ir pradėjo šaukti, kokia aš esu nesąžininga. Esą visa informacija man buvo suteikta ir tikrai laiku. Suprantu, kad gydytojams kelios valandos čia, kelios ten – nieko tokio, tačiau laukiančiam žmogui, o ypač mažam vaikui trys valandos nežinios yra gana ilgas laiko tarpas”, - sakė mama.

Maža to, kad gydytojos įrodinėjo, jog informaciją suteikė laiku, mergaitę turėjusi operuoti gydytoja pasakė, kad dabar yra susinervinusi ir dėl to mergaitės neoperuos. Vedėja mergaitės motinai dar papriekaištavo, kad ši suerzino gydytoją ir esą ji pati mergaitę operuotų, bet irgi yra susinervinusi.

„Paskutinis lašas buvo, kai išgirdau, kad aparatą jau sutaisė ir operacijos jau prasidėjo, tačiau pirmiausia nuspręsta operuoti vyresnius vaikus. Esą ant vyresnių vaikų išbandys, kaip veikia aparatas. Išsigandau, nejaugi vaikai kokie bandomieji triušiai, kad ant jų išbandytų aparatus. Kad ir ne ant mano vaiko, kad ir ant kitų, tačiau jei aparatas nesaugus, operacijas turėjo atidėti, o ne pabandyti ant kitų vaikų”, - įsitikinusi mama.

Išbandžius aparatą su vyresniais vaikais, susinervinusi gydytoja išvežė mergaitę operuoti. Mama prisimena, kad nors operacija truko vos 20 minučių, tačiau visą laiką drebėjo iš baimės.

„Į galvą lindo visokios mintys: gal reikėjo tylėti kaip pelytei po šluota, gal reikėjo kyšį duoti. Juk pas mus taip įprasta. Nesvarbu, kad sąžiningai mokesčius valstybei, Ligonių kasoms moki ir už tuos pinigus gydytojai privalo tavimi pasirūpinti. Tačiau dar kartą įsitikinau, kad valdiškas gydymas ir yra valdiškas. Man nereikia, kad aplink mane šokinėtų, noriu tik paprasto žmoniškumo, laiku suteiktos informacijos. Juk nesu gydytojas, nesuprantu, kas ir kaip ten daroma, todėl noriu, kad man būtų paprastai, žmoniškai paaiškinta”, - laukimo minutes prisimena operuotos mergaitės mama.

Iškart po operacijos mama dar kartą iš mergaitę operavusios gydytojos išgirdo, kokia mama nesąžininga ir kaip ją įskaudinusi. Kas įskaudino gydytoją - žurnalistams papasakota istorija,  direktoriaus „pyla“, sugedęs aparatas, ar tai, kad mama laiku norėjo gauti informaciją, moteriai iki šiol neaišku.

Tačiau apie „nesąžiningąją” mamą skyriuje žinojo visi. Dar ne vieną kartą į palatą užėję gydytojai mergaitės mamai „atskaitė” moralus.

„Užuot nuoširdžiai atsiprašę ir prisipažinę, jog galbūt tikrai suklydo ne laiku suteikęs informaciją, ligoninės personalas į mus žiūrėjo lyg į kokius eksponatus. Nors garsiai to nepasakė, tačiau iš žvilgsnių buvo galima suprasti klausimą: „Ar čia tie?”. Dabar noriu tik tiek, kad dukra daugiau niekada neturėtų panašių problemų ir kad šis košmaras kuo greičiau pasibaigtų”, - sakė mama.

Apie įvykusius nesklandumus Šiaulių apskrities LOR skyriuje „Šiaulių  naujienų” žurnalistai kalbėjosi su skyriaus vedėja Edita Braziene.

Vedėja įsitikinusi, kad mergaitės mama be reikalo sukėlė skandalą, nes, anot jos, visa informacija buvo suteikta operatyviai ir išsamiai. Operacija vėlavo dėl objektyvių priežasčių, tačiau įranga buvo greitai sutaisyta ir atliktos visos suplanuotos operacijos.

„Mergaitės mamai ryte buvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių vėluoja operacija. Reikia suprasti ir gerbti ligoninės tvarką. Pirmiausia rūpinamės kaip geriau vaikui, siekiame maksimalaus saugumo. Taip, pirmiausia buvo operuoti didesni vaikai. Nors aparatas buvo taisomas specialistų ir buvo saugus, tačiau vis tiek nenorėjome rizikuoti operuodami tokį mažą vaiką”, - sakė E. Brazienė.

Vedėja sakė, kad moteris į nesklandumus reagavo per jautriai, tačiau nepaneigė, kad gydytojai išties susinervino.

„Jeigu „kala”, negali nesinervinti. Kaip žurnalistas, jei kas išmuša iš vėžių, negali rašyti, taip ir gydytojas negali operuoti”, - sakė LOR skyriaus vedėja.

E. Brazienė  gydytojų ir skyriaus personalo kaltės šioje istorijoje neįžvelgė.