Konstitucinis Teismas šeštadienį paskelbė išvadą pagal Prezidentės ir Seimo paklausimus dėl išvados, ar per 2012 m. Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
Martyno AMBRAZO nuotr.

Seimo rinkimų įstatymas per 2012 metų Seimo rinkimus buvo pažeistas. Tokią išvadą šeštadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Tačiau rinkimai daugiamandatėje rinkimų apygardoje yra teisėti, partijų mandatų skaičius lieka galioti.

Daugiamandatėje apygardoje rezultatai nenaikinami
KT išvadoje teigiama, jog įstatymo pažeidimai padaryti daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatant Darbo partijos kandidatų Jolantos Gaudutienės, Živilės Pinskuvienės, Jono Pinskaus, Vytauto Griciaus ir Viečeslavo Zdanovičiaus vietas sąraše. Pirmieji trys iš šių kandidatų pagal Darbo partijos sąrašą pateko į Seimą.
Pasak KT išvados, nustatant J. Gaudutienės, Ž. Pinskuvienės ir J. Pinskaus vietą sąraše buvo padaryti „šiurkštūs pažeidimai“.
Pagal partijų sąrašus į Seimą patenkančių narių mandatų skaičius nesikeičia nei Darbo partijai, nei socialdemokratams, nei kitoms partijoms. Pagal KT išvadą, į Seimą išrinktais daugiamandatėje apygardoje negali būti laikomi tik minėtieji trys Darbo partijos sąrašo kandidatai, bet visų Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje apygardoje nėra naikinami.
KT išvadoje pabrėžiama, kad atsižvelgiant į žalą, kurią rinkimų rezultatas daugiamandatėje apygardoje darytų rinkėjų lūkesčiams ir stabilumui, šią priemonę reikia taikyti atsargiai.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) iš KT susilaukė kritikos dėl to, kad tvirtindama galutinius rinkimų rezultatus nevertino, ar visi kandidatai pirmumo balsus, po reitingavimo leidžiančius jiems būti pakankamai aukštai sąraše, kad patektų į Seimą, susirinko sąžiningai.
„VRK, patvirtindama Darbo partijos kandidatų eilę ir nustatydama, kad minėti asmenys išrinkti į Seimą, nesilaikė Konstitucijos ir Seimo rinkimų įstatymo reikalavimų įvertinti konkrečias aplinkybes, turinčias esmės rinkimų rezultatų nustatymui“, - skaitė išvadą KT pirmininkas Romualdas Urbaitis.

Biržų–Kupiškio apygardoje Seimo rinkimų įstatymas pažeistas
KT išvadoje taip pat teigiama, kad vienmandatėje Biržų–Kupiškio apygardoje padaryti pažeidimai prieštarauja Seimo rinkimų įstatymui. Čia rinkimus laimėjo socialdemokratas Aleksandras Zeltinis, aplenkęs „darbietį“ Ritą Vaiginą. Tačiau pirmajame ture skirtumas tarp pirmąją vietą užėmusio kandidato ir trečiąją vietą užėmusios kandidatės buvo vos 29 balsai, o vienos apylinkės komisijos nariai patys rezultatų suskaičiuoti nesugebėjo – tai už juos padarė apygardos rinkimų komisija.
O Šilutės–Pagėgių, Širvintų–Vilniaus, Vilniaus–Trakų, Kaišiadorių–Elektrėnų, Jurbarko ir Pajūrio apygardų rezultatų patvirtinimas, KT nuomone, neprieštarauja įstatymui. Kaip skaitydamas išvadą pabrėžė R. Urbaitis, nerasta pakankamai įrodymų, kad pažeidimai šiose apygardose būtų galėję padaryti įtakos kandidatų eilei.

Į KT kreipėsi Prezidentė ir Seimas
Išvadą KT paskelbė išnagrinėjęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo pateiktus paklausimus dėl išvados, ar per šių metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
Teismas abu trečiadienį gautus paklausimus sujungė į vieną bylą.
Vyriausiajai rinkimų komisijai Konstituciniame Teisme, be pirmininko Zenono Vaigausko, atstovavo VRK nariai Rokas Stabingis, Justinas Žilinskas ir Jonas Ūdris. Seimui atstovavo Seimo kreipimosi į KT iniciatorius, Tautininkų sąjungos lyderis Gintaras Songaila.
Prezidentė, vadovaudamasi Konstitucija, Seimo rinkimų įstatymu bei atsižvelgdama į politinių partijų skundus, trečiadienį KT paprašė įvertinti, ar galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje bei septyniose vienmandatėse rinkimų apygardose patvirtinti teisėtai. Trečiadienį į VRK kreipėsi ir Seimas, į kurį su prašymu kreiptis į KT dėl rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatų teisėtumo kreipėsi tautininkai.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnį, paklausimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo KT.
Pagal Seimo rinkimų įstatymą ir KT išaiškinimus, kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl išvados, ar nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas per Seimo narių rinkimus, galima, kai rinkimai yra pasibaigę ir kai Vyriausioji rinkimų komisija yra patvirtinusi galutinius Seimo rinkimų rezultatus. Į KT dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų gali kreiptis tik Prezidentas ir Seimas.

Z. Vaigauskui KT sprendimas – netikėtas, bet vertingas
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas KT išvadą, pagal kurią patvirtinant kai kurių „darbiečių“ pirmumo vietas sąraše Seimo rinkimų įstatymas buvo pažeistas, bet patys daugiamandatės apygardos rezultatai lieka galioti, apibūdino kaip netikėtą, bet vertingą.
„Tai kiek netikėtas ir nelauktas, kaip visą laiką, Konstitucinio Teismo sprendimas. Apibendrinantis, sakyčiau, gal kiek iš tam tikros distancijos, Rinkimų įstatymą ir rinkimų patirtį ir tikrai labai vertingas. Nes Konstitucinio Teismo sprendimo esmė yra, kad kandidatų sąrašai, kiek gavo mandatų daugiamandatėje apygardoje, nekvestionuojami, ką patys ir mes labiausiai ir akcentavome“, - šeštadienį žurnalistams po KT išvados paskelbimo sakė VRK pirmininkas.
„KT iškėlė visai kitą aspektą, kuris nebuvo svarstytas, ir kuris Rinkimų įstatyme, mano supratimu, nėra pakankamai aiškiai apibrėžtas – kad tie kandidatai, kurie pažeidė įstatymą, turėtų būti braukiami ir iš daugiamandatės rinkimų apygardos kandidatų sąrašo ir negauti mandatų pagal reitingo balsus“, - pažymėjo Z. Vaigauskas.
VRK pirmininkas nesistebėjo KT sprendimu pripažinti rinkimų rezultatus Biržų–Kupiškio apygardoje negaliojančiais. Jis pažymėjo, kad, jo nuomone, šioje apygardoje antrasis rinkimų turas neturėjo būti rengiamas.
„Pirmajame rate ir apygardos komisija, ir mes, nepadarėme visko, ką galėjome“, - pripažino jis.
Z. Vaigauskas teigė, kad KT išvadoje įvardintiems kaip neteisėtai patekusiems į Seimą Darbo partijos kandidatams Jonui Pinskui, Živilei Pinskuvienei ir Jolantai Gaudutienei gauti pirmumo balsai turėtų būti visiškai panaikinti, o Biržų–Kupiškio apygardoje surengti pakartotiniai rinkimai.
„Darbo partijos kandidatai, kurie išvardinti Konstitucinio Teismo sprendime, mano supratimu, jie turėtų būti visiškai išbraukti iš Darbo partijos kandidatų sąrašo ir jokių mandatų neturėtų gauti“, - sakė Z. Vaigauskas.
Šiuos kandidatus, pasak Z. Vaigausko, turėtų pakeisti toliau Darbo partijos sąraše likę kandidatai. Tačiau, pabrėžė VRK pirmininkas, galutinį sprendimą priims Seimas.
Skubėti atsistatydinti, pasak Z. Vaigausko, jis pats ir VRK nariai kol kas nežada ir apie tolimesnę karjerą negalvoja. „Jokių sprendimų mes nepriiminėjame. Matote, reikia tuos pačius darbus pabaigti tvarkyti“, - teigė Z. Vaigauskas.
Anot jo, dėl ne visuomet tinkamo VRK darbo galima kaltinti ir tai, kad nemaža dalis VRK narių buvo nauji, pradėję dirbti tik prieš rinkimus, be to, derino darbą VRK su kitais darbais. Vis dėlto Z. Vaigauskas sakė įžvelgiąs ir savo asmeninės atsakomybės.

Prezidentės atstovė KT sprendimo nekomentuoja
Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Indrė Pukanasytė sako, kad šalies vadovė KT išvados dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų nekomentuoja, o Tautininkų sąjungos pirmininkas, Seimo kreipimosi į KT iniciatorius Gintaras Songaila tvirtina, kad VRK įgaliojimai po tokios KT išvados automatiškai nutrūksta.
„Konstitucinio Teismo išvados Prezidentė nekomentuoja, kadangi dabar, pagal Konstituciją ir Seimo rinkimų įstatymą, Seimas turi priimti atitinkamus sprendimus, o Prezidentė pati sprendimus priims ir apie juos informuos kitos savaitės pradžioje“, - žurnalistams šeštadienį po KT išvados paskelbimo sakė I. Pukanasytė.
„Noriu konstatuoti, kad VRK įstatymas nustato, kad jeigu Konstitucinis Teismas pripažįsta bent ką iš to, kas buvo jam skundžiama, kad buvo esminiai rinkimų rezultatai nustatyti neteisingai, tai VRK įgaliojimai nutrūksta nuo to momento, kai teismas tokį sprendimą priima“, - aiškino G. Songaila.
Pasak jo, situaciją, susidariusią dėl Darbo partijos sąrašo pirmumo eilės, svarstys dar šis Seimas. Pirmadienį G. Songaila žadėjo Seime registruoti teisės akto nutarimo projektą, kuriuo jis siūlys Seimui jau antradienį posėdžio metu priimti sprendimus, kaip elgtis su Darbo partijos sąrašu ir naujos VRK sudarymu atsižvelgiant į KT išvadą.
G. Songaila svarstė, kad KT išvadą turbūt reikia traktuoti taip, kad KT įvardyti Darbo partijos kandidatai Seimo nario mandatų netenka po išvados paskelbimo, o ne tada, kai šiuos mandatus iš jų atims Seimas.
O Seimo narys socialdemokratas Vytenis Andriukaitis tvirtino, kad tai, jog VRK įgaliojimai nutrūko, tėra asmeninė G. Songailos nuomonė.
„Dabar pasakyti, kada VRK įgaliojimai nutrūksta, būtų labai sunku. Akivaizdu, kad komisija padarė klaidų, akivaizdu, kad komisijos pirmininko atsakomybė taip pat iškyla, tačiau taip pat akivaizdu, kad Seimas turės pats vertinti rezultatus ir priimti sprendimą, kad kuo greičiau būtų prisaikdintas naujas Seimas“, - sakė V. Andriukaitis.
Koks bus Seimo sprendimas dėl Darbo partijos kandidatų likimo, V. Andriukaitis svarstyti nenorėjo. Jis pažymėjo, kad šis Seimas „viską gali“.
V. Andriukaitis taip pat sakė abejojąs, kad Seimas priimtų sprendimą jau antradienį. Pasak jo, tam turi būti sudaryta speciali komisija ir ji turės bendradarbiaudama su VRK nustatyti, kokie Seimo nariai pateks į Seimą pagal Darbo partijos sąrašą vietoje trijų kandidatų, kurie, pasak KT išvados, sąraše pakilo neteisėtai. Tai, pasak socialdemokrato, gali užtrukti iki ketvirtadienio.

Politologo M. Jastramskio nuomonė
Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis sako, kad Konstitucinio Teismas, skelbdamas išvadą dėl Seimo rinkimų rezultatų teisėtumo, pasirinko kompromisinį variantą: rinkimų rezultatų pripažinimas negaliojančiais būtų visiškai sukrėtęs politinę sistemą, bet ir dabar pasirinkta pakankamai aiški ir neigiama būtent Darbo partijos atžvilgiu pozicija.
„Teismo išvada manęs nenustebino. Buvo pasirinktas, sakyčiau, toks tarpinis variantas. Visiškas politinės sistemos sukrėtimas būtų, jeigu būtų pripažinęs negaliojančiais daugiamandatės apygardos rezultatus. Kita vertus, galėjo pasakyti, kad viskas visiškai gerai ir palaiminti VRK sprendimą. Bet šiuo atveju labai aiškiai išskirta viena partija – būtent Darbo partija, parodyta, kad jos sąraše yra būtent tie žmonės, kurie dabar jau negalės atsisėsti į parlamentaro kėdę. Tai buvo gal ir ne smūgis, bet vis tiek neigiamas veiksmas Darbo partijos atžvilgiu“, - šeštadienį sakė politologas.
M. Jastramskio nuomone, aiškiai įvardydamas Darbo partijos narius kaip neteisėtai patekusius į Seimą, be to, panaikindamas rezultatus Biržų–Kupiškio apygardoje, kurioje pažeidimai taip pat buvo sieti su Darbo partija, teismas Darbo partijos ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės konflikte iš dalies stojo Prezidentės pusėn.
„Paradoksalu, vienintelė partija, kuri mandatų prasme nukentėjo, yra socialdemokratai, dėl to, kad jie prarado vieną mandatą. Darbo partija nenukenčia taip konkrečiai, bet šiaip, jeigu teismo sprendimą kaip politinį vertintume, tai iš dalies teismas stojo į Prezidentės pusę“, - teigė M. Jastramskis.
Svarstydamas, kokia galėtų būti tolesnė naujosios valdančiosios koalicijos ateitis, politologas pažymėjo, kad Prezidentės vaidmens nuvertinti negalima. M. Jastramskis teigė, kad ji gali netgi nuspręsti siūlyti premjeru skirti ne Algirdą Butkevičių, o kitą politiką. „Socialdemokratų viršūnės puikiai supranta, kad jie gali kažkaip bandyti stumti, bet Prezidentas šiuo atveju Vyriausybės formavime formaliai pagal Konstituciją turi galią blokuoti premjerą“, - teigė politologas.
M. Jastramskis sakė, kad jei Prezidentė, kas, anot jo, labai tikėtina, išliks kategoriška, būtent socialdemokratų vadovybės sprendimai bus svarbiausi.
„Sunku pasakyti, kas toliau bus daroma, bet kad Dalia Grybauskaitė nesitrauks, aš manau, čia yra daugiau šansų, dėl to, kad ji atkaklią poziciją išreiškė jau ne kartą. Pagrindinis iš tikrųjų veiksnys šitoje vietoje yra būtent socialdemokratų vadovybė. Būtent ji priima sprendimus, ne vienas A. Butkevičius. Galbūt šiaip A. Butkevičius ir eitų į koaliciją su konservatoriais, bet jų partijoje tikrai yra tokių žmonių, kurie blokuoja šitą apsisprendimą“, - svarstė politologas.
M. Jastramskis pažymėjo, kad dėl Prezidentės aktyvaus veikimo formuojant Vyriausybę stebėtis nederėtų, nes jai tokią teisę suteikia Konstitucija.
M. Jastramskis taip pat sakė, kad po KT sprendimo Vyriausioji rinkimų komisija turėtų atsistatydinti.
M. Jastramskis taip pat pažymėjo, kad labai gerai yra tai, jog balsų pirkimo problema sulaukė tokio didelio dėmesio. Anot jo, ypač savivaldos rinkimuose iki šiol balsų papirkinėjimo ir neteisėto resursų naudojimo ir iki šiol būdavo daug, ir VRK apie tai žinojo, bet trūko aiškių įrodymų, filmuotos medžiagos ir problema buvo ignoruojama.
„Dabar svarbiausia – žiūrėti į ateitį. Ateinančiuose savivaldos ir Prezidento rinkimuose sąžiningais demokratiniais rinkimais suinteresuota visuomenės dalis, gal ir pilietinės organizacijos, turėtų būti dar aktyvesni, ir institucijos veikti efektyviau“, - teigė M. Jastramskis.

Nors įstatymas pažeistas, naujas Seimas išrinktas teisėtai.
Gedimino SAVICKIO nuotr.

Pagal ELTA parengė Laima TRUMPYTĖ