
V tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“ buvo šventė ne tik šiauliečiams, bet ir jo dalyviams bei organizatoriams.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Ketvirtadienį Šiaulių miesto savivaldybėje įvykusioje spaudos konferencijoje apibendrinti V tarptautinio folkloro konkurso-festivalio „Saulės žiedas“, kuriame įvyko apie 60 koncertų, pasirodė per 600 atlikėjų iš 10 užsienio šalių ir Lietuvos, rezultatai.
Festivalis patiko ir dalyviams, ir publikai
Konkurso-festivalio „Saulės žiedas“ direktorė Rūta Stankuvienė teigė, kad sprendžiant pagal žiūrovų – šiauliečių ir miesto svečių – atsiliepimus galima teigti, jog konkursas-festivalis pavyko. Pavyko, R. Stankuvienės teigimu, todėl, kad šiemet kaip niekada iki tol „Saulės žiedui“ talkino daug žmonių, savanorių ir rėmėjų, todėl per festivalį galėjo įvykti apie šešiasdešimt koncertų ir kitų renginių.
Taip pat direktorė teigė, kad pasiteisino festivalyje naudotos interaktyvios priemonės tiek „Saulės žiedui“, tiek Šiauliams viešinti pasaulyje ir tuo pagrindu bendradarbiavimas su Šiaurės Lietuvos kolegija. R. Stankuvienės nuomone, puikiai dirbo ir konkurso-festivalio organizatoriumi pirmąkart tapęs puošiant miestą Šiaulių turizmo informacijos centras.
Festivalio meno vadovas Darius Daknys sakė, kad ir festivalyje dalyvavę kolektyvai, ir tarptautinė vertinimo komisija labai gerai atsiliepė tiek apie visą „Saulės žiedą“, tiek apie gerą jo organizatorių darbą. Užsieniečiai buvę sužavėti ir Šiauliais, sakę, kad miestas labai žalias ir labai švarus. D. Daknys džiaugėsi, kad pasikeitė ir publika, nes jei pirmuosiuose „Saulės žiedo“ festivaliuose, atrodė, buvo neįmanoma, kad šiauliečiai skambant uždegančioms melodijoms pradėtų šokti, tai šiemetinėje pirmąkart organizuotoje „Saulės naktyje“ žiūrovai entuziastingai šoko tautinius šokius.
Vieno iš „Saulės žiedo“ organizatorių - Šiaulių kultūros centro - direktoriaus pavaduotoja, folkloro ansamblio „Vaiguva“ vadovė etnologė Diana Martinaitienė teigiamai atsiliepė apie konkurso žiuri, kurios narė buvo ir ji pati, puikiai sustyguotą darbą, aukšto lygio kolektyvus, dalyvavusius konkurse, noriai renginiuose dalyvavusią publiką.
Baltų centro vadovė docentė daktarė Regina Kvašytė, kaip viena iš „Saulės žiedo“ organizatorių, dėkojo visiems konkursą-festivalį organizavusiems ir tiems, kurie jį tik šiemet „atrado“, už paramą ir pagalbą.
Turizmo informacijos centro direktorė Giedrė Brazlauskaitė atkreipė dėmesį, kad ypač daug renginyje dirbo savanorių ir kad sėkminga „Saulės naktis“ iškėlė idėją tokias naktis organizuoti mieste kartą per mėnesį.
Problema – kur apgyvendinti
Informavęs, kad jau gauta padėkos laiškų iš kai kurių festivalio dalyvių, iš Bulgarijos FIDAF viceprezidento su prašymu atsiųsti filmuotos medžiagos ir pageidavimų dalyvauti 2015 metų festivalyje, konkurso-festivalio „Saulės žiedas“ direktoriaus pavaduotojas Zenonas Ripinskis iškėlė skaudžiausią šio renginio problemą – vis dar neįmanoma apgyvendinti festivalio dalyvių tinkamomis sąlygomis. Nors Šiaulių universitetas festivalio dalyviams apgyvendinti skyrė bendrabutį, tačiau ten esančios gyvenimo sąlygos užsieniečiams kėlė ir pasipiktinimą, ir nuostabą.
Z. Ripinskis siūlė miesto valdžiai įrengti nors vieną šiuolaikinį bendrabutį, kuris būtų panašių renginių dalyviams ir šiaip galėtų būti nuomojamas miesto svečiams.
Festivalio direktorė R. Stankuvienė taip pat apgailestavo, kad ribotas festivalio biudžetas (negalutiniais skaičiavimais, jis sudarė apie 400 tūkstančių litų, iš jų 100 tūkstančių litų skyrė miesto Savivaldybė) neleido dalyviams pasamdyti net ir ekonominės klasės viešbučių.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Šiaulių universiteto laikinasis rektorius profesorius daktaras Donatas Jurgaitis pripažino, kad kol kas universitetas geresnių apgyvendinimo sąlygų pasiūlyti negalintis, nebent padėtis keistųsi kada nors suremontavus 4-ąjį bendrabutį. Beje, nuo rugsėjo pirmosios universitetas ruošiasi iš keturių savo bendrabučių naudoti tik du.
Meras, savo kalboje daug dėmesio skyręs festivaliui, kaip Šiaulius garsinančiam renginiui, apie miesto svečių apgyvendinimo problemas nebuvo linkęs daug kalbėti. Jis tik priminė, kad esą ir į užsienį nuvykę mūsų sportininkai apgyvendinami ne pačiomis geriausiomis sąlygomis.



