08-27-2015 05

„Pažadėjo – patiešijo, neištesėjo – nesugriešijo“, – byloja lietuvių liaudies išmintis. Pasirodo, kad žodžio nesilaikančių žmonių apstu ir šiomis dienomis. Bubių gyvenvietėje sklypus įsigiję ar paveldėję žmonės buvo maitinami pažadais, kad artimiausiu metu čia galės statytis namus. Šie pradėjo svajoti, kaip nuostabiame gamtos kampelyje netrukus pasistatys medinius namelius, kaip pievose klegės jų vaikų balsai... Tokią viziją kažkada turėjo ir dabartinis miesto meras. Deja, netrukus gražios vizijos sprogo kaip muilo burbulas – paveldosaugininkai pareiškė, kad saugomoje teritorijoje jokių namelių nebus. „Tai ko verti pažadai?“ – klausė šokiruoti Bubių gyvenvietės bendruomenės nariai ir pradėjo atakuoti Šiaulių rajono savivaldybę. Atakavo kone devynerius metus, o rezultato – jokio. „Nusipirko daržus, tai ir turi daržus“, – griežtos pozicijos laikosi paveldosaugininkai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Svajonės sprogo kaip muilo burbulas
Apie nuostabų peizažą atsiveriantį nuo Bubių piliakalnio tikram šiauliečiui pasakoti tikriausiai neverta. Turbūt nereikia įtikinėti ir dėl to, kad džiaugsmu tryško tie, kurie Bubių gyvenvietėje paveldėjo ar įsigijo sklypą. Pardavėjai tikino – nors šiuo metu tai žemės ūkio paskirties sklypai, netrukus bus duotas leidimas ir čia bus galima statyti namus.
Ant tokio kabliuko užkibo ir Bubiuose vaikystę praleidęs dabartinis miesto meras Artūras Visockas, kuris tuo metu apie tokias pareigas tikriausiai net nebuvo pagalvojęs. „Pats augau Bubiuose, mano senelis ir močiutė atidavė sveikatą Bubiams... Šitą sklypą pirkau tik dėl buvusio Bubių tarybinio ūkio direktoriaus patikinimo, jog vieną namą prie keliuko tikrai galėsiu pasistatyti. Turėjau vilties gyventi vaikystės vietoje“, – prisiminė jis.
Nusipirkęs sklypą A. Visockas kartu su savo šeima pradėjo svajoti, kaip čia išdygs namelis, galbūt medinis, o aplink jį iki pat sklypo pabaigos bus pasodintas pušynas. Tiesa, netrukus tiek jam, tiek kitiems Bubių gyventojams teko palaidoti gražias viltis – pasirodo sklypai atsidūrė paveldosaugininkų akiratyje ir jokių statybų čia niekas neleis.
„Bet kur išgaravo visi pažadai?“ – už galvų griebėsi Bubių gyvenvietės bendruomenės nariai. 2006 metais, vos išgirdę, kad Šiaulių rajono valdžia planuoja rengti kažkokį ypatingą specialųjį planą, pagal kurį vėliau bus leidžiama arba neleidžiama keisti žemės paskirtį, gyventojai nusprendė ieškoti teisybės ir pradėjo atakuoti rajono valdžią.
Skundais ir prašymais užversta Šiaulių rajono valdžia iš pradžių nusprendė kovoti už savo gyventojus ir kreipėsi į plano rengėjus, kad šie minėtoje teritorijoje namų statybų vis dėlto nedraustų. „Jūs neklystate. Iš tikrųjų, jeigu žmonės kreipiasi į Savivaldybę, mes visada norime jiems pagelbėti. Bet paveldosaugininkai tarė griežtą ne“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras. Ne, tai ne, matyt, pagalvojo rajono valdžia ir nusprendė, kad tiks ir toks planas, kuris draudžia namų statybas.

Mero kantrybė išseko – namo nestatys
Atkaklūs Bubių gyventojai ir toliau mynė rajono savivaldybės slenkstį, tačiau pastangos rezultatų nedavė. Bėgant metams kai kurie kovotojai pavargo trankytis į sieną ir nusprendė pasiduoti. Ir ką čia bekovosi, jei balsas į dangų neina. Rankas nuleido ir A. Visockas, kuris „Šiaulių naujienoms“ dar pernai rudenį pasakojo, jog santaupas, už kurias planavo pasistatyti namą (maždaug pusę milijono litų), jis paskolino teismuose teisybės ieškantiems verslininkams.
Miesto meras ir dabar tikina, kad apie namo statybas Bubiuose tikrai negalvoja. „Tam dabar nebeturiu nei laiko, nei pinigų“, – sako jis.
Tuo metu patys atkakliausi Bubių gyvenvietės bendruomenės nariai dar ir šiandien beldžiasi į rajono Savivaldybę prašydami, kad ši leistų pasistatyti žadėtus namus. Praėjusį penktadienį sužibo šviesa tunelio gale – apžiūrėti Bubių piliakalnio atvyko Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
„Apžiūrėjo teritoriją. Ir ant piliakalnio buvo užlipusi, ir papėdę apžiūrėjo. Pateikė išvadą, kad namų nebus leista statyti. Žmonės dėjo vilčių. Daug“, – neslėpė Šiaulių rajono meras A. Bezaras.

Piliakalnis turės savo pilį?
„Šiaulių naujienų“ žurnalistai pasiteiravo, ką apie šį konfliktą mano patys paveldosaugininkai. „Noriu pasakyti, kad tuose sklypuose, kuriuos jie turi, niekada nebuvo galima statyti namų. Net tarybiniais laikais, kai to paveldo nelabai kas gerbė, ši teritorija buvo saugoma. Ten buvo ta natūrali riba, tas kelias, kuris skyrė piliakalnio teritoriją nuo gyvenvietės, ir ta riba yra išlikusi iki šiol. Tie sklypai buvo ir yra žemės ūkio paskirties“, – teigė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas Rytis Budrys.
Tačiau kaip tikina patys gyventojai, buvo žadėta, kad sklypų paskirtis bus pakeista. Jei to padaryti nepavyksta, galbūt konfliktą būtų galima išspręsti, jei valstybė perpirktų sklypus, ar pakeistų juos į kitus, kuriuose namų statybos galimos?
„Aš manau, kad viskas įmanoma demokratiškoje valstybėje, galima visaip spręsti tuos klausimus. Bet atkreipkite dėmesį į vieną dalyką, kad valstybė šiuo atveju tiems žmonėms jokių kliūčių nedaro. Ką jie turėjo, tą jie turi. Jie tuos sklypus įsigijo kaip daržus. Kaip daržus gali ir turėti. Jeigu jiems nebereikia tų daržų, jeigu jie nebenori ten auginti bulvių ar morkų, tegul galvoja, ką daryti. Jei jums nebereikėtų tokio daržo, tikriausiai parduotumėte. Tai čia kiekvieno asmeninis reikalas, kaip elgtis su savo nuosavybe“, – savo nuomonę gynė paveldosaugininkas ir pabrėžė, kad supranta gyventojų norą statytis namą tokioje gražioje vietoje. Esą ir jis čia mielai pasistatytų namą. Tačiau jei teritorija saugoma, tai saugoma – nieko čia nepadarysi. „O jeigu kas nors užsimanys gamyklą statyti? Sakys, va mano lūkesčiai dar didesni. Kas tada?“ – retoriškai klausė jis.
Vadinasi, tiems, kurie vis dar svajoja apie namelį Bubiuose, nebeverta turėti jokių vilčių? „Tos viltys, žinote... Maža kas. Niekas nežino, kaip tas gyvenimas pasisuks. Gal valdžia pasikeis, gal įstatymai pasikeis. Tokio lygio pakeitimai turi būti. Gal Seimas nutars, kad nebereikia Lietuvoje saugoti paveldo, kad nebereikia saugoti piliakalnių, tada galės ir ant piliakalnio pilį pastatyti, kas labai norės“, – ironizavo jis.

Žmonių gyvenimas – ne įstatymai
Nepaisant griežtų paveldosaugininko pasisakymų, Šiaulių miesto meras mano, kad šioje istorijoje tašką dėti dar per anksti. Esą viskas priklauso nuo rajono valdžios pastangų. „Aš ir dabar esu įsitikinęs, kad Šiaulių rajono savivaldybė pasistengusi tikrai galėtų sudaryti galimybę pasistatyti žmonėms po vieną namelį ne šalia piliakalnio papėdės, o šalia gyvenvietės gatvės, nuo kurios piliakalnis net nesimato“, – teigė jis. Netrukus pabrėžė, kad rajono valdžia iš tiesų dabar elgiasi taip, kaip reikalauja įstatymai. Tačiau aklai sekti įstatymais ir nematyti šalia verdančio gyvenimo – lengviausias kelias. „Žinoma, tu žiūri įstatymus ir eini neva teisingu keliu. Tačiau kai pamatai žmogaus akis, kuris išgirsta tą formalų sprendimą, kai pamatai jo žvilgsnį, supranti, kad kažkas negerai“, – įsitikinęs meras.
A. Visockas tikisi, kad vis dėlto atsiras žmonių, kurie nuspręs kovoti dėl paprastų žmonių, net neišmanančių įstatymų, gerovės. Galbūt jiems bus iškelti tam tikri reikalavimai – statinio aukštingumas, medžiagos, iš kurių turi būti statomas namas, ir pan., tačiau savo svajonių namelį jie turės galimybę pasistatyti.
„Taip, mano vaikystė irgi praėjo Bubiuose, bet į tą žemę aš rankų nebuvau įkišęs. O kiti žmonės ten užaugo, ten gyvena, ten jų vaikai užaugo. Jų rankos – tose žemėse. Ir gauti tokį atsakymą, kad ne, jūs čia negalėsite nieko daryti... Aš tikrai užjaučiu juos, nes jų širdis srūva krauju“, – teigia miesto meras.
Klausite, ar A. Visockas iš tiesų gaili paprastų žmonių. O gal čia užslėpti tikslai, nes jis pats dar nepalaidojęs vilties pasistatyti namą Bubių gyvenvietėje?
„Jeigu rajono Savivaldybė sugalvos pagelbėti savo savivaldos žmonėms, aš viešai galiu pasakyti, kad šitas leidimas gali eiti iki mano sklypo, o ties mano sklypu gali jo ir nebūti. Kitaip tariant, jeigu aš esu priežastis, dėl ko valdininkai bijo žmonėms padaryti naudingą darbą, tai išmeskit tą priežastį. Aš sutinku. Patraukit mane į šoną, nėra bėdos. Mano gyvenime dėl to niekas nepasikeis. Tačiau pasikeis daugybės kitų žmonių gyvenime“, – baigdamas pokalbį tvirtino jis.

 
Straipsnių peržiūros
94480276
Į viršų