Lietuvoje praėjusiais metais beveik keturiasdešimt viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo projektų buvo vykdomi koncesijos būdu. Pagal koncesijos sutartį projektus yra įgyvendinusi ir Šiaulių miesto savivaldybė. Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu vertino, ar pasirengimas koncesijos projektams, jų įgyvendinimas ir kontrolė padeda viešajam sektoriui pasiekti geresnių rezultatų. Rezultatai nėra džiuginantys.

Algimantas BALTRUŠAITIS

Atliko auditą
Tokie projektai sudaro galimybę viešajam sektoriui jų įgyvendinimo pradžioje beveik nenaudoti savo lėšų investicijoms, o išlaidas, reikalingas objektui sukurti ir eksploatuoti, patirti panašiomis dalimis per visą sutarties įgyvendinimo laikotarpį. Tačiau atliktas auditas parodė, kad įgyvendinant tokius projektus trūksta skaidrumo, o neretais atvejais nukenčia viešasis interesas.
„Koncesijos būdu vykdomi projektai ne visais atvejais rengiami taip, kad būtų užtikrinta jų socialinė ir ekonominė nauda visuomenei, o sutartys ne visada tinkamai vykdomos ir efektyviai prižiūrimos, todėl didėja rizika, kad koncesijos tikslai nebus pasiekti“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Audito metu nustatyta, kad dalies projektų koncesijos sutartys sudarytos neatlikus galimybių studijų ir neįrodžius, kad privataus partnerio dalyvavimas yra pagrįstas realia nauda viešajam sektoriui. Teisinis koncesijų reglamentavimas taip pat neskatina koncesininkų veikti efektyviai: koncesijos atlygių dydžiai tinkamai nepagrįsti ir nesiejami su prisiimtos rizikos dydžiu, nenumatyta galimybė atlygius keisti atsižvelgiant į koncesininko veiklos rezultatus.

Nukenčia viešasis interesas
Pasitaikė atvejų, kai koncesijos sutarties sąlygos tapo mažiau naudingos koncesiją suteikiančiajai institucijai nei buvo nustatytos konkurso sąlygose ar koncesininko įpareigojančiame pasiūlyme konkursui. Tokie skirtumai tarp konkurso sąlygų ir įpareigojančio pasiūlymo su pasirašyta koncesijos sutartimi iškraipo konkursų skaidrumą, diskriminuoja kitas įmones bei parodo, kad suteikiančiosios institucijos ne visada derybų metu geba pagerinti koncesijų sąlygas viešajam sektoriui.
Turbūt vienas ryškiausių pavyzdžių būtų praėjusiais metais kilęs skandalas dėl Šiaulių arenos koncesijos sutarties. „Šiaulių naujienos“ jau rašė, kad tyrime dėl tarnybinių pareigų neatlikimo bei piktnaudžiavimo įtarimai buvo pareikšti trims Šiaulių valdžios atstovams: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui, konservatoriui Vladui Damulevičiui, buvusiam miesto merui, o dabar Tarybos nariui, Genadijui Mikšiui bei konservatorių partijos atstovui Rimundui Domarkui, šiuo metu vadovaujančiam Šiaulių darbo biržai, o seniau dirbusiam Savivaldybės administracijos direktoriumi. Kiekvienas iš jų yra vadovavęs Šiaulių arenos koncesijos priežiūros grupei.
Prokuratūros pareigūnai tą kartą turėjo įtarimų, kad Šiaulių arenos koncesininkui Savivaldybė galėjo permokėti iki dviejų milijonų litų koncesijos mokesčio. Nes koncesijos mokestis turėjo būti perskaičiuojamas kiekvienais metais atsižvelgiant į tai, kokį pelną patyrė Areną prižiūrinti įmonė, tačiau koncesininkui Savivaldybė kasmet mokėjo po 742 tūkstančius litų koncesijos mokesčio ir jis nebuvo peržiūrimas.

Miesto kapinės – iš privačios kišenės
Panašiu principu (bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriams) Šiaulių miesto savivaldybei gali tekti įrenginėti ir Daušiškių kapines. Kapinėms įrengti preliminariais skaičiavimais reikės maždaug dvidešimties milijonų litų. Tikėtis europinės paramos nėra vilties, tad Savivaldybei teks svarstyti, iš kur paimti tokią sumą. Miesto biudžete švilpauja vėjai, tad kai kurie miesto politikai jau anksčiau buvo įspėję, kad dėl aplaidaus biudžeto tvarkymo ir skolinimosi gali tekti kapines įrenginėti pasirašius koncesijos sutartį su privatininku, nes naujoms paskoloms gauti bus viršyti visi skolinimosi limitai (kas, beje, ir nutiko).
V. Damulevičius prieš kelias savaites buvo užsiminęs, kad kapinės būtų įrenginėjamos ne koncesijos sutarties pagrindu, bet vis tiek viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimu. Privatininkas kapines įrengtų savo lėšomis, o Savivaldybė įsipareigotų išsimokėti per ketvirtį amžiaus (25 metus). Sumokėti tektų ir palūkanas.

Pateikė rekomendacijas
Nagrinėjant pasirinktų koncesijų sutarčių vykdymą pastebėta, kad ne visada sutartyje numatyti įsipareigojimai vykdomi tinkamai, o atsakomybė už prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą nenumatyta arba numatyta, tačiau nepakankamai atgrasanti. Yra tokių koncesijos sutarčių, kuriose tinkamai nenustatyti minimalūs siektini rezultatai, todėl taikyti poveikio priemones koncesininkui tampa beveik neįmanoma.
Ne visais atvejais sutarčių vykdymo priežiūra buvo pradėta laiku, todėl kylančios problemos gali būti neišspręstos laiku ar apskritai nepastebėtos. Nors beveik visais atvejais koncesininkai yra įpareigoti teikti kasmetines audituotas finansines atskaitomybes ir veiklos ataskaitas, tačiau nereikalaujama teikti kitų rodiklių, padėsiančių įvertinti, ar koncesijos tikslai yra pasiekiami ir ar sutartis vykdoma tinkamai.
Atlikusi auditą, Valstybės kontrolė Vyriausybei ir Finansų ministerijai pateikė rekomendacijas, padėsiančias tobulinti koncesijos tikslingumo ir galimos naudos visuomenės poreikiams įvertinimą, gerinti projektų parengimo, jų įgyvendinimo ir priežiūros kokybę, koncesijos sutarčių vykdymo ir priežiūros kontrolę.