Zita KATKIENĖ
Išgyventi civilizuotam žmogui reikia daug ko - reikia ir susisiekimo priemonės, ir bėgančio iš čiaupo vandens, ir nuotekų kanalizacijos... Tam, kad visa tai turėtų, Medelyno mikrorajono gyventojams teko atsisakyti visko. Teko pagyventi beveik ekstremaliomis sąlygomis - beveik pusmetį be maršrutinio autobuso ir kitų minėtų vertybių, nes šiam rajonui (kaip šiuo metu ir pabališkiams), jungiama bendra nuotekų ir vandens tiekimo sistema.
Nors projektas jau baigtas, tačiau civilizacija į gyventojų namus dar neateina. Čia, aišku, nekalbėsime apie pačią civilizacijos sąvoką, kuri sietina su technikos lygiu, elgesio būdu, mokslinio žinojimo išsivystymu, religinėmis idėjomis ar papročiais, kuriais vadovaudamiesi gyvena Medelyno mikrorajono gyventojai. Tačiau jei lygiuojamės į Vakarus, tai turėtume, matyt, lygiuotis ir į vakarietiškos visuomenės civilizacijos supratimą, kuriai būdingas savo technikos lygis, savo elgesio kultūra, mokslinio pažinimo ir pasaulėžiūros raida... Žodžiu, viskas, kuo vakarietiška kultūra yra pralenkusi ankstesniąsias ir dabartines „primityviąsias” visuomenes, tai Vakarams ir yra civilizacija.
Į Medelynu vadinamą miesto individualių namų rajoną dažnas žiūri su pavydu - ten įsikūrę pasiturintys žmonės, ten puikuojasi dviaukštės ir triaukštės „pilys”. Tiesa, gyvena ne visi vienodai, tad gal tų, kurie šiandien dar išlaiko didžiulius namus, neliečia ir tie civilizacijos nuopoliai, kuriais šiandien skundžiasi mikrorajono gyventojai. Pastariesiems šiandien blogai, nes jų nepasiekia autobusas, dažnas neturi vandens ir kanalizacijos, nes buvusiais negali naudotis, o naujieji dar neprijungti...
Blogai, kad iki šiol į mikrorajoną dar nevažiuoja vienas iš civilizacijos pasiekimų - maršrutinis autobusas. „Savivaldybė skelbė, kad maršrutiniai autobusai pradės važiuoti liepos 9 dieną, bet ir liepos 19-ąją jie dar nevažiavo - civilizacijos pergale automobiliu ar net dviračiu nesinaudojančiam žmogui tikra prapultis - mikrorajonas pakankamai nutolęs nuo miesto centro, o reikia pasiekti ir polikliniką, ir modernius prekybos centrus. Į redakciją paskambinęs Medelyno rajono gyventojas taip ir pasakoja: „Jau kasa Pabalius, nors Medelynas dar nesutvarkytas - iki šiol mikroautobusai nevažiuoja ir pažadų Savivaldybė nesilaiko”.
Deja, Savivaldybė apie šį Medelyno civilizacijos nuosmukį, atrodo, net ir nežino. Toks įtarimas kilo bendraujant su Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotoju Andriumi Androsovu. Tiesa, žmogus prisipažino, kad tik mėnuo šiose pareigose, tad nieko keisto, kad nežino. „Gal dar darbai bus užtrukę, kad autobusai nevažiuoja?” - mąsto valdininkas ir nusprendžia pasiklausti atsakingo už šią sritį valdininko Tomo. Deja, ir Tomas nieko nežino, bet pažada iki darbo pabaigos viską išsiaiškinti...
Nieko naujai iškeptas skyriaus vedėjo pavaduotojas negali paaiškinti ir apie kitą civilizacijos pasiekimą - vandentiekio vandenį, kuris nuo šiol, baigus kasybos darbus, bus tiekiamas gyventojams. Medelyno gyventojai nuo šiol galės džiaugtis aukštesne civilizacija - dauguma iš jų priėmė gyvenimo iššūkį - jungėsi prie kanalizacijos ir vandentiekio tinklo, nors dažnas turėjo ir savo vandens gręžinį (gal ne tokį gilų kaip „Šiaulių vandenų”), dažnas turėjo ir nuotekų valymo stotelę, nors ji, žinoma, neprilygsta bendram miesto nuotekų valymo tinklui, prie kurio nuo šiol ir prijungiamas rajonas.
Beje, kiekviena visuomenė, priėmusi naują iššūkį ir prisitaikiusi prie naujų sąlygų, susiformuoja bendro gyvenimo taisykles, nusistovi santykiai su kaimynais. Šie požymiai rodo civilizacijos brandą. Ir jie, akivaizdu, atitinka šiandieninę Medelyno mikrorajono situaciją, kuri neatsisakė naujovės ir be gailesčio griovė savo vietinius vandentiekius ir kanalizacijos cisternas bei jungėsi prie bendro vandentiekio ir kanalizacijos tinklo. Kas paneigs, kad ir santykiai su kaimynais pagerėja, nes jau niekas savo kanalizacijos slapčia naktį neleis į pakelės griovį, jau niekas nesipiktins kaimynu, kuris skalbinių ar plautų grindų vandenį slapčia pila į kaimyno privačios valdos pusę. Dabar visa tai ir dar daugiau kas nutekės į miesto kanalizaciją ir tarp kaimynų įsivyraus taika, įrodanti civilizacijos brandos fazę.
Tik santykiai su valdžia, deja, negerėja. Istorikai, nagrinėjantys civilizacijos raidą, aiškina, jog net ir subrendusioje visuomenėje, kai valdančioji mažuma dėl savanaudiškų tikslų ima remtis prievarta, įvyksta visuomenėje civilizacijos lūžis. Tai, akivaizdu, jau pajuto ir Medelyno gyventojai, nes jie, norėdami gerti švarų vandenį, verčiami kiekvienas atskirai išsitirti vandens kokybę. Eglyno gatvės gyventojas Aleksas Dauginis įsitikinęs, jog tai - tik Savivaldybės, kuriai priklauso vandens tyrimo laboratorija, noras pasipinigauti. Mokėti už tyrimą teks apie 60 litų, tad nesunku suskaičiuoti, kiek Medelyno namų jungiasi prie miesto vandentiekio tinklo ir kiek pinigų suplauks į vandenį tiriančios laboratorijos kasą.
„Gal čia yra tokia tvarka, toks įstatymas ir jį reikia vykdyti”, - paaiškino tas pats Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas, net neleidžiantis pamąstyti apie tai, kad įstatymai gali būti ir neteisingi žmogui, kad juos gal reikia keisti, o ne versti žmogų paklusti. O gal valdininkui tie 60 litų - tik smulkmena, dėl kurios net neverta kvaršinti sau ir kitiems galvos? Nors reikėtų tik paaiškinti tvarką, kad kiekvienas Medelyno gyventojas suprastų ir žinotų, kodėl moka, už ką moka, nes ir taip jam mokesčių daugėja...
Antraip gali prasidėti Medelyno... civilizacijos nuosmukio fazė, į kurią, anot istorikų, civilizacija įžengia tada, kai ima plėsti savo teritoriją, pradeda piršti kitoms tautoms savo tradicijas, kai visuomenės gyvenime nebelieka požiūrių įvairovės ir įsigali nepakantumas kitaminčiams, prasideda jų persekiojimas, žudymas... Visa tai jau kažkur girdėta ir patirta. Tiesa, gal ir ne iš Medelyno pusės tie požymiai sklinda, bet kad sklinda, tai tikrai.
