Socialiniai tinklai šiais laikais yra vienas iš populiariausių bendravimo ir susisiekimo būdų. „Facebook“, ,,Twitter‘‘, ,,Instagram‘‘ yra daugiausia vartotojų turintys tinklai, kurie įtraukia milijonus žmonių ir pasisavina daug jų brangaus laiko. Vartotojai yra įvairaus amžiaus žmonės, vis dėlto dominuoja jaunimas. Socialiniai tinklai yra tarsi nauja mados tendencija, kurios viduje viena mada veja kitą. Pastaruoju metu žmonės kaip pašėlę su visu pasauliu dalijasi savo dienos eiga, nuveiktais darbais, jausmais ir išgyvenimais. Ką jau kalbėti apie asmenukes ar nuotraukas iš serijos „ką aš šiandien valgiau“. Nenorime suklaidinti – šiame straipsnyje nekalbėsime apie socialinių tinklų pliusus, minusus ar tai, kaip blogai yra viešinti visas savo asmeninio gyvenimo peripetijas. Šį kartą norime paanalizuoti, kokios „mados“ pastaruoju metu sklando virtualioje erdvėje ir pasiteirauti jaunuolių, ką apie jas mano.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Judita BALTAKYTĖ

Asmenukių (angl. „selfie“) karštinė tarsi koks ebolos virusas siaučia visame pasaulyje
Vis daugiau žmonių neatsispiria pagundai socialiniuose tinkluose paviešinti mobiliaisiais telefonais nufotografuotus autoportretus.
Kas tai – manija, liga ar mados šauksmas – sunku pasakyti. Vieni tam pritaria ir publikuoja savo asmenukes, kiti, pamatę tokį vaizdą, tik pasukioja prie smilkinio pirštą. Žodžiu, nuomonių yra įvairių. Kvailystė kvailystėmis, tačiau JAV psichiatrų asociacija potraukį dažnai viešinti autoportretus įvardijo kaip psichikos sutrikimą. Pasak užsienio psichiatrų, tai liguista būsena, kuriai būdingas nenuvaldomas noras kasdien po kelis kartus nusifotografuoti ir nuotrauką publikuoti internete.

Agnė (22 m.): „Socialiniuose tinklalapiuose „selfiai“ yra kaip ir mados klyksmas, kuris jau po truputį praeina. Aš pati „selfinuosi“ tik norėdama paklausti žmogaus nuomonės, ar verta pirkti vieną ar kitą daiktą, ar man jis tinka. Socialiniuose tinklalapiuose asmenukių netalpinu, nebent pasidarau kartu su draugu, kai norime įsiamžinti kokioje nors gražioje vietoje, tačiau aplink žmonių nėra, tuomet tiesiam rankas į tolį ir šypsomės.“

Vilius (25 m.): „Tie, kurie retkarčiais pasidaro, tai man nieko, bet kai žmogus kasdien publikuoja nuotraukas, tai jau vos ne liga. Nevertinu to nei teigiamai, nei neigiamai – jeigu kažkas fotografuojasi ir jaučiasi dėl to geriau – man netrukdo. Pats savęs beveik niekada nefotografuoju, nebent su draugais.“

Linas (31 m.): „Asmenukės – tai tarsi nauja šių dienų saviraiškos priemonė. Manau, ne visuomet asmenukės yra kvailas dalykas, pavyzdžiui, jei žmogus keliauja vienas, juk po to rodyti gamtos grožybes, architektūrinius šedevrus būtų nuobodu, jei šalia jų nebūtų keliautojo linksmos ar kvailos mimikos. Pats gal kokią vieną ar dvi esu per gyvenimą padaręs. Jeigu „selfinamasi“ per dažnai, tai manau, čia jau ėjimas psichozės keliu. Nemažai juk tokių, kurie šiuo keliu mina kasdien.“

Vesta (22 m.): „Asmenukės – šių laikų mada. Tobulėjant technologijoms viskam atsiranda didesnis poreikis. Pati „selfintis“ mėgstu ir to neneigiu. Dažniausiai tai darau esant kokiai nors progai arba tada, kai gražiai atrodau. Kaip dažnai tai darau? Gal kartą į savaitę arba rečiau.“
Šiais laikais, kai šiuolaikinės technologijos diktuoja mums gyvenimo ritmą, visi stengiasi koja kojon žengti su dabartinėmis madomis. Asmenukės – nauja mados tendencija ir saviraiškos priemonė, be kurios gyventi nebegali kone kiekvienas. Kas tai – asmenybės kultas, savojo aš išaukštinimas ar dėmesio stoka – sunku pasakyti. Vieno kardinalaus vertinimo būti negali, tačiau verta susimąstyti ar asmeninio gyvenimo viešinimas socialiniuose tinkluose nedaro daugiau žalos negu naudos.

Ledinio vandens kibiro iššūkis (ang. „Ice-bucket-challenge“) – kilnus tikslas ar masinė psichozė?
Prieš metus socialiniuose tinkluose tarsi koks virusas plito ledinio vandens kibiro iššūkis. Jo esmė – sulaukus kvietimo apsipilti lediniu vandeniu, kilniu tikslu paaukoti lėšų, o tada iššūkį perleisti kitiems. Tokiu būdu buvo siekiama didinti retos ligos – šoninės amiotrofinės sklerozės (ŠAS) – žinomumą bei surinkti lėšų ŠAS asociacijai ir kitoms su šia liga kovojančioms įstaigoms.
Akciją pradėjo golfo žaidėjas Chrisas Kennedy, kuris apsiliejo lediniu vandeniu ir estafetę perleido savo pusseserei Jeanette, kurios vyras Anthony jau vienuolika metų sirgo šia liga. Moteris kitą dieną apie savo atliktą užduotį paskelbė „Facebook“ paskyroje ir tokiu būdu idėja pasklido po pasaulį.
Per kelias dienas akcija sulaukė didelio žmonių susidomėjimo ir palaikymo. Kol vieni aikčiojo nuo šaltų vandens kibirų, kiti piktinosi, kad pagrindinė akcijos idėja – atkreipti dėmesį į sergamumą šonine amiotrofine skleroze ir raginimas aukoti pinigų ją gydančioms įstaigoms nublanko ir žmonėms virto pramoga bei dėmesio pritraukimo priemone.

Vilius (25 m.): „Mačiau daug videofilmukų, kaip žmonės ant savęs pilasi ledinį vandenį. Mano manymu, idėja gera, bet išpildymas prastas, nes išėjo taip, kad vandenį pilasi tie žmonės, kurie nepaaukoja pinigų. O galų gale viskas nusileido iki to, kad „aš turiu atlikti ledinio vandens iššūkį, nes visi dabar taip daro.“ Tiesiog akcijos pagrindinė mintis nublanko.“

Agnė (22 m.): „Pačiai atlikti neteko, bet buvo smagu stebėti, kaip žmonės pylėsi ant savęs ledinį vandenį vietoj to, kad paaukotų pinigėlius kilniems tikslams. Manau, kad to nebuvo būtina daryti, buvo galima pervesti pinigus tam tikroms organizacijoms ir viskas. Nieko nepadarysi, esame žmonės ir visi jaučiame bandos jausmą.“

Linas (31 m.): „Priemonė kiek kitokios išraiškos, bet rezultatas ir tikslas tas pats – susilaukti dėmesio. Juk daugelio mūsų panaši priedermė: būti madingiems, pasirodyti prieš kitus „šauniai“. Tad nepaisant to, kad idėja kilo iš altruistinių paskatų su mintimi surinkti pinigų, tai vis tiek tapo mada ir pati idėja nublanko. Iš kitos pusės, būdama labai populiari, ji davė ir teigiamų rezultatų – organizacijos surinko lėšų.“

Dovydas (37 m.): „Šita akcija išpopuliarėjo akimirksniu. Nepaisant kilnios idėjos, vertinu ją neigiamai. Žmonės prisidengė liga ir reklamavosi, norėjo būti madingi. Norint tiesiog pasireklamuoti ar susilaukti dėmesio buvo galima pasitelkiant ir kitokias priemones.“
Taigi, vieni ledinio vandens kibiro iššūkį priėmė – laistėsi vandeniu ir filmuotą medžiagą talpino internete, taip sulaukdami daug „patinka“ spustelėjimų ir aplinkinių palaikymo.
Buvo žmonių, kurie viską atliko pagal taisykles – apsipylė vandeniu, paaukojo pinigų, kiti atsisakė dalyvauti ir viešai piktinosi, kad pagrindinė akcijos mintis „išsigimė“. Nuomonių, kaip visada, yra įvairių, tačiau veiksmams davus teigiamų rezultatų belieka tik pasidžiaugti.
Šiuo metu visi gyvename socialinių tinklų karalystėje ir nepanašu, kad greitu metu ketiname iš jos pasitraukti. Kasdien esame pripratę bent kelis kartus peržvelgti savo „Facebook“ paskyrą ir įkelti vieną, kitą nuotrauką į „Instagram“.
Norint būti populiariems reikia suspėti koja kojon žengti su socialinių tinklų mados tendencijomis, tačiau jos neretai pareikalauja viešinti savo asmeninį gyvenimą. Esame savo gyvenimo kalviai, todėl viešinti ar neviešinti savo „apatinius baltinius“ – kiekvieno mūsų asmeninis reikalas.