„Kad einame teisingu keliu, rodo ir visuomenės pasitikėjimas ugniagesiais gelbėtojais, kuris pernai nesumažėjo ir viršija 90 procentų“, - sako Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Jonas Misiūnas. Asmeninio archyvo nuotr.

Asta VOLKOVAITĖ

Šiandien savo profesinę dieną minintiems ugniagesiams gelbėtojams galėtų pavydėti net patys dvasininkai. Žmonės ugniagesiais pasitiki labiau nei bažnyčia. Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Jonas Misiūnas „Šiaulių naujienoms“ pasakoja, kaip ugniagesiai užsitarnauja didžiulį žmonių pasitikėjimą.

- Kokie praėjusieji metai buvo Šiaulių apskrities ugniagesiams ir ką žada šie?

- Svarbiausias mūsų tarnybos siekis – žmogaus gyvybės apsauga ir gelbėjimas. Šia prasme praėjusieji metai mums buvo kaip niekada dėkingi. Pernai gaisruose žuvusiųjų skaičius buvo mažiausias per 20 metų, o palyginus penkerių metų duomenis, žuvusiųjų sumažėjo beveik du kartus. 2011 metais apskrityje žuvo 7 žmonės, traumuota 20 žmonių.

Apžvelgiant priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų reagavimą į įvykius – kaimo ir miesto vietovėse šių pajėgų atvykimo laikas išlieka stabilus. Vidutinis gaisrų likvidavimo laikas miesto vietovėse trumpėja, o kaimo vietovėse stabilizuojasi, atvykstama šiek tiek greičiau.

Viena iš pagrindinių šių metų krypčių – motyvuoti dirbantį žmogų. Neramu dėl nesukomplektuotų etatų.

Didelis dėmesys ir toliau bus skiriamas įvairioms visuomenės švietimo priemonėms. Praėjusiais metais buvo atliktas didelis darbas, tam beveik neskiriant lėšų. Lankytos socialinės rizikos šeimos, eita į mokyklas, susitikta su bendruomenės atstovais ir t. t. Kad einame teisingu keliu, rodo ir visuomenės pasitikėjimas ugniagesiais gelbėtojais, kuris pernai nesumažėjo ir viršija 90 procentų.

- Kaip vertinate Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos veiklą? Kokius jos bruožus galėtumėte paminėti?

- Apskrities ugniagesiai nuolat siekia tobulėti patys, nuolat tobulina gaisrinę techniką ir įrangą. Kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare ir pradėjo naudotis struktūrinių fondų pagalba, itin didelių permainų sulaukė gaisrų gesinimo technikos ir gelbėjimo įrangos sritis. Kartu su kolegomis latviais, Jelgavos ugniagesiais, šiauliečiai aktyviai naudojasi Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos suteiktomis galimybėmis dalyvauti įvairiuose projektuose. Būtent projektai leido mums atnaujinti technikos parką. Ir latviai, ir mes įsigijome daug įrangos, technikos, dalyvavome bendrose tarptautinėse pratybose, mokėmės padėti vieni kitiems nelaimių atvejais. Projektinė veikla tęsiama, tai mums – didelė paspirtis. Vienas projektas buvo skirtas priešgaisrinei priežiūrai, tad galėjome gerokai padirbėti gaisrų profilaktikos srityje. Stengiamės naudoti visas galimybes, kad turėtume šiuolaikišką techniką, kad mūsų darbuotojams būtų kuo mažesnė rizika padedant žmonėms ištikus nelaimei.

Ugniagesiai gelbėtojai puikiai supranta, kad norint užgesinti gaisrą, būtina iš anksto nuosekliai bei kryptingai ruoštis, todėl tuo ir grindžiama kasdieninė gelbėtojų veikla.

- Praėjusiais metais vyko kaimo ugniagesių komandų tinklo „optimizavimas“. Tai neaplenkė ir Šiaulių apskrities, nuo šių metų likviduota Joniškio rajono, Gaižaičių ir Stupurų ugniagesių komandos, o nuo balandžio pradžios Kelmės rajono Kiaunorių ugniagesių komanda. Ar gyventojai galės jaustis saugūs?

- Kaimo vietovėse kasmet įsiplieskia apie 70 procentų ir daugiau gaisrų, čia dažniausiai žūsta žmonės, bei patiriamos traumos. Tai akivaizdžiai įrodo, kad kaimo priešgaisrines pajėgas yra būtina stiprinti, aprūpinant jas šiuolaikiška europine technika ir modernia gesinimo bei žmonių gelbėjimo įranga.

Dėl uždarytų ugniagesių komandų tenka pripažinti, kad ten buvo blogos darbuotojų darbo sąlygos, pastatai taip pat ne pačios geriausios būklės. Trūkstant lėšų ugniagesių komandų išlaikymui, buvo nuspręsta nutraukti šių komandų veiklą.

Panaikintų ugniagesių komandų aptarnavimo zonoje gyvenantys žmonės gali būti visiškai ramūs, jų saugumas visiškai nenukentės, nes buvusių komandų aptarnavimo teritorija padalinta kitoms komandoms ir reagavimo laikas į įvykius nesikeis.

- Šiais metais visus gyventojų pranešimus apie gaisrus pradėjo administruoti Bendrasis pagalbos centras. Ką norėtumėte pasiūlyti ir patarti šiauliečiams, kad jie laiku sulauktų kvalifikuotos ir ne tik priešgaisrinės, bet ir kitų specialiųjų tarnybų pagalbos?

- Bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 reikėtų skambinti tik tada, kai staiga iškyla reali grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui ir kai pagalbos tarnybos turi nedelsdamos atvykti į nelaimės vietą bei suteikti skubią pagalbą.

Kad nelaimės atveju kuo greičiau išsikviestumėte skubią pagalbą, siūlyčiau įsiminti kelis paprastus, bet naudingus patarimus. Ištikus nelaimei nereikėtų bijoti skambinti 112: pasirinkti vietą, iš kurios galima saugiai paskambinti pagalbos numeriu: jei įmanoma, skambinti ir su atsiliepusiu operatoriumi derėtų kalbėti pačiam. Svarbu prisiminti, kad telefono aparato klaviatūroje reikia surinkti tik šiuos tris skaitmenis 112 ir paspausti skambinimo klavišą arba surinkti numerį 112 telefono aparato disku. Jokių šalies, miestų, rajonų kodų prieš numerį 112 rinkti nereikia. Jei po kelių kvietimo signalų nesulauksite atsiliepiant operatoriaus, jokiu būdu nenutraukite pradėto skambučio ir neskambinkite iš naujo dar kartą. Kiekvienas jūsų pakartotas skambutis bus laikomas nauju ir bus nukeltas į skambučių eilės pabaigą, todėl prisiskambinimo laikas gali pailgėti. Kai atsiliepia operatorius, prisistatykite bei trumpai ir aiškiai pasakykite, kas ir kam atsitiko, nurodykite vietą (jei žinote, ir tikslų adresą), kurioje yra reikalinga skubi pagalba. Jei galite, paaiškinkite operatoriui, kaip šią vietą lengviau rasti (prie jos privažiuoti). Jei pavojinga situacija susiklostė kitoje, nei jūs esate vietoje – nurodykite įvykio vietą. Trumpai ir aiškiai atsakykite į operatoriaus užduotus klausimus. Supraskite, kad tikslūs ir aiškūs atsakymai į visus jums užduotus klausimus yra būtini ir padeda operatoriui tiksliau nustatyti teiktinos skubios pagalbos poreikį. Į skambutį atsakęs operatorius informaciją apie reikalingą skubią pagalbą nedelsdamas perduos atitinkamoms pagalbos tarnyboms, kurios vyks į nelaimės vietą: esant būtinybei, sujungs pokalbiui su kitų tarnybų operatoriais (pvz.: ugniagesių gelbėtojų, greitosios medicinos pagalbos, policijos).

Neretai pasitaiko, kad apie tą pačią nelaimę praneša keli žmonės, todėl nenustebkite, kad jums paskambinus operatorius tik pasitikslins ar turite papildomos naudingos informacijos apie įvykį ir baigs pokalbį. Jis taip elgiasi todėl, kad siekia išvengti pasikartojančios informacijos srauto, greičiau atlaisvinti telefono linijas, bei užtikrinti, kad būtų kuo greičiau atsakyta į kitą pagalbos skambutį.

- Ko palinkėtumėt Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos kolektyvui ir visiems apskrities gyventojams?

- Ugniagesiams linkėčiau ir ateityje gilinti teorines žinias, gerinti praktinius darbo įgūdžius, nuosekliai tobulinti pasirengimą incidentų likvidavimui, kad nelaimės ištiktiems apskrities gyventojams laiku būtų suteikta kvalifikuota kokybiška ugniagesių pagalba. Visiems Šiaulių apskrities gyventojams linkėčiau būti atsargiems su ugnimi, saugoti save ir kitus.