Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorė Rūta Žirgulytė sako, kad ir šiais metais biblioteka negalės įsigyti dvigubai daugiau knygų, net jei finansavimas bus padvigubintas.Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Knygų išleidžiama vis daugiau, tik jos vis brangesnės, todėl žmonės skuba į bibliotekas. Deja, bibliotekos jau nebepajėgios skaitytojų poreikių patenkinti – čia knygų badmetis: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka pernai kiekvienam šiauliečiui tegalėjo nupirkti knygų tik už 47 centus.
2471 leidinys – 325 tūkstančiams gyventojų
„Ženkliai sumažintas finansavimas knygoms įsigyti: jei 2009 metais tam gavome apie 400 tūkstančių litų, tai pernai - beveik aštuonis kartus mažiau. Todėl stengiamės pirmiausia įsigyti lietuvišką grožinę ir mokomąją literatūrą“, - sako Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorė Rūta Žirgulytė.
Povilo Višinskio biblioteka, kuri aptarnauja ne tik Šiaulių miestą (maždaug 120 tūkstančių gyventojų), bet ir visą buvusią Šiaulių apskritį (daugiau kaip 325 tūkstančius gyventojų), 2011 metais vienam miesto gyventojui įvairių leidinių galėjo nupirkti... tik už 0,47 lito, nes praėjusiais metais naujiems leidiniams įsigyti buvo skirta 14,5 tūkstančio litų mažiau negu 2010-aisiais – tik 57 tūkstančiai litų.
Nors biblioteka organizavo apklausas ir rinkosi mažiausias kainas pasiūliusius tiekėjus, už biudžeto lėšas 2011 metais taip galėjo įsigyti tik 917 pavadinimų (1499 egzempliorių) leidinių.
Tai sudaro tik apie 19 procentų bibliotekos pernai įsigytų leidinių. Dar dalį leidinių padovanojo, kaip sakoma, juridiniai (leidyklos ir pan.) ir fiziniai asmenys, šiek tiek grąžino skolininkai.
Tad per metus P. Višinskio viešojoje bibliotekoje atsirado 2471 naujo pavadinimo leidinys, iš kurių tik dalis - dviem-trimis egzemplioriais.
Turint omenyje, kad dėl susidėvėjimo, prasto aktualumo ir kitų priežasčių pernai iš bibliotekos fondo buvo nurašyti beveik 27 tūkstančiai leidinių, dabar čia yra apie 600 tūkstančių vienetų leidinių – maždaug po du kiekvienam apskrities gyventojui.
Skaitytojų skaičius mažėja
Žinoma, ne visi miesto ir penkių rajonų gyventojai apskritai skaito, ne visi skaito būtent šioje bibliotekoje, nes yra miestų, rajonų, mokyklų, galų gale – ir asmeninės bibliotekos.
Tačiau jei vienoje iš didžiausių Lietuvoje viešųjų bibliotekų per metus vienam gyventojui fondai pasipildo mažiau nei viena knyga, tai mažesnėse bibliotekose padėtis dar tragiškesnė.
Žmonės nori skaityti naujas knygas, kurių dauguma nepajėgia kitaip įsigyti, todėl pirmiausia jų ir ieško bibliotekose. Ir neranda, nes daugiausiai skaitytojų (75 procentus) aptarnaujančiame Abonemento skyriuje per metus realiai atsirado tik 547 vienetai leidinių. Tai rodo, kad per pastaruosius metus jau pasiekta kritinė riba ir praktiškai nebegalima patenkinti regiono gyventojų poreikių.
O nepatenkinus skaitytojų poreikių mažėja ir skaitytojų: jei 2007 metais P. Višinskio bibliotekoje vartotojų buvo per 16 tūkstančių, tai pernai jų sumažėjo iki 13,1 tūkstančio. O ir iš jų daugumą sudaro studentai ir moksleiviai.
Tiesa, per metus daugiau bibliotekoje pradėjo lankytis negalią turinčių žmonių ir užregistruota apie 160 tūkstančių virtualių lankytojų, nors bibliotekos direktorės nuomone, tai neatspindi realios situacijos. Juolab, kad biblioteka tiems internetu apsilankiusiems negali pasiūlyti naujų populiarių leidinių, vadinasi, dalis tų galimų lankytojų į biblioteką ir nebeateina.
Kompiuteriai vietoj knygų?
Galbūt kažkiek įtakos tam, kad P. Višinskio viešojoje bibliotekoje praėjusiais metais sumažėjo skaitytojų, turėjo ir šiame pastate vis tebevykdomi renovacijos darbai, dėl kurių pablogėjo aptarnavimo sąlygos. Tačiau akivaizdu, kad svarbiausias mažėjimo faktorius – mažėjantis finansavimas leidinių įsigijimui.
„Šiais metais tikimės, kad naujiems leidiniams įsigyti mūsų bibliotekai bus skirta beveik du kartus daugiau nei pernai – beveik 100 tūkstančių litų. Tačiau kadangi knygos labai brangsta, todėl dvigubai daugiau jų įsigyti tikrai negalėsime, - teigia bibliotekos direktorė Rūta Žirgulytė. - Belieka džiaugtis, kad finansavimas bent nemažėja.“
Panašu, kad išliekant toms pačioms finansavimo ir leidinių brangimo tendencijoms po kelerių metų tiek P. Višinskio, tiek kitose viešosiose bibliotekose bus vis mažiau spausdintų knygų, meno albumų, brošiūrų.
O kas tuos spaudinius pakeis? Virtualios knygos ar išvis bus pakeistos bibliotekų funkcijos? Į šiuos klausimus Rūta Žirgulytė negalėjo atsakyti, bet pripažino, kad bendras P. Višinskio bibliotekos lankytojų skaičius nesumažėjo, nes vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių čia ateina ne knygų, o naršyti internete.



