Romualdas BALIUTAVIČIUS

Nenaudojami ar ne vietoje „numesti“ automobiliai užgriozdina kiemus, teršia aplinką, atima ir taip jau nedidelę parkuoti skirtą erdvę. Lietuvos policija bei Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija tęsia 2007 metais „Regitros“ inicijuotą informacinę akciją „Daugiau erdvės kiemuose ir gatvėse“. Gyventojams bus suteikta daugiau žinių apie transporto priemonėms išregistruoti keliamus reikalavimus, o transporto priemonių savininkai raginami atlikti teisės aktuose jiems numatytas pareigas. Akcija bus tęsiama iki ateinančių metų balandžio 1 dienos.

 

 

„Baigta eksploatuoti transporto priemonė turi būti išregistruota, o transporto priemonę perkant ar parduodant būtina sudaryti jos pirkimo-pardavimo sutartį, savininko duomenų pasikeitimus įregistruojant „Regitroje“. Parduotas, tačiau neperregistruotas automobilis gali būti panaudotas nusikalstamais tikslais, juo gali būti padaryta žala, už kurią gali tekti atsakyti ir buvusiam savininkui“, – teigia „Regitros“ generalinis direktorius Ramutis Oleka.

  

42 proc. internetinės apklausos dalyvių patvirtino, jog turi nenaudojamų, baigtų eksploatuoti, tačiau dar neišregistruotų transporto priemonių. Sutikite, nemažas skaičius.

Šiemet iki spalio 15 dienos Lietuvoje nurašyti 31 045 baigti eksploatuoti lengvieji automobiliai - 6,2 proc. mažiau, nei per tą patį laikotarpį pernai.

 

„Neeksploatuojamo ir trukdančio eismui transporto problema aktuali daugelyje Lietuvos savivaldybių. Tokie automobiliai užima vietą kiemuose ir gatvėse, trukdo pravažiuoti specialiajam transportui, teršia aplinką, neretai iš jų teka tepalai, jie kelia pavojų aplinkiniams, gali sužeisti vaikus, gadina kiemo estetinį vaizdą. Akcijos metu seniūnijos rinks gyventojų pateikiamą informaciją apie nevažiuojančius automobilius ir perduos ją policijai“, – pažymi Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Algis Strelčiūnas.

 

Paliktos be priežiūros transporto priemonės laikymas bendro naudojimo vietose po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno raštiško perspėjimo užtraukia baudą savininkui nuo 250 iki 500 šimtų litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, jau bausto administracine nuobauda už panašų pažeidimą, užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo.

 

Statistika rodo, kad transporto priemonių savininkai ne tik delsia išregistruoti baigtas eksploatuoti arba parduotas į užsienį transporto priemones, bet ir nustatyta tvarka įregistruoti naujai įsigytas. Tai padaryti privalu per 15 dienų nuo įsigijimo. Po to automobilis arba kita transporto priemonė yra išregistruojama automatiškai. „Spalio 15 dienos duomenimis, per 30 tūkstančių nustatyta tvarka neperregistruotų transporto priemonių buvo automatiškai išregistruotos. Tai reiškia, jog  šios transporto priemonės negalės dalyvauti eisme ir atlikti privalomosios techninės apžiūros, kol nebus naujai įregistruotos”, - teigiama VĮ „Regitra” išplatintame pranešime.

 

Įdomi informacija: Kelių transporto priemonių registre 2010 metų spalio mėnesį buvo įregistruotos 2 127 428 transporto priemonės, 1 720 096 iš jų – lengvieji automobiliai. Daugiausia lengvųjų automobilių savo vardu yra įregistravę du vilniečiai (413 ir 365) bei Marijampolės apskrities gyventojas (407). Vargu ar kas laiko tokį automobilių parką sau ar savo šeimos reikmėms, greičiausiai žymią to skaičiaus dalį sudaro laiku neišregistruotos transporto priemonės.

 

 

Tiek būtų „teorijos” apie situaciją apskritai. O kaip Šiauliuose? Kokių priemonių ketinama imtis prieš savo pareigas pamiršusius transporto priemonių savininkus? Kalbiname Šiaulių apskrities VPK viršininko pavaduotoją Vincą Urbonavičių.

 

„Džiaugiuosi, kad parodėte iniciatyvą ir šiuo klausimu aplenkėte mus, - šypsosi pašnekovas. - Du kartus per metus rengiame akcijas – pavasarį ir rudenį, artėjant žiemai. Stengiamės nepalikti nė vieno „pamiršto” automobilio, kuriuos išduoda išdaužyti langai, nuleistos padangos ar pan. Patruliai bei apylinkių inspektoriai surenka informaciją, nustatome šeimininkus, jie įspėjami. Ypač stengiamės rudenį, prieš žiemos sezoną, kai tokie automobiliai trukdo valyti sniegą, pravažiuoti ir kt. Šiemet apie lapkričio vidurį vėl ketiname surengti panašią akciją”, - teigia V. Urbonavičius.

 

„Jeigu įspėtas paliktos transporto priemonės savininkas ir toliau nereaguoja?..” - domimės.

 

V. Urbonavičius: „Administraciniame kodekse numatytos nemažos baudos. Jei ir toliau nesiimama priemonių, automobilis priverstinai nuvežamas į aikštelę. Taigi prie baudų prisideda dar ir mokestis už aikštelės paslaugas”.

 

Pasak pašnekovo, daugiau problemų kyla, kai palikti automobiliai neturi valstybinių numerių, nustatyti savininką darosi labai sudėtinga.

 

„Tarkime, daugiabučio kieme jau kuris laikas „mėtosi” savininko paliktas automobilis. Kada turėtų sukrusti kaimynai?”

 

„Reikėtų apie tai informuoti policiją bendruoju telefonu 112. Kada? Geriausia tuomet, kai mato, jog automobilis tikrai paliktas be priežiūros. Jau minėjau, kad tokius neretai išduoda nuleistos padangos, išdaužyti langai ar pan. T. y. akivaizdžiai matyti, jog transporto priemonė yra be šeimininko. Žinoma, gali būti, jog automobiliu niekas nevažinėja mėnesį ir du, tačiau jis yra tvarkingas, netrukdo aplinkiniams – tai kas kita”, - tęsia V. Urbonavičius.

 

„Dar ne taip seniai Gegužių, Architektų ir kitose miesto gatvėse buvo ženklai, draudžiantys stovėti porinėmis arba neporinėmis mėnesio dienomis. Žinoma, niekas ženklų nepaisė... Dabar ženklų nebematyti: ar galima būtų teigti, jog vis dėlto šią „kovą” eismo organizatoriai pralaimėjo?

 

„Ženklai buvo pastatyti gal prieš 4 metus ir būtent žiemos sezonui. Pats buvau viso to iniciatorius, nes reikėjo kažkaip spręsti gatvių valymo problemą. Tokia buvo jų paskirtis. O prieš vasaros sezoną ženklai turėjo būti nuimami. Tačiau pas mus visada taip: pastatė ir pamiršo... Kovą, galima sakyti, iš dalies pralaimėjome. Reikėtų labai daug jėgų norint sugaudyti, sužiūrėti tuos, kas palieka mašinas „po ženklu”. Juk dažnai būna, kad automobilis registruotas Balbieriškyje, o juo tretieji asmenys važinėja Šiauliuose... Nesvarbu, kad žinomas savininkas: kol nenustatai naudotojo, praktiškai nieko imtis negalima. O tam, kaip jau minėjau, reikia labai didelių sąnaudų. Bet jei žiemą bus daug sniego – ženklai sugrįš, o mes imsimės visų priemonių, kad jų būtų laikomasi. Žiūrime, kokias problemas tai kelia sniegą valančiai įmonei bei eismo saugumui”, - tvirtina V. Urbonavičius.

 

„Ar galima būtų teigti, jog automobilių bumas mieste ja pasiekė piką?” - klausiame.

 

V. Urbonavičius: „Greičiausia automobilių skaičius ir toliau nežymiai augs. Yra šeimų, turinčių po 2-3 automobilius, o naujų automobilių skaičius padidėja tiek, kiek atsiranda naujų vairuotojų... Todėl parkavimo bei eismo organizavimo problema gilės ir ateityje. Ypač tai jaučiama pietiniame miesto rajone. Kai buvo projektuojami kiemai ir gatvės, niekas nė nepagalvojo, kad kada nors kiekvienas galės turėti po automobilį. Kad tai bus nebe prabanga, bet būtinybė, darbo įrankis, augančio gyvenimo tempo bei atstumų akivaizdoje”.

Anot pašnekovo, priemonės (stovėjimo aikštelės ir pan.) gerinti situaciją kol kas egzistuoja tik idėjų pavidale. Aktyvesnės bendrijos prie daugiabučių prasiplečia aikšteles automobiliams, bet tik po to, kai susitvarko vadinamąsias „raudonas linijas”. Esant tokiai ekonominei situacijai tikėtis kažko, kas greitai pagerintų situaciją iš esmės, tikrai neverta. Visame pasaulyje taip. Sostinėje ši problema jaučiama dar aštriau. V. Urbonavičius sako nesitikįs, jog kada nors automobilių parkavimo problema bus išspręsta visiškai.

 

„Ar neatrodo, jog kažkiek šią problemą galėtų sušvelninti ir patys vairuotojai?”

 

V. Urbonavičius: „Aišku, labai daug kas priklauso ir nuo mūsų pačių, kaip vairuotojų: nuo bendro problemos supratimo, elgesio kultūros. Kai tapsime kultūringesni, kaip eismo dalyviai, ne tik sušvelnės parkavimo problema, bet ir sumažės avaringumas, traumuotų pėsčiųjų, pradėsime gerbti vieni kitus. Dabar kaip? Man gerai, o visa kita – nerūpi... Kai išmesime savąjį „ego”, tikrai visiems bus tik geriau”.