Šiuo kiemu naudojasi greta esančių teismo, bažnyčios ir turgaus lankytojai, bet už kiemo valymą turi susimokėti tik daugiabučio gyventojai – maždaug šimtą litų per metus.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Mindaugas LAURINAITIS
Ar gali aukščiausiasis ir neskundžiamas teismas tuo pačiu klausimu turėti dvi nuomones? Pasirodo, gali. Prieš penketą metų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo nusprendęs, kad pajūrio savivaldybių rinkliava iš gyventojų už daugiabučių kiemų valymą yra neteisėta, bet po kelių metų sprendžiant ginčą Kauno atveju priėmė priešingą sprendimą. Šiauliečiai, tokią rinkliavą savo kailiu pajutę tik šiemet, yra pasimetę.
Gyventojai – sutrikę
Į dienraštį „Šiaulių naujienos“ kreipėsi Vilniaus g. 237 daugiabutyje gyvenantis Rimvydas (pavardė redakcijai žinoma, - red. pastaba), kuris stebėjosi Šiaulių miesto savivaldybės sprendimu apmokestinti daugiabučių kiemų valymą. Pagal šių metų birželio mėnesį priimtą sprendimą daugiabučių gyventojai privalo tvarkyti teritoriją dvidešimties metrų atstumu. Jeigu patys to padaryti nenori arba negali, už juos tai gali padaryti namo administratorius, žinoma, už tai teks susimokėti.
„Esu už tai, kad miestas būtų švarus. Kai kurie gyventojai ir patys nusivalo, tačiau minėtu sprendimu švaros mieste nepadarysime, o tik papildysime administratorių kišenes“, - įsitikinęs Rimvydas. Jis pateikė ir sąskaitą, kurią išrašo namą, kuriame jis gyvena, administruojanti bendrovė – už 2013 m. rugsėjo mėnesį teritorijos valymas Rimvydui kainavo 7,31 lito be PVM.
Naudojasi visi
Tačiau vyrui klausimų kelia ir tai, kad jo gyvenamo daugiabučio kiemas, už kurio valymą kiekvieną mėnesį reikia sumokėti apie dešimt litų (per metus tai sudarys daugiau nei šimtą litų), yra naudojamas visų. Šiame kieme automobilius stato teismo, bažnyčios, turgaus lankytojai – praktiškai viso miesto gyventojai ir svečiai. Bet už kiemo valymą mokėti privalo tik daugiabučio gyventojai.
„Valdininkams turėtų būti žinomi Civilinio Kodekso teiginiai, kad mokesčiai proporcingai gyvenamajam plotui privalomai mokami tik už išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti. Gyventojai taip pat privalo įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Bet mano gyvenamo namo kiemas nėra uždaras ir nenustatytas kaip bendroji ar kitokia namo nuosavybė“, - Šiaulių miesto savivaldybės administracijai surašytame rašte teigia Rimvydas.
Dviguba teismų praktika
Daug klausimų kelia ir tai, kad dėl tokios rinkliavos priėmimo Lietuvos Aukščiausias Teismas yra priėmęs dvi skirtingas ir neskundžiamas nutartis. Prieš penketą metų teismas išaiškino, kad Palangos miesto valdžios sprendimas rinkti rinkliavą iš gyventojų už daugiabučių kiemų valymą yra neteisėtas. Tačiau tas pats teismas palyginti neseniai priėmė nutartį dėl Kauno miesto valdžios analogiško sprendimo ir šį kartą – valdžios naudai. Naujesne nutartimi Šiaulių valdininkai ir rėmėsi rengdami šių metų vasarą priimtą sprendimą.
„Nenorėčiau imtis vertinti Aukščiausiojo teismo nutartis, bet atrodo keista. Teismų praktika suformuota, kreiptasi į ministerijas, viskas galioja. Gyventojų nereikėtų versti prievarta valyti miestą, turėtų būti tarpusavio supratimas“, - dienraščiui „Šiaulių naujienos“ teigė Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje Jonas Novogreckis.
Neprieštarauja įstatymams
Vyriausybės atstovas iš karto po Šiaulių miesto tarybos posėdžio, kuriame buvo priimtas minėtas sprendimas rinkti rinkliavą iš gyventojų už daugiabučių teritorijos valymą, buvo sulaukęs skundo. Imtasi skundą nagrinėti, kreiptasi į Aplinkos ministeriją bei kitas atsakingas institucijas. Ministerijos atsakymas buvo paprastas – Šiaulių miesto valdžios sprendimas neprieštarauja galiojantiems įstatymams ir poįstatyminiams aktams.
Iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo, savivaldybės savo tvirtinamose miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse buvo nustačiusios, kad tiek daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, tiek bendrojo naudojimo objektų administratoriai, tiek kiti savininkai organizuoja namui priskirto žemės sklypo priežiūros darbus ir atsako už teritorijos švarą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartyje teisėjų kolegija pasisakė, kad namui priskirta tvarkyti teritorija nebūtinai turi atitikti žemės sklypo sąvoką ir būti įregistruota nekilnojamojo turto registre. Tad Vyriausybės atstovui teko tik konstatuoti, kad savivaldybės turi teisę nustatyti gyventojams prievolę tvarkyti faktiškai naudojamas teritorijas bei atsakyti už jų tvarką bei švarą.
