Kurtuvėnų regioninio parko vyriausiajam ekologui, gamtininkui-kraštotyrininkui Vidmantui Lopetai dar neteko išgirsti parskridusių paukščių trelių, tačiau jis jau matė pabudusį iš žiemos miego barsuką – pavasario pranašą. Asmeninio albumo nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Nuo senų laikų Lietuvoje kovo 10-ąją buvo švenčiama 40-ties paukščių diena, nes buvo tikima, jog 40 paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti, o pavasarį tiek sugrįžta. Vadinasi, kovo 10-oji reiškė pavasarį.

Bet ne šiemet – visą pirmąjį kovo dešimtadienį spigina šaltukas, o Šiaulių parkuose raudonus pilvelius rodo tik sniegenos ir krankia varnos. Sinoptikų prognozės nuteikia optimistiškai – šį savaitgalį turėtų atšilti. Tačiau prognozės yra prognozės – jos išsipildo arba ne.

Gal pavasaris neatėjo tik į miestus, o kaimai ir miškai tik skarda nuo sugrįžusių keturiasdešimties paukščių rūšių pavasarinių trelių?

Ventės rage – parskrendančių paukščių negausu

O kas geriau apie tai galėtų žinoti, jei ne Ventės Rago ornitologinėje stotyje, kur išskrendantys ir parskrendantys paukščiai skaičiuojami ir žieduojami.

Deja, stoties vedėjas Leonas Jezerskas nenudžiugina – tiek vandens, tiek grūdlesiai paukščiai parskrenda dar negausiai.

„Gulbės skrenda, kovai skrenda... - vardija L. Jezerskas. - Aplink ledas, properšų mažai – nėra kur vandens paukščiams maitintis, o grūdlesiams per šalta – apie minus dešimt. Bijau pasakyti, kada tų keturiasdešimties paukščių sulauksime – tai ne nuo mūsų norų priklauso. Nors viskas jau ant slenksčio.“

Kurtuvėnų miškai - be pavasarinių trelių

Na tai gal miškuose paukščiams šilčiau nei pajūryje? Skambiname Kurtuvėnų regioninio parko vyriausiajam ekologui, gamtininkui-kraštotyrininkui Vidmantui Lopetai ir klausiame, ar miške jau pavasaris.

„Šiandien buvau miške, praėjau pro tvenkinį ir dar neišgirdau nė vieno pavasarinio paukščio balso, - atsako Vidmantas Lopeta. - Nors girdėjau, kad prie Kauno parskridusios pempės, kažkur - ir vieversiai, bet aš dar negirdėjau nei dirvinio vieversio, nei varnėno nemačiau, nei pempės“.

Pasakoja gamtininkas, kad pavasariai į Lietuvą ateina skirtingu laiku, skirtingu laiku praskrenda ir jo pranašai – paukščiai. Ankstyvą pavasarį jau vasario pabaigoje pasirodo vieversiai ir gulbės, apie kovo 8-ąją – varnėnai, kovai. Tad jei šį savaitgalį bus spėjamas atšilimas, tai jau kitos savaitės pradžioje galėtų pasirodyti ir šie paukščiai.

Paukščiai migruoja ne pagal žmonių kalendorių

Gamtininkas-kraštotyrininkas Vidmantas Lopeta abejoja, ar ir senovėje apie kovo 10-ąją 40 rūšių paukščių būdavo parskridusių, net jei ir labai ankstyvi pavasariai būdavo.

„Nebent iš viso keturiasdešimt paukščių parskrisdavusių tada suskaičiuodavo, - sako V. Lopeta. - Ir ne keturiasdešimt rūšių į Lietuvą parskrenda, o kokie kokie du šimtai.“

O kad pavasarį ir ypač kovo mėnesį yra labai daug dienų, mūsų prosenelių paskirtų paukščiams: 4-oji – varnėnams, (galėtų būti ir vieversiams, nors jiems skirta vasario 24-oji), 19-oji – pempėms, 25-oji – gandrams, tai dar nereiškia, kad būtent gandrui skirtą dieną gandrai bus praskridę.

„Man anksčiausiai vieversį yra tekę girdėti ankstyvą pavasarį - vasario 22 dieną. Bet tik vienais metais. Paprastai vieversiai parskrenda apie kovo 4-ąją per šventąjį Kazimierą“, - savo pastebėjimais dalijasi gamtininkas ir ramina, kad metai metams nelygūs, kaip ir pavasaris – pavasariui.

Bet kurį pavasarį visada pirmieji parskrenda netoli žiemoję paukščiai – vieversiai, varnėnai iš Anglijos, Prancūzijos, gulbės iš Danijos, vėliau iš Afrikos – gandrai, kregždės. O pagal kokius požymius šie plunksnuočiai sužino, kada laikas parskristi, jei nei internetu naudojasi, nei orų prognozių klausosi, gamtininkas atsakyti negali, nors yra pastebėjęs, kad kartais sugrįžę čia randa žiemą, o tada laikinai atsitraukia piečiau ar žiemos išdaigas tiesiog prakenčia.

Populiariausias protėvių paukštis - gandras

Kraštotyrininkas Vidmantas Lopeta pasakoja, kad su pirmais parskridusiais paukščiais nėra susiję daug senųjų tradicijų: kai kur Lietuvoje kovo 10-osios naktį buvo žiūrima, ar nešąla – jei šaldavo, vadinasi, šals dar 40 parų, kitur – kepdavo 40 bandelių, o žemaičiai tądien vengdavo toli nuo namų važiuoti, kad su kaimynais netektų pyktis.

„Daugiausiai tradicijų yra susijusių su gandru, su jo parskridimu kovo 25-ąją, - sako kraštotyrininkas. - Nuo tos dienos iki gandrų išskridimo samdiniams buvo duodamas papildomas valgis – pusvakariai. Kovo 25-ąją pamačius gandrą, reikėdavo verstis per galvą, kad sveikas būtum, o jei pirmą gandrą pamatei skrendantį, vadinasi, visus metus būsi sveikas, jei tupintį – niekur nekeliausi, o jei porelę – šeimą sukursi. Beje, pamačius kregždę, reikia skubėti nusiprausti, kad nebūtum šlakuotas“.

Ir genys, ir barsukas – pavasario pranašai

Kad neprasidėtų depresija pavasario belaukiantiems bendrapiliečiams, gamtininkas-kraštotyrininkas Vidmantas Lopeta nuramina: „Ne vien vieversys praneša, kad atėjo pavasaris. Praneša ne tik paukščiai, bet ir žvėrys.

Aš šio vasario pabaigoje jau mačiau iš žiemos miego pakilusį, į saulėkaitą išlindusį barsuką. Dabar, atšalus, jam sunku pramisti – vabzdžių dar nėra. Tai gal savo riebalus tebenaudoja. Tačiau pabudęs barsukas jau yra pavasario pranašas.“- sako gamtininkas, kad tikras pavasario ženklas – labai suaktyvėję geniai. Jie intensyviai kalena į medžius - vilioja partnerius savo pavasariniais būgnais, nes jaučia saulės pakilimą, dienos pailgėjimą. O ir zylės jau gieda pavasariškais balsais...

Pavasaris prasidės... pavasarį

Kadangi Ventės Rago ornitologas ir Kurtuvėnų gamtininkas sako, jog 40-ties paukščių dienos negalime švęsti kaip mūsų senoliai, o ir pavasario sulaukti dėl žiemiškų orų, kreipiamės į jų žinovę klimatologę dr. Audronę Galvonaitę.

Klimatologė sako, kad per šimtą metų Lietuvoje klimatas keitėsi pakankamai daug - vidutinė metinė temperatūra pakilo maždaug 0,9 laipsnio. Taigi klimatas atšilo, o vis tiek šalta, vis tiek žiema...

„Nepainiokite klimato ir orų, - juokiasi Audronė Galvonaitė. - Orai viena, nes kovo 10-oji vienais metais gali būti šilta, kitais – šalta, o klimatas yra bendra tendencija – metinės temperatūros augimas yra labai akivaizdus.“

Lietuviškas pavasaris ateina maždaug nuo pavasario lygiadienio, nuo astronominio pavasario, tai yra, kovo 22-23-iosios.

„Mes vis tikimės kovo 1-ąją kalendoriaus lapelį pervertę, kad ir pavasaris jau turi būti, - sako klimatologė. - Taip nebūna: metų laikai – ne kalendoriaus lapeliai. Žinoma, norėtųsi, todėl vis ir skubame - manęs dar viduržiemyje klausė, kokia bus vasara. Kokia bus, kokia bus... Lietuviška, permaininga.“

 
Straipsnių peržiūros
94561760
Į viršų