
Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provinciolas kunigas Gintaras Vitkus sakė, kad katalikiško mokymo sistema išugdo kūrybingus, savarankiškus ir naudingus valstybei žmones.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Vakar Šiaulių miesto savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje, dalyvaujant Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui bei Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provinciolui kunigui Gintarui Vitkui, meras Justinas Sartauskas pranešė apie ketinimus Šiauliuose kurti nevalstybinę katalikiškos krypties mokyklą. Taip esą bus išspręsta didžiausia problema, trukdžiusi toliau pertvarkyti miesto mokyklų tinklą.
Vizija – nevalstybinė trijų pakopų mokykla
Po pokalbių su vyskupu ir provinciolu nutarta, kad Šiauliuose turėtų būti įkurta ne vadinamoji ilgoji gimnazija, kurioje mokytųsi pirmųjų-dvyliktųjų klasių mokiniai, o trijų pakopų – pradinė mokykla, progimnazija, gimnazija.
Todėl išlieka Šiaulių jėzuitų pastate veikianti tėvo Benedikto Andruškos pradinė mokykla ir K. Korsako gatvėje įsikūrusi „Sandoros“ progimnazija, tad belieka įkurti tik gimnaziją.
Meras su katalikų bažnyčios atstovais ir tarėsi, kokiame pastate turėtų būti įkurta toji gimnazija.
Nors mieste yra gana daug nenaudojamų pastatų, tarp jų – ir neseniai dar buvusių mokyklų, pasirinktas „Santarvės“ vidurinės mokyklos pastatas Vytauto gatvėje. Pastatas, kuriame veikia ir net įkūrus katalikiškąją gimnaziją turėtų toliau veikti „Dagilėlio“ dainavimo mokykla.
Seniai neremontuotame „Santarvės“ vidurinės mokyklos pastate, kurio plotas beveik keturi tūkstančiai kvadratinių metrų, dabar mokosi apie pusantro šimto mokinių, nors galėtų mokytis – dvigubai tiek.
Tad „Santarvės“ vidurinei mokyklai, kuriai pagal mokyklų pertvarkos planus buvo numatyta jau nuo šių metų rugsėjo skirti kitą pastatą, pasak mero, bus siūloma persikelti į neoptimalią pakraščio Zoknių progimnaziją. Progimnazijos pastatas yra renovuotas, bet taip pat pustuštis.
Taigi Šiaulių miesto savivaldybė panaudos sutartimis besisteigiančiai nevalstybinei mokyklai perduotų du pastatus – K. Korsako ir Vytauto gatvėse, o naujos gimnazijos steigėjai renovuoti nenumatytą „Santarvės“ mokyklos pastatą dar ir suremontuotų.
Meras žadėjo kofinansuoti naująją mokyklą
Tam, kad Šiauliuose būtų įsteigta dar viena gimnazija, pasak Šiaulių mero Justino Sartausko, būtų skiriama visokeriopa Savivaldybės pagalba.
Toji pagalba – tai tokia pat 20 procentų finansinė parama, kokia dabar yra skiriama trims miesto mokykloms – Salduvės, „Rasos“ ir Dainų progimnazijoms, nes prie jų prijungtos kitos mokyklos.
Šią finansinę paramą besikuriančiai nevyriausybinei mokyklai, pasak mero, būtų galima teikti trejus metus, o už tai būtų suremontuotas pastatas, kuris vienaip ar kitaip priklauso miestui.
„Trejus metus vyktų parama, bet ketvirtais metais būtų ir ekonominė nauda - taupomos lėšos (turimos omeny, vadinamosios aplinkos lėšos, kurias valstybinėms mokykloms skiria Savivaldybė, - red. past.)“, - sakė meras pristatydamas idėją kurti mieste dar vieną gimnaziją.
Vėliau J. Sartauskas apie būsimą naujos gimnazijos naudą miestui jau teigė šiek tiek kitaip: „Savivaldybė neturėtų daug naudos ieškoti, turėtų daugiau tvarkyti tinklą – mes nesame pelno siekianti organizacija“.
Nuspręsti turėtų miesto Taryba
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kalbėdamas apie galimą nevalstybinės mokyklos steigimą Šiauliuose, buvo atsargesnis: „Labai džiaugčiausi, jei būtų toks Tarybos sprendimas – mes truputėlį esame atsilikę, nes Vilnius turi, Kaunas turi, Panevėžys turi, o Šiauliai neturi katalikiškos gimnazijos“.
Kunigas Gintaras Vitkus, Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provinciolas, pabrėžęs, kad katalikiško mokymo sistema yra patikima ir laiko patvirtinta, apie galimybes jau 2014 metais Šiauliuose priimti mokinius į naująją gimnaziją išvis nekalbėjo.
Taigi jei Šiaulių vyskupas pateiks prašymą steigti nevalstybinę mokyklą, o miesto Taryba, kaip viliasi meras, dar vasario mėnesį priims sprendimą įsteigti tokią mokyklą, Šiauliuose bus jau bent formaliai devynios gimnazijos, o bendras mokyklų skaičius taip ir nepasikeis.
Nors Justinas Sartauskas kupinas optimizmo: „Nereikia stengtis sutaupyti pinigų šiandien, o reikia galvoti apie perspektyvą – išspręsti problemą ir po 3-4 metų užmiršti, kad tokia problema buvo“.
Pasak miesto mero, didžiausia mokyklų pertvarkos problema – ta, kad Šiauliuose nėra nevalstybinės katalikiškos krypties mokyklos.

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis teigė, kad džiaugtųsi, jei Šiauliuose būtų įsteigta nevalstybinė mokykla.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.



