Vis dar daug jaunų šeimų gyvena priemiesčių kolektyvinių sodų nameliuose ir buityje naudoja individualių gręžinių vandenį. Dažniausiai šie gręžiniai nėra gilūs, todėl vandens kokybė kartais ne geresnė už esantįjį kaimyno šulinyje, teigia Šiaulių visuomenės sveikatos centro (ŠVSC) Kelmės skyriaus vyr. specialistės Lina Lapinskaitė.

Kelmės skyriuje (taip pat Kražių seniūnijoje) parengtas stendas „Šachtinių šulinių vanduo Kelmės rajone vis dar opi problema“. 2013 metais ištirtas 91 šulinys, per daug nitritų rasta 2 šuliniuose. Nitratų didžiausi kiekiai rasti Stibiriškės, Raudgirio, Kerkasių kaimuose, o Kelmės mieste – Žvejų gatvėje.
2014 metais ištirta 13 šulinių, iš jų 6-iuose nustatyta per daug nitratų (daugiausia Mosteikių k., Maironio gatvėje, Tytuvėnuose). Sveikatos centras primena, kad sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 30 d. įsakymas „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“ įpareigoja asmens sveikatos priežiūros įstaigas rinkti ir teikti visuomenės sveikatos centrams apskrityse informaciją apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus, kurie maistui naudoja kastinių šulinių vandenį. Turėdami šią informaciją, visuomenės sveikatos centrai privalo nemokamai atlikti šulinio vandens mikrobiologinį ir cheminį tyrimus, nustatyti azoto grupės junginių – nitritų, nitratų, amoniako kiekį bei informuoti tirto šulinio vandens vartotojus apie šulinio vandens kokybę, galimą pavojų sveikatai, vandens ruošimo būdus.

„Šiaulių naujienos“ informacija