Seimas ketvirtadienį patvirtino Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimus, kurie įsigalios nuo šių metų birželio 1 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, pakeitimais siekiama paskatinti žmones aktyviau ieškotis darbo ir negyventi vien tik iš pašalpų. Taip pat buvo pritarta ir priemonių paketui, kuris turėtų skatinti žmones aktyviau dalyvauti namų modernizavimo programose. Tačiau tokiems valdžios sprendimams pritaria ne visi.

Mindaugas LAURINAITIS

Neskatina ieškoti darbo
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės teigimu, piniginė socialinė parama – socialinės pašalpos ir kompensacijos – jokiais būdais neturi skatinti žmonių neieškoti galimybių patiems užsidirbti pragyvenimui. Naujoji piniginės paramos skyrimo tvarka numato priemones, kurios padės užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimo parama atvejams.
Pastebėta, kad pašalpos gavėjai neieško darbo, nes darbo užmokestis dažnai būna ne ką didesnis nei gaunama pašalpa. Todėl įstatymo pataisose numatyta, kad jeigu pašalpą gaudavęs asmuo įsidarbina ir jo pajamos neviršija dvidešimties procentų gautos paramos dydžio, savivaldybė turės teisę nuspręsti, ar prie atlyginimo palikti ir socialinę paramą. Taip pat prie atlyginimo pusę buvusios piniginės paramos gaus ir tie asmenys, kurie iki tol nedirbo ilgiau nei metus. Iki tol tokia tvarka galiojo tik ilgalaikiams bedarbiams, turintiems vaikų.

Mažins palaipsniui
Pakeitimuose numatyta, jog asmenys paramos neteks, jeigu jie patys savo noru išsiregistravo iš teritorinės darbo biržos arba registracija jiems buvo nutraukta. Pakartotinai kreiptis dėl paramos gavimo būtų leista tik po trijų mėnesių nuo registracijos darbo biržoje. Iki šiol prašyti paramos buvo galima jau kitą dieną nuo užsiregistravimo darbo biržoje.
Pagal buvusią tvarką nedirbantis asmuo socialinę paramą galėjo gauti trejus metus ir tik vėliau parama palaipsniui būdavo mažinama. Ministerija mano, kad žmonės rinkdavosi visą laikotarpį gyventi iš pašalpų ir neieškodavo darbo. Pakeitimuose numatyta, kad parama būtų skiriama tik vienerius metus, o po to proporcingai mažinama. Nuo 24 mėnesių – trečdaliu, nuo 36 mėn. – 40 procentų ir t. t. Tikimasi, kad tai paskatins žmones aktyviau ieškoti darbo.

Darbo vietų – mažai
Tačiau su tokiais pakeitimais yra linkę sutikti ne visi. Pastebima, kad vien tik iš pašalpos gyvenančių ir darbo neieškančių žmonių problema sprendžiama tik iš dalies. Atimdama socialinę paramą valdžia lygiagrečiai neužtikrina, kad to darbo būtų.
„Šis Ministerijos pasiūlymas kelia dvejopas mintis. Iš vienos pusės žmonės, kurie vengia darbo, bus sudrausminti. Jie bus suinteresuoti susirasti darbo vietą, o ne gyventi iš pašalpų. Tačiau labai svarbus dalykas, kad to darbo būtų. Jeigu darbo vietų nebus, labiausiai nukentės žmonės, kuriems iki pensinio amžiaus liko nedaug laiko. Tokius žmones darbdaviai priima labai nenoriai. Tačiau, mano nuomone, socialinių pašalpų mažinimo pasiūlymas turi daugiau pliusų nei minusų“, – dienraščiui „Šiaulių naujienos“ dar iki pakeitimų įtvirtinimo buvo sakiusi Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Kiurienė.

Keičiama kompensacijų tvarka
Įstatymo pataisomis gyventojai bus skatinami prisijungti prie daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programų. Savivaldybės galės per pusę sumažinti kompensacijas už būsto šildymą, o nuo kito šildymo sezono pradžios jų nemokėti trejus metus tiems gyventojams, kurie tokias kompensacijas gaudavo arba galėjo gauti, tačiau atsisakė dalyvauti daugiabučio atnaujinimo programose.
Taip pat keisis ir kompensacijų už būsto šildymo išlaidas tvarka. Anksčiau kompensacija buvo mokama tik tuo atveju, jei žmogus yra deklaravęs gyvenamąją vietą būste, kuris įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos. Tačiau nuo šiol savivaldybės turės teisę įvertinti ir galės spręsti, ar sodo namelyje ar panašiame būste gyvenančiam žmogui skirti būsto šildymo išlaidų kompensacijas.