Romualdas BALIUTAVIČIUS

Turbūt niekada seniau žmonija šitaip nesikraustė iš proto ieškodama vis naujų ir „vienintelių” dietų, savo noru nesimarino badu, reguliariai nepersivalgydavo ir po to nesuko galvų, kaip numesti nereikalingus kilogramus? Tvirtai į kasdieninę kalbą atėjo tokie terminai kaip bulimija ir anoreksija, o dalies jaunų merginų idealas – būti lieknai, tokiai kaip „Mis Osvencimas“.

 

Vis dėlto mūsų pašnekovas, gydytojas psichiatras ir psichoterapeutas Vytautas Bartkevičius tikina, jog nervinė bulimija, pasireiškianti besikartojančiais persivalgymo priepuoliais bei susirūpinimu kūno svoriu ir lydima dažno vėmimo, arba nervinė anoreksija – nuolatinė ir patologiška sustorėjimo ir suglebimo baimė - jų praktikoje pasitaiko ne kasdien, o šių sutrikimų gydymas yra labai sunkus. Kur kas dažnesnė problema – nuolatinis ir besaikis valgymas. Persivalgymas... Kas trečias išsivysčiusių šalių gyventojas linkęs suvalgyti daugiau negu reikia....

 

 

„Dėl persivalgymo dažniausiai niekur nesikreipiama, - pasakoja V. Bartkevičius. - Kol nesutrinka mityba, priaugama svorio, susergama II tipo cukralige, padaugėja kraujyje cholesterolio ir išsivysto visos kitos bėdos. Visa tai aktualu maždaug kas trečiam žmogui. Persivalgymas prasideda nuo galvojimo apie maistą. Mūsų laikmečio žmonės dėl mitybos sutrikę, blaškosi, griebiasi vis naujų dietų ir nusivilia jomis... Paimkime bet kurį žurnalą ir jame rasime pasakojimą apie pačią „pažangiausią ir sėkmingiausią dietą”.

 

Dažnas mėgstame skaniai pavalgyti. Ateina šventės, kai persivalgymas tampa dažnas. Žmonės pasiruošia skanių valgių, valgo žymiai daugiau negu šiokią dieną. „Vykstu į komandiruotes užsienyje ir matau: dažnas viešbutyje pusryčiams nebesitenkina bandele ir kavos puodeliu, kaip įpratęs namie, bet pusryčiams valgo visko ir daug it per gerus pietus”, - tęsia pašnekovas, išskirdamas nuolatinį ir epizodinį persivalgymus. Epizodinis persivalgymas, kai padauginama maisto tik tam tikromis progomis, per šventes, kelionėse ar pan. Anot jo, dar neseniai grįžę iš Egipto lietuviai girdavo tenykštį maistą ir parvykdavo pasunkėję 5-6 kilogramais. Dabar „atradome” Turkiją... Užuot pailsėję – pavargstame, o nuolatinis nesaikingas valgymas tampa dideliu organizmo išbandymu. Neretai epizodinis persivalgymas pereina į nuolatinį.

 

 

„Persivalgymas teikia malonumą, - sako V. Bartkevičius. - Apie pasekmes paprastai negalvojama. Jeigu persivalgęs žmogus kitą dieną grįžta į įprastą gyvenimo ritmą, pasportuoja, nieko blogo. Tačiau kaip neretai būna? Pusryčiams kava, varškė su bandele, darbe irgi tik šio to „perkandama”, tačiau grįžęs vakare į namus toks „atsigriebia” už visą dieną. Persivalgo. Linkusieji persivalgyti  prie kitų stengiasi to neparodyti, bet tik kol grįžta namo... Ypač, jeigu kas gyvena vienas, namuose susiruošia tikrą „puotą”. Kavinėse persivalgyti sunkiau, nes čia viskas remiasi į pinigus.”

 

Pasak mūsų pašnekovo, daugelis esame įpratę valgyti labai greitai. Lyg kariuomenėje, kai pavalgyti skiriamos tik 3 minutės. Retas kuris ragauja ir gurmaniškai mėgaujasi maisto skoniu, aromatu ar pan. Taigi skubėjimas valgant nesunkiai virsta persivalgymu. „Ko taip skubi?” - paklausi tokio. - „Aš taip įpratęs!” - atsakys.

 

„Seniau samdant berną būdavo žiūrima, kaip jis valgo. Jeigu greitai – bus geras darbininkas, - šypsosi  V. Bartkevičius. - Kalbant apie nervinę bulimiją, Kolumbijos mokslininkai nustatė, jog valgymo sutrikimų turinčios moterys valgo dvigubai greičiau nei kitos.”

 

 

„Priežastis gali būti prasidedančios ligos arba psichikos sutrikimų „prieangis”, taip pat onkologiniai sutrikimai, pavyzdžiui, smegenų auglys, kai žmogus netikėtai pradeda daug valgyti, tiesiog ryja maistą nebejusdamas jo skonio. Tokie besaikio valgymo protrūkiai dažniausia pasitaiko ne iš pačio ryto, bet vakarop, - pasakoja  V. Bartkevičius.

 

Persivalgyti linkusieji stengiasi, kad to nepastebėtų aplinkiniai, šeima. Juos kankina gėda bei kaltės jausmas. Išgyvena, kad negali susivaldyti.

Psichiatrai puikiai žino keletą medikamentų, dėl kurių poveikio žmogus ima valgyti be saiko. Didelės įtakos persivalgymui gali turėti ir stresas. Tuo metu apetitas prarandamas, tačiau vėliau gali atsirasti bulimiškas potraukis maistui, kuris dažniausiai su laiku praeina.

 

Anot V. Bartkevičiaus, į persivalgymą linkę ir nenustygstantys vietoje, sujaudinti, „ažiotuoti” asmenys, kurie puola nuo vieno darbo prie kito. O nusiraminę jie gali labai daug suvalgyti.

 

Persivalgyti linkę vieniši asmenys, ypač po netekčių. Štai senyva moteris palaidojo savo vyrą, vaikų nėra arba jie toli, nėra kam pasiguosti, ir atsiranda... potraukis valgyti. Pagal amerikiečių tyrimus, net 78 proc. persivalgymų įtakoja būtent ši priežastis. Pomėgis skanauti persivalgymą  įtakoja 84 proc. Persivalgymo priežastis gali būti ir žmogaus sąmoningumo susilpnėjimas, ir spartesnė medžiagų apykaita. „Kartą kreipėsi moteris, atrodytų, neturinti antsvorio, idealios figūros. „Jūs ir neįsivaizduojate, kiek aš valgau”, - sako ji. Be abejo, ypač jaunoms merginoms daug įtakos daro masinės kultūros stereotipai: lieknos, net perkarusios manekenės, kino žvaigždės ir pan.” - sako pašnekovas.

 

Kokios dar priežastys skatina persivalgymą? Galvojimas apie maistą (75 proc.). „Nors dietologai pataria vakarieniauti anksti ir po to nieko nebevalgyti, vis dėlto turėtų būti lengva, nesoti vakarienė 2 valandos prieš miegą, nes tuščiu skrandžiu žmogui sunku užmigti. Jis vis tiek lips iš lovos, kaltins save, bet nueis iki šaldytuvo ir pasičiups, kas pirma pasitaikys po ranka - dešros galas, sūris ar pan. Ir pasidarys sau puotą...

 

Įdomu, jog alkoholis tik 44 proc. įtakoja persivalgymą. 72 proc. - grįžimas iš vakarėlio. „Grįždami vyrai žino, jog bare yra butelaitis arba skardinėlė alaus šaldytuve, ir galės pasimėgauti... Svečiuose  daug gerti buvo nepatogu, ir žmona dar prašė, „kad gražiai grįžtume namo”. Jis sutiko, bet su sąlyga, kad bus leista „paimti savo dozę” vėliau. Protingos žmonos leidžia, žinoma, jeigu vyrelis nėra priklausomas. Pasėdi, pasikalba ir nueina miegoti”, - šypteli Vytautas Bartkevičius.

 

Psichinė įtampa – pati didžiausia persivalgymo priežastis (91 proc.). Bandyta ją gydyti antidepresantais, ir nors iš pradžių ir pastebimas pagerėjimas, šis metodas pasirodė neefektyvus.

 

 

„Linkęs persivalgyti žmogus vakarėlyje kiek pasivaišina, dėl akių. Toks puikiai žino, jog grįžus laukia soti vakarienė. Gal net dvi. Ir dar nuo pietų šis tas liko... Suprantat? - klausia  V. Bartkevičius. - Žmogus slapstosi ir padėti jam sunku. O jei pajutęs pirmuosius papildomus kilogramus ir kreipiasi į specialistą, dažniausiai išgirsta: „Esate puikios formos! Kas tie du papildomi kilogramai? Pasportuokite, jeigu jau taip trukdo...” 

 

Būna, kad antvorio turintieji prieina išvados, jog nieko savo jėgomis nelaimės, ir perriša skrandį. Tokios operacijos, anot pašnekovo, jau tam tikras „biznis”. Tačiau žmogaus mąstymas ir po skrandžio perrišimo nesikeičia. Valgoma mažiau, tačiau cholesterolio ir kiti rodikliai išlieka tie patys. 

„Kaip ir užkoduotas geriantysis: jis nori gerti, tik negali. Štai kodėl linkusiems į persivalgymą rekomenduotina apsilankyti pas psichologą arba psichoterapeutą.

 

Tukina saldumynai, sotusis maistas. Nederėtų visko „nurašyti” vien cepelinams. Tai sunkus maistas ir jo kažkiek nesuvalgysi. Kur kas dažniau piktnaudžiaujama kitomis maisto rūšimis, kurio galima suvalgyti daug”, - teigia  V. Bartkevičius.

 

Pastebėta, jog dažnai valgant užsigeriama saldžiais vaisvandeniais, kokakolomis ar pan. Tai padeda ir greičiau nuryti maistą. Apetitą žadina alkoholis, ypač alus. Bokalas alaus gal dar nieko, bet gurkštelėję būtinai užsinorime duonyčių arba dar ko nors... Ir kilogramai auga.

 

 

„Pirmiausia reikėtų susitvarkyti savo dienotvarkę. Tačiau vengtini kategoriški sprendimai: „Nuo pirmadienio, viskas. Nebevalgau!” Taip nebūna. Organizmas iš karto ims protestuoti ir galiausiai vis tiek būsi priverstas eiti užkąsti. Tas darytina žingsniukas po žingsniuko. Negalima iš karto pradėti badauti. Vengti asketizmo. Seniau daugelis laikydavosi pasninko, ir jeigu bent savaitgaliais nustatytu metu susilaikytume nuo persivalgymo, daug kas būtų kitaip...” - teigia V. Bartkevičius

 

Nuolatinis persivalgymas trikdo gyvenimo kokybę ir yra laikomas rimta sveikatos problema. Net jeigu pats žmogus to neįžiūri.

Ką patarti vienišiems, linkusiems persivalgyti?

 

V. Bartkevičius: „Dažnai tokie žmonės neturi ką veikit, darosi irzlūs, tada... einama iki šaldytuvo arba į parduotuvę. Įsijungia televizorių ir kramsnoja. Vyrai renkasi „vyrišką” maistą, moterys - saldumynus, riešutus ar pan. Paskui pajuntama, jog alkis seniai „pabėgo”, o kramtyti norisi dar ir dar... Taigi reikėtų keisti gyvenimo būdą. Gal nueiti į koncertą, filmą, susirasti veiklos? Vyrams reikėtų atsisakyti per dažno alaus gurkšnojimo. Mažesnė blogybė - taurė vyno? Sunku atsisakyti? Bet jeigu turi planų sureguliuoti mitybą, to reikia. Ir, žinoma, nedera pamiršti, jog dar yra specialistai...