Telefoniniai ir elektroniniai sukčiai mėgino apgauti kas ketvirtą Lietuvos gyventoją, rodo komercinio šalies banko užsakymu atliktas tyrimas. Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas buvo atliekamas šių metų balandžio-gegužės mėnesiais. Jame dalyvavo per tūkstantį šalies gyventojų, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.
Mindaugas LAURINAITIS
Neatsispiria įkalbinėjimams
Daugiau nei dvidešimt procentų šalies gyventojų yra sulaukę telefoninių sukčių skambučių, 4 procentai į savo elektroninę pašto dėžutę gavo įtartinų elektroninių laiškų. Reali sukčių žala padaroma vienam iš penkiasdešimties, tačiau daugiau nei pusė šalies gyventojų gali nukentėti nuo potencialių bandymų išvilioti asmens duomenis ar pasisavinti jų pinigus.
Pasak specialistų, rizika būti apgautiems ir tapti sukčių aukomis padidėja dėl menko psichologinio pasiruošimo. Žmonės tarpusavyje niekada nebūna kalbėjęsi apie telefoninius ar elektroninius sukčius, nėra suvokiami požymiai, pagal kuriuos galima atpažinti apgavikus. Tad pirmą kartą atsidūrus rizikingoje situacijoje žmonės neatsispiria sukčių įkalbinėjimams. Specialistai yra pastebėję, kad sukčiai puikiai išmano psichologiją ir geba palaužti pasitikėjimą.
„Padidintos rizikos zonoje atsiduria tie gyventojai, kurie savo artimųjų rate nėra niekada kalbėjęsi apie telefoninius ar elektroninius sukčius, žalą, kurią jie gali padaryti, ir požymius, pagal kuriuos galima atpažinti potencialius apgavikus. Todėl pirmojo kontakto su apgavikais metu šie žmonės greičiausiai nebus tinkamai pasirengę psichologiškai ir gali patikėti sukčių įkalbinėjimais“, – teigia banko elektroninių kanalų skyriaus vadovė Lina Žemaitytė.
Išvilioja slaptažodžius
Telefoniniai sukčiai veikia pasakodami įprastą ir jau ne kartą naudotą istoriją. Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė gyventojų sulaukė prašymo padengti žalą, kurią neva padarė artimieji ar pažįstami. Dalis apklaustųjų teigė, kad apgavikai prašė paskolinti pinigų, kitų buvo prašoma atskleisti savo finansinius duomenis – banko sąskaitos numerį, elektroninės bankininkystės slaptažodį ir saugumo kodus. Tyrimas parodė, kad apgavikai dažniausiai gyventojams prisistato įvairių institucijų pareigūnais (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, policijos ir pan.), bankų ar draudimo bendrovių darbuotojais, taip pat šeimos nariais ar draugais.
Bankininkai, teisėsauga ne kartą gyventojus buvo įspėję, kad jokios tarnybos neturi teisės reikalauti atskleisti asmens duomenų, elektroninės bankininkystės slaptažodžių ir saugumo kodų. Ir juo labiau to niekada neprašoma padaryti telefonu. Todėl sulaukus tokio prašymo reikėtų nedelsiant apie tai pranešti policijai, nes gali būti, kad sukčiai bando išvilioti pinigus.
Pilietinis aktyvumas
Pasak L. Žemaitytės, sukčiai nuolat ieško naujų apgaulės būdų ir keičia savo taktiką. Supratę, kad gyventojai jau pakankamai informuoti apie jų naudojamus apgaulės veiksmus, jie tobulina taikomus metodus. Akivaizdu, kad policijos, bankų ir kitų institucijų įsitraukimo nepakanka – pilietinis aktyvumas bei asmeninės pastangos apsaugoti artimuosius taip pat yra labai svarbu.
„Primename, kad kiekvienas žmogus privalo saugoti savo asmens duomenis – asmens kodą, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus, sąskaitų numerius. Tai yra tarsi raktas nuo seifo, kurio nevalia niekam atiduoti. Taip pat patariame gyventojams skirti laiko ir artimųjų rate aptarti, kaip reikėtų elgtis, jei būtų sulaukta įtartinų skambučių ar laiškų, ir kodėl negalima dalytis su skambinančiais ar rašančiais nepažįstamaisiais jokia asmenine informacija. Šia tema būtina kalbėtis ne tik su nepilnamečiais vaikais, iš kurių sukčiai dažnai išvilioja pinigus ir tėvų duomenis, bet ir vyresnio amžiaus artimaisiais, ypač moterimis, į kurias sukčiai taikosi dažniausiai. Šie paprasti veiksmai ateityje gali padėti išvengti rimtų finansinių nuostolių“, – pataria L. Žemaitytė.
Dalytis informacija
Remiantis tyrimu, beveik šimtas tūkstančių šalies gyventojų gali būti nukentėję nuo sukčių. Beveik kas penktas po susidūrimo su sukčiais turėjo keisti savo telefono numerį ar elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Dauguma susidūrusiųjų su sukčiais apie tai papasakojo savo artimiesiems, tačiau tik kas dešimtas apie tai nedelsiant pranešė policijai.
Pasak specialistų, apie sukčių veiksmus derėtų informuoti teisėsaugą ir banką, nes detali informacija apie bandymus sukčiauti gali būti naudinga ateityje, vykdant prevenciją ar atliekant tyrimus.
