Šiais laikais vis populiaresne tampa auklės profesija.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Judita BALTAKYTĖ
Šie laikai anaiptol neprimena septintojo dešimtmečio, kai šeimą išlaikydavo vyras, o „namų šeimininkė“ buvo ideali profesija moterims: į mokyklą suruošti vaikai, visuomet sutvarkyti kambariai ir garuojanti vakarienė šeimai. Dabar moterys prisideda prie šeimos išlaikymo, o pagimdžiusios neretai stengiasi kuo anksčiau sugrįžti į darbą. Tokiu atveju vaikučiai pradedami vesti į darželį arba paliekami su močiutėmis. Yra ir dar vienas vis labiau populiarėjantis variantas – tėvai ieško savo vaikui auklės. Kaip išsirinkti tinkamą žmogų, kuris prižiūrės ir augins jūsų vaiką? Šia tema išklausėme abiejų pusių nuomonių.

Auklė Rugilė greit susidraugauja
„Turiu jaunesnę seserį, tad augant ją prižiūrėjau. Taip pat šešerius metus lankau čiuožimo užsiėmimus, tad jau teko būti trenere ir mokyti mažus vaikuos čiuožti, todėl moku su jais bendrauti, – pasakoja būsimoji abiturientė Rugilė. – Žinojau, kad ši vasara eis labai lėtai – draugas išvažiuoja, o treniruočių vasarą nebūna. Daugelis mano draugų jau yra pilnamečiai, todėl nesunkiai susirado darbą, o man 18 sukaks tik lapkričio mėnesį, todėl oficialiai įsidarbinti šansų neturėjau. Kadangi turiu patirties su vaikais, nutariau pasiieškoti auklės darbo ir savo išsamų aprašymą patalpinau viename forume. Didelių vilčių nedėjau – nemaniau, kad kas norės patikėti vaiką nepilnametei. Po mėnesio, kai mažiausiai to tikėjausi, gavau žinutę, kad jeigu dar ieškau darbo – susisiekčiau su viena šeima.“
Ar įdarbinusi šeima Rugilei kėlė griežtus reikalavimus? Pasirodo, ne – šeima labai supratinga, nesureikšmino to, kad mergina nepilnametė. Rugilę labiausiai sužavėjo tai, kad vaikui neleidžiama žaisti su kompiuteriu ir telefonu, filmukų žiūrėjimas prie televizorių yra ribojimas. Tad iš auklės buvo norima tik dirbti nuo 8 ryto iki maždaug 18 valandos vakaro.
Dabar rytais Rugilė dažniausiai atvažiuoja dviračiu ir dienos metu su berniuku važinėjasi. Pavyzdžiui, važiuoja pas Rugilę į namus pavalgyti uogų, pažaisti su jos jaunesne sesute. Kartais eina į miestą pasisupti, pasivaikščioti. Kadangi vaikui kompiuteris ir telefonas yra tabu, jis mielai žaidžia kieme, spalvina, dėlioja kaladėles, skaičiuoja.
„Labai lengvai susidraugavau su berniuku, net nustebau. Iš pradžių buvo labai ramus, pasirodė neišdykaujantis, tampa vis judresnis. Būna, kad kartais pykteliu už neklausymą, bet tada jis nusišypso, pažiūri į mane ir sako: „Tu gi nepyk ant manęs, visi vaikai išdykę būna...“ Mane nuginkluoja tokie jo pasakymai“, – pasakoja Rugilė.
Ji pasakoja, kad berniuko mama daug dirba, todėl mergina sutvarko namus ir pagamina pietus.
Taigi galima sakyti, kad ieškant savo vaikui tinkamos auklės amžius neturėtų būti pagrindinis kriterijus, lemiantis tėvų sprendimą.

Jolanta auklės ieškojo ilgai
Dideliu patirties bagažu ir branda pasižymėti gali ne tik vyresnio amžiaus žmonės. Visi tėvai savo vaikui linki paties geriausio, todėl kartais prisigalvoja tiek daug kriterijų, kad net patys nebežino, kas jiems svarbiausia.
Ko gero, pagrindinis dalykas turėtų būti pats paprasčiausias – kad žmogus būtų nuoširdus ir mylėtų vaiką tarsi savo. Tai patvirtino ir savo istoriją papasakojusi auklės paieškoms ilgą laiką skyrusi Jolanta, kurios situacija standartinė: vaikutis dar mažas, mamai laikas sugrįžti į darbą, reikia rasti tinkamą auklę.
„Grįžau į darbą, kai mano vaikui buvo šiek tiek daugiau negu vieneri metai. Ne todėl, kad pabodo sėdėti namuose – tokį sprendimą priimti paskatino aplinkybės. Į darželį vesti nenorėjome, o mano ir vyro tėvai gyvena kitame mieste, todėl vienintelė išeitis buvo susirasti auklę. Apie jas prisiskaičiau įvairiausių istorijų, bet kitos išeities tiesiog neturėjome“, – pasakoja šiaulietė Jolanta.
Pirmiausia jauna moteris nusprendė pasiklausinėti pažįstamų žmonių, gal jie gali ką nors rekomenduoti, naršė įvairiuose internetiniuose forumuose ir skaitė, kaip pasirinkti tinkamą žmogų.
„Realias paieškas pradėjome paprasčiausiu būdu – su vyru skaitėme skelbimus. Vienos kandidatės skelbimas patraukė mūsų dėmesį, tad pasikvietėme ją pokalbiui pas mus į namus. Ji pristatė save kaip atsakingą, mylinčią vaikus, darbščią, tvarkingą, skaniai gaminančią, galinčią tvarkyti namus moterį – žodžiu, ideali auklė. Ir dar pridūrė: „Negi ne tokios ieškote?“ Šitą variantą su vyru iš karto atmetėme – moteris nerodė jokio susidomėjimo mūsų vaiku. Į „juodąjį sąrašą“ įtraukėme ir tas, kurios labiau domėjosi ne vaiku, o darbo užmokesčiu, turėjo žalingų įpročių. Po nesėkmingų paieškų įdėjome skelbimą į laikraštį su pakankamai smulkiu aprašu, kokio žmogaus ieškome“, – prisimena Jolanta.
Tad nors paieškoms buvo skirta tikrai nemažai laiko, vieną auklę keitė kita: tik ką pilnametystės sulaukusioms merginoms patikėti savo mažylį buvo baisoka, o kai kurios pensinio amžiaus moterys kėlė labai jau didelius reikalavimus. Bet štai, pasitvirtino pasakymas „kas ieško, tas randa.“
„Vieną savaitgalį mano mama viešėjo pas mus ir skaitydama laikraštį rado skelbimą, kuris patraukė ir mūsų su vyru dėmesį, todėl nutarėme pasikviesti kandidatę į namus. Tvarkinga, jau vyresnio amžiaus moteris tik įžengusi per duris padarė teigiamą įspūdį, o kai iš krepšio ištraukė dar šiltą obuolių pyragą mus tiesiog sužavėjo. Ji spinduliavo teigiama energija, šypsojosi, o mūsų vaikas niekaip nuo jos nesitraukė. Nuoširdumas ir paprastumas – štai ko mes ieškojome! Ši moteris mūsų vaiką prižiūrėjo daugiau negu dvejus metus. Po to mažylis pradėjo eiti į darželį. Iki šiol ji vis dar mums paskambina ir pasiteirauja, kaip gyvena mūsų vaikas“, – pasakojo moteris.
Būtų šaunu, jei kiekviena mama galėtų praleisti su savo mažyliu kuo daugiau laiko ir pati jį užauginti, tačiau tokie atvejai yra itin reti. Mokslininkai nustatė, kad 70 – 80 proc. žmogaus smegenų vystosi iki vaikui sukanka treji metai, todėl labai svarbu rasti tinkamą žmogų, kuris prisidės prie vaiko augimo. Kas jis bus – geroji Merė Popins ar griežtoji Freken Bok, priklauso tik nuo tėvų, nes svarbiausia tiksliai žinoti, ko ieškoma.