Lietuvos politikai ir verslininkai aktyviai ruošiasi euro įvedimui, kuriam buvo pritarta įstojus į Europos Sąjungą. Atrodytų, procesas neišvengiamas, skaičiuojama, kad valstybė ir verslas iš to laimės daugiausiai. Tuo tarpu vyresnės kartos žmonės naujos valiutos laukia su nerimu, o jaunimas pradeda naudotis naujos kartos pinigais – elektroninėje erdvėje egzistuojančiais „bitcoin“.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Algimantas BALTRUŠAITIS

Vyresniems kelia nerimą
Į dienraščio „Šiaulių naujienos“ redakciją užėjusi garbaus amžiaus šiaulietė E. S. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, - red. pastaba) pasakojo, kad ją piktina šalies politikų planai įvesti eurą. Pasak moters, kiekviena valstybė turi savo nacionalinę valiutą, tad jos atsisakyti reikštų atsisakyti dalies valstybingumo. „Lietuvoje, susikūrus valstybei, buvo savi pinigai. Negalima iš valstybės atimti istorijos. Tai būtų didelė skriauda žmonėms“, - mano senjorė.
„Jei litas būtų keičiamas vienas už vieną eurą, tai dar būtų protingai, o dabar būsime nuskriausti. Seimo nariai savo algas didina, o pensininkus skriaudžia. Iki šiol Seimas negali grąžinti pensijų. Euras pridarys daugiau žalos“, - įsitikinusi moteris.
Beje, Latvija šiemet įsivedė eurą, nors visuomenės apklausos rodė, kad dauguma šalies gyventojų tam prieštaravo. Tad ir Lietuvoje, panašu, sprendimas seniausiai priimtas, o politikai argumentuoja, kad piliečiai tam pritarė balsuodami referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą – stojimo sutartyje numatyta, kad jei šalis atitiks Mastrichto kriterijus (bus maža infliacija ir kiti šalies ekonominiai rodikliai bus palankūs), euras bus įvestas automatiškai.

Kalbėsis su žmonėmis
Aukščiausioji šalies valdžia jaučia žmonių susirūpinimą, todėl visais įmanomai būdais siekia įtikinti, kad euro įvedimas nepridarys tiek daug žalos. Finansų ministras Rimantas Šadžius ketvirtadienį Nacionalinės regionų plėtros tarybos posėdyje pristatė pasirengimo euro įvedimui procesą ir aptarė 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų klausimus, informuoja ELTA.
„Labai svarbu, kad savivaldybės būtų pasirengusios sklandžiam euro įvedimui, kad visų paslaugų, kurias teikia savivaldybės ar joms pavaldžios įmonės, kainos būtų perskaičiuotos tiksliai pagal nustatytą valiutos kursą. Kartu turime užtikrinti, kad žmonės nepajustų nepatogumų keičiant šalies valiutą“, - Finansų ministerijos pranešime cituojamas R. Šadžius.
Ministras ruošiasi keliauti po Lietuvą ir kalbėtis su žmonėmis apie eurą. Pasak ministro, atviras ir nuoširdus kalbėjimas yra geriausias būdas išsklaidyti abejones ir baimes. Pirmąjį 2014 m. pusmetį finansų ministras ketina aplankyti Šiaulius, Uteną, Marijampolę, Tauragę, Panevėžį, Telšius, Kretingą, Rietavą, Ukmergę ir Varėną.

Verslo sąžinės reikalas
Kol politikai ir verslas skaičiuoja privalumus, paprasti žmonės labiausiai, turbūt, baiminasi pereinamuoju laikotarpiu galimo kainų augimo. Manoma, kad kai kurie verslininkai gali pasinaudoti euro įvedimu ir dirbtinai pakelti kainas. Valdžia siekia, kad to neįvyktų, tačiau ar priemonės pasiteisins? Kadangi realiai viskas paliekama pačių verslininkų sąžinei.
Kaip buvo skelbta anksčiau, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ir Lietuvos verslo konfederacija jungiasi prie gerosios verslo praktikos memorandumo iniciatyvos. Tačiau įsipareigojimus prisiimti žadantys verslininkai prašo, kad atitinkamai elgtųsi ir valdžios institucijos.
„Lūkesčiai aiškūs, valstybės institucijos organizuoja gerosios verslo praktikos memorandumą, kurio vienas iš punktų – nedidinti kainų įvedus eurą. Mes, kaip verslo organizacijų vadovai, tai suprantame ir skatiname savo narius taip elgtis, t. y. keisti kainas pagal fiksuotą kursą ir jų nedidinti. Tačiau pastaruoju metu mes matome, kad atsiranda vis daugiau objektyvių veiksnių, kurie galėtų lemti kainų didėjimą, t. y. mokestinių pasikeitimų“, - sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus.

Nenuoseklūs valdžios veiksmai
Verslo atstovus gąsdina nenuoseklūs valdžios veiksmai įvedant naujus mokesčius. Vienas ryškiausių tokio elgesio pavyzdžių, anot V. Sutkaus, yra be gilesnių diskusijų pakeistas Miškų įstatymas, kuriuo įvesta 5 proc. įmoka nuo visų gaunamų pajamų už nenukirstą mišką ir medieną.
Siekiant, kad euro įvedimo laikotarpiu kainos išliktų stabilios, verslas prašo valdžios užtikrinti stabilią reguliavimo aplinką – nesiimti iniciatyvų ir neregistruoti skubotų įstatymų pataisų iniciatyvų, susijusių su minimalios algos, naujų mokesčių įvedimu, vandens, šildymo, elektros ir kitų energijos išteklių kainų, tarifų, rinkliavų didinimu. Verslininkai teigia, kad visi šie veiksniai gali padidinti verslo sąnaudas, todėl įvykdyti pažadų dėl kainų išlaikymo jiems nepavyktų.
Apie ketinimus pasirašyti gerosios verslo praktikos memorandumą anksčiau pranešė Lietuvos pramonininkai. „Verslas iš esmės neturi didelių klausimų. Įmonės, kurias mes apklausėme dar pernai, palaiko euro įvedimą. Buvo tam tikros diskusijos dėl laiko, bet iš esmės nesureikšminčiau to klausimo. Memorandumą dėl teisingos ir geros praktikos, aš manau, mes pasirašysime ir palaikysime“, - sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas Robertas Dargis.
Verslo išsakytos abejonės dėl valdžios nenuoseklumo turi pagrindo – dar neseniai šalies valdančiųjų partijų atstovai svarstė apie naujo mokesčio už automobilius įvedimą. Abejotinai atrodo ir šalies valdžios planai tais pačiais metais įvesti eurą bei atkurti senatvės pensijas. Ekonomistai pastebėjo, kad toks valdžios planas yra nepamatuotas, nes jeigu būtų norėta atstatyti pensijas šiais metais, tam pasirengti būtų reikėję dar pernai, planuojant šių metų šalies biudžetą.

Artėjant euro įvedimui aktyvėja sukčiai
Pasinaudoti valiutos pakeitimo situacija dažnai suskumba ir sukčiai. Jau anksčiau dažnai pasitaikydavo atvejų, kai ypač iš vyresnių asmenų nepažįstami asmenys išviliodavo santaupas. Kaip informuoja ELTA, Kėdainių rajono policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pinigų vagystės iš kėdainiečio K. R. (gimusio 1934 m.).
Pinigus iš senolio pavogė nepažįstamoji, prisistačiusi socialine darbuotoja. Atėjusi į K. R. namus moteris pasakojo apie tai, kad litai bus keičiami į eurus, ir ji privalo surašyti keičiamų pinigų numerius. Patikėjęs apsišaukėle, vyras atnešė turėtus 8 tūkstančius litų. Moteris surašė jų numerius ir išeidama pinigus pavogė.
Pasak policijos atstovų, tokie sukčiai dažniausiai lankosi pas senyvo amžiaus žmones. Prisistato bankų, Mokesčių inspekcijos, socialiniais darbuotojais ir pasakoja apie artimiausiu metu vyksiantį litų keitimą į eurus. Jie teigia norį surašyti turimus litus. Arba netgi pasiūlo pinigus pakeisti jau dabar, labai palankiu kursu, ir paprasčiausiai vietoj tikrų eurų gali palikti suvenyrinių pinigų. Tačiau policija ir kitos institucijos ne kartą įspėjo – taip nėra daroma, kai bus įvestas euras, pinigai bus keičiami bankuose, pašto skyriuose.

Nauja valiuta – „bitcoin“
Augant bankų įkainiams, vis ieškoma alternatyvų tradicinei valiutai. Viena naujausių ir labiausiai žinomų – „bitcoin“ valiuta, kuria jau galima atsiskaityti kai kuriose šalies vietose, tiesa, labai mažai kur. Kaip rašo naujienų portalas DELFI, Lietuvos verslininkai šią valiutą kol kas labiau naudoja kaip savireklamos priemonę. Naudos iš šios valiutos kol kas nėra daug – „bitcoin“ vertė yra ypač nestabili ir kol kas dažnai priklauso nuo ją turinčiųjų nuotaikos.
Apie „bitcoin“ valiutos silpnąsias puses nuolat visuomenei Lietuvoje primena bankai. Visai neseniai apie riziką perkant ir parduodant šią valiutą įspėjo Lietuvos bankas. „Gyventojai turėtų būti itin budrūs, kadangi virtuali valiuta „bitkoin“ šiuo metu nėra reglamentuota nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Šioje srityje veikiančių subjektų veikla nėra licencijuojama, o tokios valiutos naudotojai nėra apsaugoti. Kadangi tokios rūšies valiutas sukuria ir valdo asmenys ar asmenų grupės, kurių niekas neprižiūri, todėl labai didelė rizika, kad „kūrėjai“ gali dingti su visais žmonių pinigais“, – banko pranešime cituojamas Vilius Šapoka, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.
Atsargiai su valiuta „be gimdytojų“ siūlo elgtis ir vieno šalies komercinio banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Vis dėlto ekonomistas nemano, kad „bitcoin“ valiuta kelia rimtą grėsmę tradicinėms valiutoms. „Paskaičiavome, kokią „bitcoin“ valiuta sudaro dalį nuo klasikinės valiutos, Amerikos dolerio. Tai sudarė 0,08 proc. Kol nėra bent 5 proc., negalima prabilti apie konkurenciją su klasikine valiuta“, - teigė jis.