Šeštadienį šventėme Tarptautinę vaikų gynimo dieną, o vaikai iš Šiaulių ir kitų aplinkinių rajonų vis dar neapginti. Jie vis dar priversti laukti, kada galės pradėti lankyti Šiaulių mieste esančias dailės, muzikos, sporto mokyklas ir kitas neformaliojo ugdymo įstaigas, kada baigsis „neformalusis“ miesto ir rajonų politinių ambicijų karas.
Red. archyvo nuotr.
Laima TRUMPYTĖ
Rajonų vaikai vis dar nepriimami
Praėjusią savaitę miesto dailės ir muzikos mokyklose vyko naujų mokinių priėmimas, kuriame vis dar negalėjo dalyvauti vaikai iš Šiaulių ir kitų aplinkinių rajonų.
Nors Šiaulių apygardos administracinis teismas nusprendė, kad miesto valdžios sprendimas nepriimti rajonų vaikų į Šiaulių neformaliojo ugdymo įstaigas yra diskriminuojantis, Šiaulių miesto savivaldybė šį sprendimą yra apskundusi Vyriausiajam administraciniam teismui, o kada pastarasis paskelbs savo nutartį, sunku pasakyti.
Pasak Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje Jono Novogreckio, tam gali prireikti ir dvejų metų. Tad tikėtina, kad ir šį rudenį vaikai iš Aukštelkės, Gegužiukų, Vinkšnėnų dar negalės įžengti į miesto neformaliojo ugdymo įstaigas, jei, žinoma, abiejų savivaldybių politikai per vasarą nepriims kompromisinio sprendimo. O tai yra dar mažiau tikėtina, turint omeny, kiek laiko tęsiasi tas „neformalusis“ karas, kurio aukos – vaikai iš rajonų.
Tėvai ieško išeičių
Šešerių-septynerių metų vaikai verkia, kai į dailės ar muzikos mokyklas jų nepriima tik todėl, kad jie gyvena netinkamoje miesto pakraščio gatvės pusėje – girdi, tai jau Šiaulių rajonas. Vyresni užduoda klausimus: kodėl jie gali mokytis miesto progimnazijose, gimnazijose, o po pamokų neturi teisės lankyti sporto, muzikos mokyklų, jaunųjų gamtininkų, technikų ar turistų centrų?
O nepriimtųjų tėvai piktinasi ir ieško išeičių. Kas svarsto galimybes „deklaruoti“ savo vaiką pas giminaičius, gyvenančius Šiauliuose, kas skaičiuoja, kiek kainuotų vaiką vežioti iš Ginkūnų į Kuršėnų meno mokyklą, kas ieško konkretaus techninio būrelio bendrojo ugdymo mokyklose, nes sūnus nuo darželio svajojo lankyti vienintelį regione Šiaulių jaunųjų technikų centrą, bet jau antri metai į jį nepriimamas.
Viena mama net buvo pasiryžusi sumokėti ir tuos devyniasdešimt procentų sumos, kurios reikalauja miestas iš rajono ir kurios rajonas nenori mokėti miestui, kad tik jos dukra mokytųsi Dailės mokykloje. Tačiau paaiškėjo, kad ir to padaryti negalima.
Tad nemažai gabių vaikų, kurie galėtų lavinti savo sugebėjimus, priversti užsiimti nežinia kuo. Nors, kaip teigia psichiatras Vytautas Bartkevičius, tokio amžiaus vaikai yra imliausi, todėl prarandamas brangus laikas juos ugdyti.
Prarandami mokiniai ir darbo vietos
Nemažai praranda ir Šiaulių miesto neformaliojo ugdymo įstaigos – mokinius, mokytojai - darbo krūvį ir vietas.
Štai per praėjusią savaitę įvykusį priėmimą Šiaulių dailės mokykla būtų galėjusi priimti dvi mokinių grupes iš rajono, tai šios mokyklos pedagogams būtų atsiradę papildomų 18 darbo valandų.
„Antri metai taip, - sako Dailės mokyklos direktorė Irena Šliuželienė. - Kaip mokytojai, kaip mamai, kaip žmogui man labai gaila tų nepriimtų vaikų, tačiau esame miesto Savivaldybės įstaiga ir privalome vykdyti Tarybos sprendimus.“
2-ojoje muzikos mokykloje taip pat jau įvyko priėmimas – kol kas priimta apie 80 procentų, nes vaikų mieste mažėja, o iš rajono priimti negalima. Mokyklos direktorius Algirdas Navickas labai apgailestauja, kad teko atsisakyti akivaizdžiai labai gabių vaikų iš rajono, bet nepraranda vilties, kad rudenį laisvas vietas užims šiauliečių vaikai.
Jaunųjų technikų centro direktorius Jonas Vaičaitis atviras: „Praradome apie 20 vaikų iš rajono. Užtat dabar laukiame, kaip čia viskas spręsis, nes graudu, nesuvokiama protu, kodėl taupoma vaikų sąskaita.“
Nepataisoma žala vaikams
O kol Vyriausiasis administracinis teismas nepriėmė galutinio sprendimo dėl miesto ir rajonų neformaliojo karo ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė iki liepos 1-osios rengia siūlymus, kaip tobulinti neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ugdymo dalies finansavimo modelį, vaikai ir jų tėvai nežino, ko griebtis.
Vyriausybės atstovas J. Novogreckis sako, kad šioje situacijoje tėvams galintis tik patarti daugiau bendrauti su politikais.
Psichiatras psichoterapeutas V. Bartkevičius teigia, kad taip padaroma nepataisoma žala vaikams, kurie galėtų daug pasiekti.
„Politikai turėtų galvoti labiau apie ateitį nei apie šią dieną ir galvoti, tarp kokių žmonių gyvens jų vaikai ir jie patys“, - sako V. Bartkevičius.
