Zita KATKIENĖ

Į Vaikų infekcinių ligų skyrių vos telpa ligoniai. Moters ir vaiko klinikos Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjas Igoris Strupeikis sako, jog dažniausiai šiuo metu maži vaikai serga enterovirusine infekcija, kuri pasireiškia gerklės paraudimu, kvėpavimo takų pažeidimu ir virškinamojo trakto sutrikimu. Perkaitinti ir vandens telkiniuose besipliuškenantys mažyliai dažniausiai ir tampa enterovirusų aukomis.

Net ir visko matę medikai stebisi ligonių antplūdžiu į Vaikų infekcinių  ligų skyrių. „Jau keleri metai neturime dizenterijos, net ir pavienių atvejų”, - pastebi skyriaus vedėjas Igoris Strupeikis. Medikas mano, jog išaugo žmonių higienos kultūra, pagaliau padaugėjo ir tarnybų, kurios rūpinasi žmonių sveikatos priežiūros ugdymu, ne tik baudžia pažeidėjus.

Tačiau netrūksta virusų, sklandančių ore, kuriuo kvėpuojame, „besimaudančių” vandenyje, kuriame ir vaikai maudosi. Vasaros karštyje, pasak I. Strupeikio, ypač lengvai plinta enterovirusinė infekcija. Ši infekcija sukelia ūminę virusinę ligą, kuriai būdingas karščiavimas, intoksikacija, raumenų, nervų ir kitų sistemų pažeidimas. Enterovirusų būna įvairų rūšių: poliovirusas, enterovirusai A, B, C, D.

Dažniausiai enterovirusinėmis ligomis serga kūdikiai nuo 3 mėnesių ir maži vaikai, maždaug iki  dešimties metų. Ypač virusas plinta vasarą, kai karšta. O šios vasaros karščiai, pasak I. Strupeikio, labai palankūs virusui plisti. Tai ir įrodo vaikų antplūdis gydymo įstaigose - ne tik ligoninėje, bet ir šeimos gydytojų kabinetuose.

Pastarosiomis savaitėmis Infekcinių  ligų skyriuje ypač padaugėjo pacientų. „Dirbam kaip žiemą”, - sako vedėjas I. Strupeikis, nes tuomet, kai vasarą  tokių alinančių karščių nebūna, ir sergančiųjų mažiau.

Ypač apmaudu, kad karštą  vasarą ligoninėje turi dienas leisti maži vaikai. Nustatyta, jog enterovirusu vaikai užsikrečia per užkrėstą vandenį, maistą, įkvėpdami oro su užkratu. Pirmieji ligos požymiai užsikrėtus pasireiškia po 2-10 dienų. Tai įrodo ir tėveliai, prisimenantys pastarąsias vaiko dienas: kur jis jas praleido, ką veikė. Ir paaiškėja, pasak mediko, jog dažniausiai ilgai buvo kieme, ištisas dienas leido prie Prūdelio ar kokio kito vaikų ir suaugusiųjų mėgiamo vandens telkinio, kuriame per karščius ir kojos nebėra kur padėti.

Ne visi vaikai serga vienodai. Įprastai enterovirusai, anot vaikų gastroenterologo I. Strupeikio, gali sukelti įvairius negalavimus: dispepsiją, kai vaiką pykina, jis vemia, viduriuoja. Gali sukelti ir  meningitą, anginą. „Todėl enterovirusų sukelta liga sergantis vaikas gali skųstis ne vien pilvuko negalavimais, nepastoviais viduriais, bet gali ir sloguoti, kosėti”, - sako gydytojas. Kitam vaikui dar ir akytės gali traiškanoti.

Enterovirusai, pasak mediko, labiausiai  mėgsta tuos organus, kurie yra silpnesni. Jei vaikas dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, tai ir enterovirusas juos labiau pažeis, jei silpnas virškinamasis traktas, tai ir viduriuos labiau.

Karštis ypač palankus enteroviruso „draugas”. Nors vienintelis jo šeimininkas yra žmogus ir neužsikrečiama nei nuo gyvūnų, nei nuo kokių augalų. Tačiau išvengti enteroviruso sunku, nes atsparūs išorinei aplinkai jie ilgam išlieka stovinčiame vandenyje, vandens baseinuose, kanalizacijų vandenyje, atviruose vandens telkiniuose, ant namų apyvokos daiktų, maisto produktuose, piene, ant duonos, vaisių, fekalijose. Kaitinant ir virinant produktus virusai greitai žūsta.

Užsikrečiama enterovirusu oro lašeliniu keliu. Jei ligonis į gydymo įstaigą patenka pirmomis užsikrėtimo dienomis, virusas, anot mediko, dar randamas nosiaryklėje. Yra ir fekalinis - oralinis užsikrėtimo būdas, kai virusas į žmogaus organizmą patenka per užkrėstą vandenį, maisto produktus. Be to virusas dauginasi žarnyne, todėl ilgą laiką gali būti išskiriamas į aplinką.

Nuo to, kokiu būdu virusas patenka į organizmą, tuos organus pirmiausia ir pažeidžia. Tuo atveju, kai enterovirusas į organizmą patenka pro kvėpavimo takus ar virškinamąjį traktą, jis dauginasi šiuose organuose ir juos labiausiai pažeidžia. Tačiau vien šiuose organuose neužsibūna - krauju jis gali patekti į kitus organus. Šie virusai, pasak mediko, gali sukelti ūmų sezoninį meningitą ar meningoencefalitą, ūmų miokarditą, hepatitą.

Vaikui, užsikrėtusiam enterovirusu, pirmiausia, pasak I. Strupeikio, sutrinka miego-budrumo ritmas. Vaikas pradeda jausti silpnumą, ant tonzilių atsiranda apnašos. Vaikas nuo pat pirmos dienos ima skųstis galvos svaigimu ar net skausmu, jį pikins, gali ir vemti. Tėvus ima neraminti tai, kad prapuola vaiko apetitas. Pakyla temperatūra iki 39-40 laipsnių, vaikas ima viduriuoti. Gali išryškėti ir odos bėrimas. Sergama dažniausiai 2-4 dienas, bet būna, kad vaikas negaluoja ir dešimt dienų.

Blogai gydoma ar vėlai diagnozuota liga gali ir komplikuotis. Pasak mediko, enterovirusinė liga gali komplikuotis į nesunkios eigos meningitą, tačiau mažiems vaikams komplikacijos gali būti ir sunkios. Taip pat gali sukelti ir kitas infekcines ligas: kvėpavimo infekcines ligas, vadinamas „peršalimo” ligomis, hemoraginį konjunktyvitą, miokarditą, naujagimiams - net sepsį.

Tyrimais medikai nustato tik rotovirusą ir norovirusą. Tačiau šie virusai, pasak I. Strupeikio, šiomis dienomis labai reti. Daugelis kitų virusų tyrimais nepatvirtinami. Tačiau ligoninėje, jei reikės, bus atliekami ir biocheminiai tyrimai, padedantys išsiaiškinti, kodėl vaikas vemia, jei reikės, bus atlikta ir kasos echoskopija.

Enterovirusine liga sergantys vaikai gydomi panašiai kaip ir tie, kuriuos susargdina norovirusai ar rotovirusai - ligonis turi gerti daug skysčių, jei vaikas mažas ir atsisako gerti, jam jungiama lašelinė sistema. Išgerti per dieną reikia iki 2 litrų skysčių. Tinka negazuotas, lengvai sūraus skonio mineralinis vanduo. Šviežių vaisių sultys ar sulčių gėrimai sergančiajam netinka. Skiriama lengvai virškinamo maisto dieta. Skiriami ir medikamentai.

Ligos galima išvengti. Nuo enterovirusų sukeltos ligos apsaugoti padeda tinkama asmens higiena. Enterovirusai jautrūs dezinfekcinėms, turinčioms chloro, medžiagoms. Tačiau, pasak I. Strupeikio, svarbiausia, kad nenusilptų vaiko imunitetas. Deja, karštis nualina ne tik suaugusį žmogų, kurį ištinka insultai, infarktai. Vaikus, deja, puola virusai, kurių atakos pastaruoju metu ypač suaktyvėjo.