Jau liepą šiauliečiai gali gauti žymiai sumažėjusias sąskaitas už karštą vandenį. Tikimasi, kad sąskaitos dar labiau mažės ir rudenį. Žinoma, jeigu bus gautas politikų ir VKEKK leidimas. Kadangi karšto vandens kainas žadama mažinti iš AB „Šiaulių energija“ gaunamo pelno, o to teisiškai neprivaloma daryti.
Mindaugas LAURINAITIS
Mažės sąskaitos
AB „Šiaulių energija“ už praėjusius metus gavo 11,2 mln. litų pelno. Šiaulių miesto savivaldybė, kaip pagrindinis akcininkas, dividendais iš pelno paėmė 2,5 mln. litų. Dar apie 2 mln. litų bus grąžinta šiauliečiams, nors teisiškai to bendrovė neprivalėtų daryti. Tokia suma miesto gyventojams bus grąžinta per išlaidas už karštą vandenį – jeigu bus gautas politikų ir VKEKK leidimas, jau liepos mėnesį už karštą vandenį šiauliečiai mokės žymiai mažiau. Tikimasi dar labiau kainą sumažinti ir rudenį, perskaičiavus galutines šilumos gamybai reikalingas išlaidas.
Šiaulių miesto tarybai kitą savaitę bus teikiamas sprendimo projektas, kuriuo bus siūloma mažinti šildymo kainą (visur be PVM) nuo 22,8 ct už kWh iki 17,5 ct už kWh. Atitinkamai mažėtų ir karšto vandens kaina – nuo 22,8 Lt už 1 kubinį metrą iki 17,48 Lt. Perskaičiavus galutines kainos dedamąsias, biokuro ir dujų kainų galimą pigimą bei kitas aplinkybes, nuo rugsėjo 1 dienos karšto vandens kaina gali dar labiau sumažėti – iki 16,84 Lt už 1 kubinį metrą. Jeigu tai bus padaryta ir kiti didieji šalies miestai dar labiau nesumažins savo kainų, šiauliečiai už karštą vandenį mokės mažiausiai visoje šalyje. Tad tikėtina, kad jau liepos mėnesį šiauliečius pasieks mažesnės sąskaitos.
Atsižvelgia į gyventojus
Teisiškai bendrovė pelnu dalytis neprivalėtų, kaip ir iki šiol buvo daroma, visas pelnas buvo investuojamas į šiluminių trasų atnaujinimą, investicinių projektų įgyvendinimą ir kitas bendrovės modernizavimo išlaidas. Tačiau miesto meras Justinas Sartauskas ir AB „Šiaulių energija“ generalinis direktorius Česlovas Kasputis pažymi, kad norima padaryti naudos ir šiauliečiams.
„Jaučiame žmonių reakciją dėl bendrovės gaunamo pelno, atsiliepiame į laikmetį ir dalijamės pelnu su šiauliečiais. Siekis, kad gyventojai gautų mažiausią kainą už šildymą. Lietuvoje turbūt nėra daugiau tokių įmonių, kaip „Šiaulių energija“, kurios galėtų daryti investicijas vien tik iš savo pelno, nereikia papildomai skolintis“, - antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė J. Sartauskas.
Tiesa, tokiam sprendimui dar gali prieštarauti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), iš kurios dar negautas atsakymas, o ji teoriškai turėtų nesutikti. Tačiau kaip teigė Č. Kasputis, turint Tarybos pritarimą ir mažinant kainą vien tik iš pelno, nepatiriant nuostolio, komisija gali pakeisti savo sprendimą. Juo labiau kad praeityje būta panašių atvejų.
Tvarko trasas
AB „Šiaulių energija“ iš gauto pelno modernizuoja šilumines trasas – gerina jų izoliaciją ir patikimumą. Kaip parodė neseniai vykę hidrauliniai bandymai, vamzdynų trūkimų ir vėl neišvengta. Bet kaip teigia Č. Kasputis, dabar vamzdžiai trūksta mažesniame plote – vamzdynuose, kurie karštą vandenį tiekia kvartalui, o ne didesniam miesto plotui.
Taip pat iš gauto pelno vykdoma ir kita bendrovės modernizacija – prieš keletą metų investuota į biokurą kūrenančią termofikacinę elektrinę, šiemet pradėta ir metų pabaigoje turėtų būti baigta Pietinės miesto katilinės modernizacija įrengiant du po 10 MW biokuro katilus, kurie leis dar labiau sumažinti šilumos kainas vartotojams. Šiuos projektus finansavo ES, nors nemaža dalimi teko prisidėti ir pačiai bendrovei. Jeigu leis pajėgumai, neatmetama galimybė savo lėšomis įrengti papildomą biokuro katilą.
Nepriklausomi gamintojai
Beje, į Šiaulius ateiti buvo pareiškę norą du nepriklausomi šilumos gamintojai. Tai privertė pasitempti miesto šilumos gamintojui, bet Č. Kasputis sako, kad bene pagrindinė problema yra ta, jog vienas iš privačių šilumos gamintojų norėjo statyti termofikacinę elektrinę.
„Mūsų turimos termofikacinės elektrinės pajėgumų visiškai pakanka vasarą šildant vandenį. Reiškia, jeigu iškyla dar viena tokia elektrinė, viena privalėtų nedirbti. Vertinant tai, kad pagal įstatymą mes privalome supirkti iš nepriklausomų gamintojų šilumos energiją, jeigu ji nors kiek yra mažesnė nei mūsų pagamintoji, greičiausiai nedirbtų mūsų elektrinė ir netektume 3 mln. litų pelno, reikėtų įvertinti ir amortizacines išlaidas, darbo užmokestį, išlaidų būtų daugiau“, - sako Č. Kasputis.
Iki šiol aktyviai palaikęs privačių šilumos gamintojų atėjimą, miesto meras J. Sartauskas vakar sakė, kad šilumos ūkis yra monopolinė paslauga, tokia ir turėtų būti. Kadangi privatus sektorius siekia tik pelno, o šilumines trasas vis tiek išlaikyti turėtų miestas. „Su savo įmonėmis mes dar susikalbame“, - pastebi J. Sartauskas.
