Staiga užklupę alinantys karščiai gali sukelti sveikatos problemų. Todėl gydytojai pataria saikingai mėgautis vasaros teikiamais malonumais. Pasak Šiaulių greitosios medicinos pagalbos vyriausiosios gydytojos Eugenijos Kukaitienės, kol kas nei vieno iškvietimo dėl nukentėjusio nuo karščių nebuvo, tačiau vis dažniau pasitaiko gyventojų nusiskundimų dėl galvos svaigimo, padidėjusio kraujo spaudimo ar kitų negalavimų. Vasarą dėl karščių dažnai paūmėja lėtinės ligos, todėl, anot E. Kukaitienės, vyresni gyventojai ar sergantieji kraujotakos sistemos ligomis turėtų saugotis tiesioginių saulės spindulių ir vengti buvimo lauke, kai tvankus oras.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Atostogos susuka galvą
Žmonės žino, kad reikia saugotis tiesioginių saulės spindulių, tačiau pasitaiko, kad užsimirštama, o jau tada laukia nemalonios pasekmės.
„Tereikia įsiklausyti į savo kūno siunčiamus signalus ir saugotis perkaitimo vasarą. Būtų gerai, jei mūsų mieste būtų galima nemokamai atsigerti vandens karštą dieną, nes labai svarbu vartoti daugiau skysčių. Vyresnio amžiaus žmonėms patarčiau ilgai nevaikščioti mieste vidurdienį ir pajutus nepakeliamą karštį užeiti į parduotuvę, kur veikia kondicionieriai, ir taip bent šiek tiek atsigaivinti“, - pataria gydytoja E. Kukaitienė.
Medikai pastebi, kad dėl karščio žmonės sunkiau juda, svirduliuoja, jaučiasi kaip apsvaigę, kartais net sąmonė aptemsta. Didžiausia rizika karštą dieną kyla vyresnio amžiaus žmonėms, nėščioms moterims ir vaikams bei sergantiems širdies ar kraujotakos sistemos ligomis.
Anot E. Kukaitienės, taip pat saulės turėtų vengti sergantys odos ligomis ar turintys daug pigmentinių dėmių žmonės.
Turintiems sveikatos problemų E. Kukaitienė pataria atsargiai atostogauti ir vengti atostogų šiltuose kraštuose, nes lėtinėmis ligomis sergantys žmonės sunkiau prisitaiko prie temperatūrų svyravimų, todėl jų sveikata dar labiau sušlubuoja.
„Kai kuriems gali pakenkti net kelionė lėktuvu. Skrydžiai pavojingiausi turintiems ritmo sutrikimų bei tiems, kuriems kada nors buvo atlikta kraujagyslių plėtimo operacija ar širdies operacija. Tad atostogauti reikėtų nekenkiant savo sveikatai“, - aiškina E. Kukaitienė.

Karštis – stresas organizmui
Žmogaus organizmui staiga pakilusi oro temperatūra, ypač jei dar ir drėgna, gali būti žalinga. Pasak gydytojų, ypač pavojinga širdies ir kraujagyslių sistemai, nes organizmui tenka didelis krūvis vėsinti pakilusią kūno temperatūrą. Dėl karščių vasarą padaugėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligų paūmėjimų, gali vystytis širdies išemija ar net ištikti širdies infarktas.
Vykstantiems autobusu ar būnantiems nevėdinamose patalpose gresia šilumos smūgis. Pasak E. Kukaitienės, jei žmogų pykina, pakyla kraujo spaudimas ar svaigsta galva, tikėtina, kad jis patyrė šilumos smūgį, todėl reikia nedelsiant žmogų vėsinti ar net kreiptis į medikus.
„Per karščius reikėtų saugotis buvimo automobilyje ir nepalikti jame vaikų ar augintinių, nes automobilis greit perkaista ir viskas gali baigtis nelaime“, - pataria gydytoja.
Per karščius greičiau suveikia alkoholis, todėl E. Kukaitienė įspėja, kad žmonės į tai turėtų atkreipti dėmesį ir saikingai vartoti alkoholį, o dar geriau – jo visiškai atsisakyti.
Jei saulėje būnantis nevartos skysčių, jam gali sutrikti širdies ritmas. Dėl to gali būti diagnozuojamas širdies „permušimas“, o kitiems - ir širdies ritmo sutrikimas.
Ypač svarbu, kad karštą vasaros dieną žmonės nepamirštų vartoti medikų paskirtų medikamentų. Kartais išėję į paplūdimį pamiršta vaistus ir adaptacija karščiui būna dar sudėtingesnė. Pajutus padidėjusį širdies plakimą, skausmą širdies plote, būtina kreiptis į gydytoją.

Didelė saulės spindulių dozė – žalinga odai
Trumpos lietuviškos vasaros teikiamais malonumais medikai pataria mėgautis taip, kad saulė šildytų draugiškai. Kiekvienas žmogus turi žinoti savo odos tipą, nuo kurio ir priklauso galimybės mėgautis saulės voniomis. Per didelės saulės spindulių dozės gali sukelti ir odos vėžį, todėl prie vasariškos saulės odą reikia pripratinti palaipsniui.
Medikai sako, jog pirmas buvimas atviroje saulėje neturėtų trukti ilgiau nei 15 minučių. Iki pūslių nudegę odą teisinasi, jog užmigo paplūdimyje. Tačiau gydytojai vis pastebi, kad sunkių nudegimų saulėje priežastis – alkoholis.
Dažnas piktnaudžiavimas saule gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Ypač pavojinga melanoma – piktybinis odos vėžys. Ypač dėmesingi saulėje turi būti žmonės, kurių odoje yra apgamų. Juos medikai pataria atidžiai stebėti ir jei pakinta spalva, dydis ar aukštis – būtina kreiptis į gydytoją. Laiku pašalinus apgamą, kito gydymo gali ir neprireikti. Tam, kad saulės spinduliai teiktų tik malonumą, odos ligų gydytojai pataria naudoti apsauginius kremus, kuriuos kiekvienas turi pasirinkti pagal savo odos tipą ir naudoti pagal instrukciją.

Saulės smūgis ištinka netikėtai
Medikai pataria saulės kaitroje vengti fizinio krūvio, ypač būnant lauke. Pasak E. Kukaitienės, jau nuo seno žmonės žinojo, kad vasarą darbus reikia dirbti lauke arba anksti ryte, arba saulei leidžiantis, kada karštis atslūgdavo. Tačiau dabar daugelis šių taisyklių nepaiso, todėl kyla pavojus sveikatai.
Jei jau tenka dirbti ar sportuoti karštą vasaros dieną, medikai pataria to nedaryti vieniems, kad ištikus nelaimei būtų šalia žmogus, galintis padėti. Pavojus kyla, kai persikaitinama ir dėl per ilgo buvimo saulėje ištinka saulės smūgis. Jei aptemsta akyse, svaigsta galva, silpna – būtina ieškoti vėsesnės vietos, atsivėsinti skysčiais. Jei žmogus netenka sąmonės, reikia jį vėdinti, dėti šlapius vėsius rankšluosčius, duoti gerti skysčių. Svarbiausia, kad žmogus neprarastų sąmonės, kad nepakiltų viso kūno temperatūra, nes gali ištikti ir mirtis. Todėl kaitinantis būtina naudoti galvos apdangalus, rengtis lengvais drabužiais, vengti vidurdienio saulės.