Į „Šiaulių naujienų“ redakcijos duris pasibeldusi šiaulietė (nepanorusi skelbti savo vardo ir pavardės) neslėpė susijaudinimo. „Nebežinau į ką kreiptis ir ko imtis. Prašau, padėkite man išsaugoti jau daug metų puoselėjimą gėlyną“, – šiais žodžiais kreipėsi Dvaro g. 55 daugiabučio gyventoja. Šiaulietės teigimu, daugiabučio namo bendrijos pirmininkas pareiškė, kad esą dėl jos gėlyno per liepos mėnesio liūtis buvo apsemtas namo rūsys ir sugadinti bendro naudojimo patalpoje buvę daiktai. Negana to, pasak moters, pirmininkas reikalauja ne tik atsisakyti prižiūrimo gėlyno, bet ir atlyginti rūsyje esančiose patalpose padarytą žalą bei pasirūpinti tuo, kad vanduo daugiau nepaskandintų rūsio. „Vadinasi, aš, garbingo amžiaus moteris, turiu savo lėšomis sutvarkyti lietaus lataką? Ar tokias problemas taip turi spręsti bendrijos pirmininkas?“ – klausė šiaulietė. 
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Lėja IRMANTIENĖ

Turi pasirūpinti, kad vanduo nepatektų į rūsį
Anot dėl savo gėlyno ateities nerimaujančios šiaulietės, ji šiame daugiabutyje gyvena keturiasdešimt metų ir prie jo esančiu gėlių darželiu rūpinasi daug metų: „Aš labai myliu gėles ir jas auginu visur, net mano balkonas yra apželdintas gėlėmis. Tad šiuo gėlynu rūpinuosi su meile – gėles perku iš savo pinigų, jas laistau, prižiūriu, stengiuosi, kad augmenija gražintų aplinką ir džiugintų namo gyventojus. Deja, pirmininkui tokie mano norai neįtinka, užuot man pasakęs ačiū, jis mane gąsdina, kad vietoj mano gėlių darželio atsiras asfalto danga.“
Moters teigimu, labiausiai ji sunerimo, kai prieš porą dienų iš bendrijos pirmininko gavo laišką, kuriame buvo rašoma, jog ji ir jos gėlių darželis yra kalti dėl to, kad liepos mėnesį tęsiantis liūtims iš kiemo pusės vidurinio latako, intensyviai bėgant vandeniui į jos įrengtą darželį, vanduo, neturėdamas tinkamo nutekėjimo į važiuojamąją dalį, prasigraužė po pastato nuogrinda ir per pamatą užliejo bendro naudojimo patalpą (susirinkimų kambarį).
„Laiške buvo rašoma, kad po šio incidento patalpa buvo užnešta žemėmis, visiškai sugadintas grindis dengęs kilimas, smarkiai apgadinti patalpoje buvę mediniai baldai. Tad dėl bendrijai padarytos žalos atlyginimo bus sprendžiama bendrijos valdybos posėdyje. Ir tai ne vienintelė mane ištikusi problema, dar pirmininkas pareikalavo, kad aš sutvarkyčiau savo gėlyną taip, kad vanduo nebepatektų į rūsį. Esą čia yra mano bėda ir dabar galiu tvarkytis taip, kaip noriu, ir daryti, ką noriu, tačiau vanduo turi nubėgti į asfaltuotą važiuojamąją dalį. Nejaugi dabar turėsiu imti ir sutvarkyti lietaus lataką? Nejaugi tik dėl mano gėlių darželio kaupiasi vanduo? Ir nejaugi tuo turi pasirūpinti ne bendrija, o garbingo amžiaus moteris?“ – klausė nevilties apimta šiaulietė.

Bendrija nesikiš, turės susitvarkyti pati
„Ten ne gėlių darželis, o kūdra“, – šiais žodžiais mūsų pokalbį pradėjo daugiabučio, esančio Dvaro g. 55, bendrijos pirmininkas Sigitas Petkauskas. – Šiame darželyje padaryta tokia gili dauba, vagos pusės metro gylio, tad vanduo renkasi po nuogrinda ir patenka į rūsį. O kai buvo liūtis, kadangi iš gėlyno vandens nubėgimas yra nepakankamas ir jis ten kaupiasi, vanduo pateko į mūsų susirinkimų kambarį ir sugadino ten buvusius daiktus“, – apie padarytą žalą kalbėjo S. Petkauskas.
Anot bendrijos pirmininko, bendrijos susirinkimų metu jau ne kartą buvo svarstoma, kad šis gėlių darželis būtų pašalintas, o vietoj jo būtų padarytas gražus žolynas ar asfaltuota danga, kur būtų galima statyti automobilius: „Na, čia tokie diskutuotini klausimai, kurie spręsis bendrijos susirinkime. O šiuo metu aš gėlyną tvarkančiai moteriškei tik pasakiau, kad ji gali turėti savo darželį, tačiau turi pasirūpinti tuo, kad vanduo nebepatektų į rūsį. Kai įvyko avarija, kai buvo užtvindytas rūsys, šios moters ilgai nebuvo namie. Tad aš kartu su kiemo darbininkais atnešėme molio, užkišome gėlyne buvusią skylę ir uždėjome šiferį. Tačiau turiu informacijos, kad grįžusi ji tą šiferį sudaužė“, – gėlyno savininkės elgesiu skundėsi S. Petkauskas.
Taigi, pasak bendrijos pirmininko, rasti išeitį, kad į rūsį nebepatektų vanduo yra gėlių darželiu besirūpinančios moters problema: „Aš jai pasakiau, kad dabar ji tvarkytųsi kaip išmano, bendrija nesikiš, tai jos bėda. Iš bendrijos pusės, kad vanduo nubėgtų ten, kur reikia, yra viskas padaryta – nuleistas latakas, tvarkinga nuogrinda.“

Priežastis – nesutvarkyti lietaus latakai
Šiaulių apskrities ir miesto daugiabučių namų savininkų bendrijos asociacijos prezidento pavaduotojos Virginijos Remeikienės teigimu, jeigu bendrijos pirmininkas nors truputėlį daugiau domėtųsi daugiabučių namų įstatymu, patvirtintu 2012 metais, tai turėtų puikiai žinoti, kad tiek visi statybiniai, tiek bendrainžineriniai darbai – šildymo sistemos, namo stogas ir sienos – priklauso bendrijai ir turi turėti aprašą.
„Kalbant apie šį gėlių darželį, tai aš žinau, kad jį moteris turi jau labai seniai ir rūsys tikrai buvo ne kartą užpiltas. Tačiau priežastis ta, kad šiame daugiabutyje nėra sutvarkyti lietaus latakai, nors ten uždėta nuogrinda, bet tai problemos neišsprendžia. Šiame name savo laiku buvo atlikta dalinė modernizacija – tvarkytas stogas. Tuo metu tikrai galėjo išspręsti šią problemą, bet to nepadarė. Rūsyje buvo įrengta automatinė ventiliacija, kad džiovintų patalpas, bet ten pamatai, kiek aš žinau, yra plytiniai, nes namas labai senas ir jam reikalingas remontas. Reikia atkasti pamatus ir faktiškai juos hidroizoliuoti, nes kitaip nieko nebus. Tad šiam pirmininkui reikėtų pasidomėti įstatymais ir jų laikytis, o ne kaltinti savo bendrijos narius, jog įrengtas gėlių darželis sugadino, sakykim, kad ir tą rūsyje esantį susirinkimų kambarį“, – kalbėjo V. Remeikienė.
O anot Šiaulių miesto savivaldybės Teisės skyriaus vedėjos Lauros Steponkienės, žiūrint į šį konfliktą iš teisinės pusės, tai yra įrodinėjimo dalykas: „Tiek gėlyną prižiūrinti moteris, tiek bendrijos pirmininkas, norėdami įrodyti savo tiesą, turėtų vestis liudininkus ir pateikti kažkokius dokumentus – kokiu pagrindu įrengtas gėlynas, ar lietaus latakai atitinka reikalavimus ir panašiai“, – teigė L. Steponkienė.

Anot dėl savo gėlyno ateities nerimaujančios šiaulietės, ji daugiabutyje gyvena keturiasdešimt metų ir prie jo esančiu gėlių darželiu rūpinasi daug metų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.