
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoją 56-erių metų Alfonsą Pundzą „skandina“ valdiški degalai, tačiau valdininkas iki šiol išsaugojo savo postą – jis nebuvo nušalintas.
Vigitos JUODVALKIENĖS montažas
Asta VOLKOVAITĖ
Nors aukščiausi šalies vadovai deklaruoja, jog valstybės tarnyba – tik nepriekaištingos reputacijos žmonėms, tokie pasisakymai neretai prasilenkia su realybe. Turto pasisavinimas, dokumentų klastojimas, piktnaudžiavimas tarnyba... Įtarimai šiais nusikaltimais išlikti savo kėdėje nesutrukdė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojui 56-erių metų Alfonsui Pundzai. Kaltinimai kėdės nesudrebino ir Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate dirbančiam jo sūnui, STT pareigūnų įvardijamam A. Pundzos bendrininku.
Įtariamas keturiais nusikaltimais
Šiaulių miesto apylinkės teismą pasiekė byla, kurioje kurioje turto pasisavinimu, dokumentų klastojimu, piktnaudžiavimu tarnyba bei neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimu pareikšti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojui 56-erių metų Alfonsui Pundzai. Toje pačioje byloje trys nusikaltimai inkriminuojami ir policininku dirbančiam jo sūnui Justui Pundzai bei dar vienam gyventojui.
Ikiteisminio tyrimo metu STT Šiaulių valdybos pareigūnai teigia nustatę, jog A. Pundza ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Analizės, planavimo ir prevencijos grupės vyresniuoju specialistu dirbantis jo sūnus Justas Pundza asmeniniais tikslais naudojosi Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento tarnybiniu automobiliu ir į asmeninius ar šeimos narių automobilių kuro bakus arba nešiojamas talpas pylėsi įstaigos tarnybiniams automobiliams skirtą kurą, naudodamiesi A. Pundzai patikėta įstaigos išankstinio apmokėjimo vardine magnetine kortele.
A. Pundzai metama ir daugiau įtarimų – STT pareigūnai atskleidžia, jog A. Pundza, siekdamas nuslėpti turto pasisavinimą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, galėjo suklastoti tarnybinio automobilio kelionės lapus bei sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitas. Vykstant ikiteisminiam tyrimui jam vadovaujantys pareigūnai A. Pundzos nuo einamų pareigų nenušalino.
„Skraidantis“ pavaduotojas įtarimų nekomentuoja
„Šiaulių naujienų“ žurnalistai, norėdami išklausyti A. Pundzos nuomonę apie jam inkriminuojamus keturis nusikaltimus, apsilankė jo darbovietėje, bet ten valdininko nerado. A. Pundzos kolegos minėjo, jog jis išvykęs į Plungę. Norėdami paklausti apie tai, kokius reikalus jis ten tvarko, paskambinome jam į tarnybinį mobilųjį telefoną. „Ne su manim kalbate“, - atsakė žmogus, atsiliepęs telefonu ir ragelyje pasigirdo pypsėjimas.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui padaryta žala vertinama daugiau kaip 5 tūkstančiais litų. Kai STT pareigūnai pareikštų įtarimus A. Pundzai, jo viršininkas Vidmantas Svečiulis ėmėsi veiksmų galimam kuro naudojimui asmeniniais tikslais užkirsti.
„Įrengta automobilių sekimo sistema. Tai labai efektyvus dalykas. Informaciją bet kada galima peržiūrėti“, - minėjo V. Svečiulis.
Trimis nusikaltimais įtariamas policininkas – nenušalintas
Toje pačioje baudžiamojoje byloje Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo sūnui J. Pundzai pareikšti įtarimai dėl turto pasisavinimo, padėjimo piktnaudžiauti bei neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo.
Nepaisant pareikštų įtarimų trimis nusikaltimais, J. Pundza šiuo metu tebeeina pareigas Šiaulių apskrities VPK. Pokalbis apie pavaldiniui pareikštus įtarimus jo viršininkui, Kelių policijos vadovui Kęstučiui Dičiui, panašu, pasirodė ne itin malonus. Nors komisaras dar ne taip seniai kalbėjo apie žiniasklaidos ir policijos bendradarbiavimą bei noriai bendraudavo su žurnalistais, paklaustas apie J. Pundzai inkriminuojamus nusikaltimus buvo itin lakoniškas.
„Nesu įgaliotas kalbėti“, - nukirto K. Dičius ir pasiuntė pas savo valdžią. Pats J. Pundza taip pat nebuvo šnekesnis.
„Nenoriu apie tai kalbėti“, - apie inkriminuojamus nusikaltimus paklaustas atsakė J. Pundza ir suskubo baigti pokalbį.
Prieš teismą – trise
Tėvui ir sūnui teks stoti prieš teismą kartu su dar vienu piliečiu, kuris, kaip įtariama, bandydamas nuo nuo baudžiamosios atsakomybės gelbėti A. Pundzą davė melagingus parodymus.
Baudžiamoji byla perduota Šiaulių miesto apylinkės teismui.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas dar praėjusių metų vasarą. A. Pundza, pateikus įtarimus, kelioms valandoms buvo sulaikytas apklausti. Tuomet A. Pundza po STT pareigūnų apsilankymų žiniasklaidos atstovams minėjo, jog su pareigūnais kalbėjo apie neesminius dalykus, neigė apie pareigūnų darytus poėmius jo darbovietėje ir savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų nepripažino.
Pareigūno kėdėje – ir po nuosprendžio
Ne tik įtarimai ar kaltinimai netrukdo dirbti valstybės tarnyboje, bet kartais kliūtimi netampa ir teistumas. Šį faktą iliustruoja Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pozicija, po to, kai Pakrančių rinktinės Zoknių užkardos Sargybos būrio specialistė 42-ejų metų Rasa Matulienė kartu su vienu Šiaulių advokatu Šiaulių miesto apylinkės teismo buvo pripažinta kalta dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo byloje.
Baudžiamojoje byloje R. Matulienė kaltinta tuo, kad eidama tyrėjos pareigas 2010-ųjų rugpjūčio 20-ąją VSAT Šiaulių rinktinės patalpose, esančiose Šiauliuose, Pročiūnų gatvėje, baudžiamojoje byloje atlikdama dviejų nusikaltimais įtariamų žmonių apklausą, suklastojo apklausos protokolą – nedalyvaujant vieno iš įtariamųjų gynėjui, kurio dalyvavimas buvo būtinas, akistatos protokole pažymėjo, jog jis buvo akistatoje.
Antrinę teisinę pagalbą tuo metu Šiauliuose teikęs advokatas baudžiamojoje byloje kaltintas kaip R. Matulienės bendrininkas. Bylos duomenimis, R. Matulienė apklausos protokolą nuvežė į Draugystės prospektą, kur advokatas jį pasirašė, nors įtariamųjų apklausos ir negirdėjo.
Nei vienas, nei kitas teisiamasis savo kaltės nepripažino. Bylą išnagrinėjęs Šiaulių miesto apylinkės teismas R. Matulienės atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tik sunkinančią – bendrininkavimą. Ji pripažinta kalta dėl abiejų jai inkriminuotų nusikaltimų. R. Matulienei skirta pusseptinto tūkstančio litų bauda.
Pareiškus įtarimus tolesnė karjera abiem teisiamiesiems susiklostė skirtingai. Baudžiamojoje byloje R. Matulienės bendrininku įvardijamą advokatą Advokatų taryba išbraukė iš advokatų sąrašų. O R. Matulienė per visą bylos nagrinėjimo procesą ir toliau liko darbuotis VSAT. Po to, kai buvo likviduota Lietuvos ir Latvijos valstybės sieną kontroliavusi VSAT Šiaulių rinktinė ir pasienio ruožas atiduotas kitoms rinktinėms, Šiaulių pareigūnams pasiūlyta saugoti išorines valstybės sienas. R. Matulienė po Šiaulių rinktinės likvidavimo naujai įsteigtoje VSAT Pakrančių rinktinės Zoknių užkardoje pradėjo eiti Sargybos būrio specialistės pareigas.
Bylos nagrinėjimo metu kalbinti VSAT atstovai teigė, jog tyrėjos laikinai nuo einamų pareigų nenušalino ne tik dėl to, jog to neprašė prokurorai, bet ir dėl rizikos mokėti kompensaciją tuo atveju, jeigu byla baigtųsi R. Matulienės išteisinimu (pirmos instancijos teismo priimtas nuosprendis - skundžiamas).
Autorės komentaras
Keistai atrodo policijos vadovų tolerancija, kai vieni pareigūnai greitai lekia iš darbo po jiems pareikštų įtarimų, o kitiems – įtariamiems net trimis nusikaltimais – nė kėdė nesudreba. Kai neseniai vienas to paties Šiaulių apskrities VPK pareigūnas ne tarnybos metu sankryžą kirto degant raudonam šviesoforo signalui ir sumaitojo du automobilius, dar nebaigus tyrimo dėl avarijos policija informavo: pareigūnas bus atleistas iš darbo. Panašių atvejų, kai bylai dar net nespėjus pasiekti teismo policininkai lėkė iš savo kėdžių, būta ir daugiau. Išeitų, kad pareigūnams taikomi dvigubi standartai?



