Kalėdų Senelis Audrius Cinkutis: „Mieli šiauliečiai, tikėkite stebuklais, svajokite, nes svajonės pildosi. Nenustokite šypsotis, juoktis, kad ir kas benutiktų. Juokas – didžiausias vaistas nuo visų ligų. Visus visus, didelius ir mažus su šventėmis! Tegul išsipildo visos Jūsų slapčiausios svajonės!“.
Asmeninio albumo nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Visas gruodis Kalėdų Seneliams – pats darbymetis. Daugybė mažylių jau sulaukė, o kai kurie dar tebelaukia, kada į jų namus pasibels Kalėdų Senelis, nes be jo šventės ne šventės.
O kaip sekasi atlikti savo misiją Kalėdų Seneliams, pasakoja Audrius Cinkutis, vaikučius džiuginantis jau dešimtmetį, ir Andrius Trijonis, lankantis mažylius septynerius metus.

Kalėdų Senelio tikrumą patvirtina jo barzda
Audrius Cinkutis – šokantis ir dainuojantis aktorius, Šiaulių universitete įgijęs estrados meno specialybę, o dabar dirbantis teatre vaikams. Būti Kalėdų Seneliu, vyriškio nuomone, nėra sudėtinga. „Kalėdų Senelis turi būti linksmas, bendraujantis, turintis humoro jausmą, nuoširdus, paprastas, mylintis vaikus ir jų tėvelius. Toks ir stengiuosi būti. Svarbiausia – pačiam tikėti, kad esi tikras“, – sako A. Cinkutis.
Jis pasakoja, kad darželinukai ir mokiniai iki trečiosios klasės lengvai patiki Kalėdų Seneliu. Tačiau situacijų, kai vaikai nori išsklaidyti visas savo abejones, netrūksta. „Mažieji labai įvairiai tikrina mane. Vienais metais lankiau savo draugo vaikus. Jo dukrytė tik strykt man ant kelių ir timpt už barzdos. Visa laimė, kad sureagavau ir jai nematant prilaikiau barzdelę. O ji sako: „Norėjau patikrint, ar tu tikras“. Kad neliktų dvejonių, mergaitė pradėjo klausinėti, ką valgau aš, ką valgo mano elniai. Atsakius į visus klausimus, dvejonių nebeliko. Buvau pripažintas tikru Kalėdų Seneliu“, – prisimena vyriškis.
Mažiesiems daug klausimų kyla ir dėl paslaptingos transporto priemonės, kuria keliauja Kalėdų Senelis. „Pas vaikus ir suaugusiuosius keliauju šarvuotomis ratuotomis rogėmis – mašina. Šias „roges“ visada pastatau atokiau. Kad vaikučiai nepamatytų, likusį kelio galą įveikiu pėstute. Neretai vaikai klausia, kur mano elniai. Kai pasakau, kad jie ant namo stogo laukia manęs, vaikai nurimsta“, – sako Audrius Cinkutis.
Vyriškis pasakoja, kad prieiti prie vaikų nėra sudėtinga – dauguma iš jų nebijo Kalėdų Senelio. Tačiau būna situacijų, kai mažieji išsigąsta. Tuomet vaikai iš tolo tyrinėja, ką daro Kalėdų Senelis, kaip bendrauja su kitais vaikais. „Kai pamato, kad jie su manimi kalbasi, spaudžia man ranką ir patys nedrąsiausieji įsidrąsina. Saldainiai, žinoma, irgi nepamaišo. Vaikai, matydami, kad maloniai bendrauji, kad esi geras ir jokių piktų kėslų neturi, nebebijo“, – dalijasi patirtimi Audrius Cinkutis.

Sveikinimų sulaukia ir suaugusieji
V. Cinkutis pasakoja, kad per šventes tenka pradžiuginti ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius, kurie labai gražiai pasitinka, geranoriškai įsitraukia į Kalėdų Senelio stebuklą – bendrauja, žaidžia žaidimus, bent kelioms akimirkoms grįžta į vaikystę. Kalėdų Senelio apsilankymas įprastai užtrunka nuo penkių minučių iki pusvalandžio. Retai – iki valandos.
„Labiausiai man nepatinka atėjus į suaugusiųjų ir vaikų šventę – tėvelių nesupratingumas. Vaikai patiki manimi, o suaugusieji pradeda siūlyti alkoholio. Aš kategoriškai, bet gražiai išsisuku, paaiškindamas, kad Kalėdų Senelis savo roges su stebuklingais elniais turi valdyti tik blaivus. Ir iš tiesų esu tokios nuomonės. Man atrodo, kad kitaip visas stebuklas vaikams būtų sugadintas.
Tėveliai, matydami, kad šalia stovi jų atžalos, bent dėl vaikų galėtų nesiūlyti alkoholio“, – mano Audrius Cinkutis.
Aktorius prisimena, kad Kalėdų Seneliu jam teko būti ne tik per šv. Kalėdas, bet ir gimtadienio vakarėlyje. „Buvo gruodžio antroji diena, beveik vidurnaktis, ir atvykstu aš su Kalėdų Senelio apranga. Visi pažaidėme, dovanas išsidalijome, o vienas pokštininkas vyrukas, jau gerokai įkalęs degančio vandenėlio, užsikėlė mane ant pečių ir išnešė lauk, sakydamas: „Per anksti atėjai. Grįžk per šventes“, – juokiasi pašnekovas.

Išvengti kuriozų nepavyksta
Audrius Cinkutis tikina, kad į smagias, kurioziškas, netikėtas situacijas tenka pakliūti labai dažnai.
Kartą Kalėdų Senelis sulaukė pažįstamos moters prašymo aplankyti jos gimines, kurie dėl to vizito nebuvo įspėti. Atvykęs pabeldė į duris, jas atidarė rūstus vyriškis ir paklausė: „Ko nori?“. Šiaip ne taip vyriškis išėjo į laiptinę pakalbėti. Po ilgų įtikinėjimų, kad aktorius atėjo čia gerais tikslais, buvo įleistas į koridorių. Audrius Cinkutis, prisimindamas šią nemalonią situaciją, džiaugiasi, kad bent jos pabaiga buvo graži: „Atsisveikinome jau dainuodami. Viskas stojo į savo vėžes“.
Kartą Kalėdų Senelis buvo pakviestas į miško šventę. Ruošdamasis pasirodymui, Audrius Cinkutis nubėgo už medžių persirengti. Pasirodo, kad tame pačiame miške buvo kitų vaikų, kurie taip pat laukė Kalėdų Senelio. „Stoviu pusiau apsirengęs ir matau, kaip atbėga būrys vaikų. Pamaniau, kad čia tie, pas kuriuos ir turėjau ateiti. Bet klydau. Teko neužsisagsčius sagų suktis iš padėties. Pakalbėjau su jais ir viskas išsisprendė“, – juokiasi aktorius.
Kitą istoriją reikėtų pradėti nuo to, kad Audrius negeria pieno. „Prisimenu jaukų apsilankymą pas vieną šeimą. Ateina prie manęs mergytė, rankoje laiko pačios keptus sausainius ir puodelį pieno.
Teko išgerti, kad ir kaip jo nemėgstu. Ko tik nepadarysi dėl vaikų ir stebuklo, kuriuo jie tiki“, – sako Audrius Cinkutis.
Aktorius pasakoja, kad labai dažnai pasitaiko ir nemalonių situacijų. Visuomet, kai yra atrišamas Kalėdų Senelio maišas, pasipila vaikų svajonių išsakymai, jog jie prašė mašinytės, betmeno, lėlytės, džipo... Liūdniausia, anot pašnekovo, kad jis puikiai žino, jog tame maiše – vien saldainiai. Sukdamasis iš padėties Kalėdų Senelis prižada, kad per šventes būtinai po eglute padės tai, ko jie prašė rašydami laišką.

Didžiausias galvos skausmas ir džiaugsmas
Audrius Cinkutis teigia, kad jam didžiausias galvos skausmas – išdykę vaikai, kurie neklauso nei Kalėdų Senelio, nei tėvelių. Todėl prieš kiekvieną susitikimą, net ir turint dešimties metų patirtį, kirba jaudulys. Aktorius prisimena, kaip prieš metus lankėsi vienoje mokykloje, kurioje pristatė spektaklį. Tai buvo jo baisiausias susitikimas su vaikais.
„Tąkart vaidinau ledų mašinėlę. Spektaklio metu vaikai salėje stovėjo, nes bendraujant jie buvo įtraukiami į vaidinimą. Kadangi vaikai aktyviai dalyvavo, matyt, įsidūko. Po spektaklio turėjau apsirengti Kalėdų Seneliu ir grįžti pas vaikus. Norėdamas, kad jiems būtų didesnis stebuklas, išėjau į užkulisius, apėjau mokyklos koridorius ir sugrįžau per paradines salės duris. Labai smarkiai dėl to pasigailėjau. Vos ne bėgte turėjau užlipti ant scenos, nes vaikai pradėjo tampyti už barzdos, spardyti mane. Bet kas baisiausia, kad mokytojos nereagavo. Po šios situacijos pasimokėme, kad vaikai turi sėdėti. Tuomet jie būna ramesni ir juos ne taip sunku suvaldyti“, – pasakoja A. Cinkutis.
Kartais nervų ląsteles gadina ir paslaptinga Kalėdų Senelio transporto priemonė. „Pernai, kai keliavau pas vaikus, smarkiai snigo. Laukai, pripustyta... Pabandžiau pasukti mašiną ir... įklimpau. Aplinkui nė vieno žmogaus. Galvoju – na, dabar tai viskas. Bet gražiai paprašiau savo „rogių“, kad nesiožiuotų, nes manęs nekantriai laukia vaikai, ir išsikapsčiau“, – pasakoja Audrius Cinkutis.
Aktoriaus teigimu, buvimas Kalėdų Seneliu suteikia kur kas daugiau gražių akimirkų nei rūpesčių. Smagu eiti gatvėmis, kai tau signalizuoja, moja. Smagu, kai su tavimi bendrauja vaikai, deklamuoja eilėraščius, dainuoja dainas, apkabina, pabučiuoja.
„Niekada nepamiršiu, kai atsisveikindami antrokėliai priėjo, apkabino ir pasakė: „Kalėdų Seneli, tu esi tikras!“. Nuostabu! Tai tiesiog neapsakomas jausmas, kai vaikai drebėdami iš susijaudinimo spaudžia ranką, kai tiki stebuklu“, – sako Audrius Cinkutis.
Vyriškis negali pamiršti ir dar vieno susitikimo: „Viena labai miela mažylė priėjo prie manęs ir paprašė: „Kalėdų Seneli, man nieko nereikia, aš viską turiu, tik labai noriu, kad išgelbėtum beglobius gyvūnus“. Tą akimirką vos ašara nenuriedėjo“.

Kalėdų Senelis ir Audrius Cinkutis – labai panašūs
Aktorius pasakoja, kad Kalėdų Seneliai švenčia tik Kalėdas ir Naujuosius metus. Po švenčių maratono jie būna netekę jėgų, todėl leidžia sau pailsėti. Paklaustas, koks būna Audrius Cinkutis, nusiėmęs kalėdinius rūbus, aktorius atsako: „Kalėdų Senelis negali būti piktas, negali būti liūdnas, o kartais juk kiekvienas žmogus ir liūdi, ir pyksta, ir kažką negero padaro. Bet galiu patikinti, kad iš tiesų esu linksmas, nuoširdus, paprastas – tikras Kalėdų Senelis!“

Andrius Trijonis – „nedarbinis“ Kalėdų Senelis
Andrius Trijonis teigia, kad yra tokių Kalėdų Senelių, kuriuos galima pavadinti tiesiog „darbiniais“. Vyriškis tikina, kad jis kitoks. Jam patinka ne tik dirbti savo darbą, bet nuoširdžiai pabendrauti su vaikais. „Jau nuo antrosios klasės lankiau dramos būrelį „Kompanija šauni“. Ten tikrai įgijau daug vaidybinės patirties. Todėl dabar, lankydamas vaikus, stengiuosi viską padaryti taip, kad jiems net nekiltų klausimas, ar čia buvo atėjęs tikras Kalėdų Senelis, ar ne“, – pasakoja A. Trijonis.
Kalėdų Senelis, vyriškio nuomone, turi būti nuoširdus, linksmas, turėti gerą balsą, bendravimo įgūdžių. Jei toks esi, tuomet tikrai būsi laukiamas ketverių–penkerių metų vaikų. Pašnekovo teigimu, tokie vaikai yra patys patikliausi, labiausiai laukiantys stebuklų ir su jais Kalėdų Seneliui labai smagu, nes gali paklausyti vaikų svajonių, norų, kuriuos jie pasakoja iš visos širdies. Mažieji netgi papasakoja, ar jų tėveliai geri buvo, kokių blogų darbų pridaro. Vis dėlto išvengti vyresnėlių tampomos barzdos ar sekimo iš paskos po apsilankymo nepavyksta ir Andriui Trijoniui.

Kalėdų Senelis labai išrankus
A. Trijonis pasakoja, kad per šventes dažniausiai tenka aplankyti vaikus, kurie dienas leidžia darželyje. Užsukti į kiekvieno namus, jo teigimu, deja, nėra laiko. Pas vaikus Kalėdų Senelis keliauja įvairiausiomis transporto priemonėmis. „Kiek žinau, vaikai pasakoja, kad mane atneša elniai, rogės, laivai, lėktuvai, net taksi. Vadinasi, taip ir yra“, – sako Andrius Trijonis.
Kartais Senelio sulaukia ir suaugusieji, kurie labai maloniai priima, jei tik nėra per daug kauštelėję:
„Žinote, kai jie pamato Kalėdų Senelį – suvaikėja ir daro viską, ko šis paprašo. Galiu teigti, kad giliai širdyje ir suaugusieji vis dar tiki kalėdine dvasia ir stebuklais“. Užsakovai, norėdami atsidėkoti Kalėdų Seneliui, siūlo visko. Aktorius tvirtina, kad yra labai išrankus ir visko nemėgsta. Su malonumu jis priima tik saldainius.

Kartais galima numirti iš juoko
Andrius Trijonis pasakoja, kad bendraujant su vaikais neįmanoma išvengti smagių ir kurioziškų situacijų. Šiais metais aktoriui nutiko labai nemalonus dalykas.
Kalėdų Senelis buvo taip įsijautęs į savo vaidmenį, taip įsismaginęs, kad pasiūlė pažaisti vaikams žaidimą „Kas pašoks aukščiau“. Šokinėdamas vaikų ratelyje Andrius Trijonis susipyko su savo barzda ir ši visiškai jo nebeklausė.
„Aš tik pajutau, kad ta barzda šmurkšt ir kabo ore. Ačiū Dievui, mane išgelbėjo tikras radijo mikrofonas, kuriuo prisilaikiau barzdą prispausdamas ją prie lūpų“, – juokiasi pašnekovas.
Smagiausios akimirkos, aktoriaus nuomone, būna tada, kai vaikai pradeda deklamuoti eilėraščius. Mažieji tuo metu pamiršta žodžius, sukuria savo eilių ar pasako visiškai nesuprantamų dalykų. A. Trijonis teigia, kad būna tokių situacijų, kai gali numirti iš juoko, bet privalai būti rimtas.
Vis dėlto didžiausia dovana ir šiam Kalėdų Seneliui ne eilėraščiai, ne šokiai, bet vaikų šypsenos, spindinčios akys ir gera nuotaika.

Kūčių vakarą Kalėdų Senelis lanko savo tikrą šeimą
Andrius Trijonis Kūčių vakarą sutiko toli nuo Šiaulių – Šilalės rajone, kur pats vaikystėje praleisdavo ir vasaras, ir žiemas, kur pats sulaukdavo Kalėdų Senelio. Šiais metais Andrius Trijonis šventinį vakarą ruošėsi keliauti pas savo sūnų Dominyką, žmoną Eglę ir kitus artimuosius. Jiems tai – didžiausia dovana.