
Kultūros skyriaus vedėja Patricija Poderytė: „Mūsų Savivaldybės finansavimas būna toks: jei renginiui reikia 50 tūkstančių, skiriame penkis, bet kažkodėl norime, kad renginys būtų už penkiasdešimt tūkstančių ir sakome: o kitiems susirask, organizatoriau, rėmėją“.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulių miesto savivaldybės kultūros skyriaus vedėja pradėjusi dirbti Patricija Poderytė net pagalvoti negalėjo, kad dešimtaisiais jos darbo metais miesto kultūros įstaigų finansavimas sugrįš į 2003 metų lygį ir sieks tik 270 tūkstančių litų, kad nebeliks lėšų kultūros projektams finansuoti.
O kiek bus skirta 2013 metams (tam mažiausiai reikia 800 tūkstančių litų), ar neteks ir vėl veržtis diržus, Kultūros skyriaus vedėja net nebando nuspėti – tai spręs politikai.
O kol kas Patricija Poderytė gali tik konstatuoti:
- Šiuo metu lėšų kalėdiniams renginiams nėra. Kreipėmės į Administracijos direktorių ir dabar Finansų skyrius rengia sprendimą, kuriuo, tikimės, bus papildyta kultūros programa kalėdiniams renginiams apie 40 tūkstančių litų.
Nemokamo nieko šiais laikais nėra. Entuziazmas gali būti nemokamas, bet ir jis išsenka.
- Pradėjusi dirbti Kultūros skyriaus vedėja tikriausiai nė neįsivaizdavote, kad po dešimties metų kalėdiniams renginiams neturėsite nė lito?
- 2003 metų vasarį pradėjusi dirbti vedėja įsivaizdavau, kad žinau, ką noriu šiame darbe padaryti. Tačiau realybė buvo visai kita.
Kol nedirbi biurokratinėje struktūroje, labai sunku suprasti, ką gali keisti ir ko negali. Pavyzdžiui, kad vienos įstaigos yra Savivaldybės pavaldumo, kitos – ministerijos, kad vienoms gali daryti įtaką, kitoms – ne, nes su jomis gali tik gražiai pasišnekėti ir, duok Dieve, būti išgirstas. Visų tų dalykų, galiu prisipažinti, tada aš nežinojau.
O kiek reikia lėšų darbui, kaip yra tos lėšos skaičiuojamos, tuo labiau nežinojau. Pavyzdžiui, jau man pradėjus dirbti visos kultūros įstaigos neturėjo nė cento savo veiklai vykdyti. Ir man tai buvo nesuprantama – juk žmonės, kurie niekada nesusiduria su biudžetinėmis įstaigomis, net neįsivaizduoja, kad Savivaldybė tik išlaiko įstaigą, bet pinigų tų įstaigų veiklai nėra. Ir vienintelė galimybė veiklai gauti lėšų – projektinis finansavimas. Deja, šiais metais projektams finansuoti lėšų neturėjome.
Savivaldybė iš biudžeto lėšas skiria įstaigų darbuotojų algoms, pastato išlaikymui, šildymui ir panašiai. O visiems renginiams organizuoti įstaigos iš Savivaldybės negauna nė kiek.
Biudžetinės įstaigos gali gauti lėšų savo veiklai dviem būdais. Pirmas būdas uždirbti lėšų – už bilietus į renginius arba už salių nuomą. Šias lėšas savivaldybės įstaigoms grąžina. Tačiau vienais metais tais pinigais įstaigoms buvo liepta mokėti už komunalines paslaugas. Tai, aišku, įstaigų visai neskatina dirbti, nes uždirbtų lėšų negalima panaudoti kitiems renginiams organizuoti.
Kiekvienam renginiui, kad ir pačiam mažiausiam, reikia lėšų: elementariems dalykams – parodos ar koncerto organizavimui, transportui, viešinimui, renginio vedėjo honorarui ir kt., o norint, kad renginys būtų tikrai geras, reikia daug pinigų. Tačiau dažnai tenka dirbti amatininkišku metodu ne tiek dėl kompetencijos stokos, kiek dėl pinigų stygiaus.
Kultūros centras ar koncertinė įstaiga „Saulė“ gali lėšų uždirbti – turi sales, kurias gali nuomoti. Tačiau „Saulė“ iki šiol neturi aparatūros – kiekvienam renginiui ją nuomojasi, nes nėra lėšų jai nusipirkti. Tai didžiosios įstaigos. Bet dar yra Dailės galerija, biblioteka, Kultūros centro „Laiptų“ galerija. Jų galimybė uždirbti lėšų yra minimali - iš bilietų, kurie kainuoja 2-3, o su nuolaida - vieną litą, negali net afišos užsisakyti. Per metus šių įstaigų uždirbtos lėšos siekia 6-7 tūkstančius litų. Lieka vienintelis būdas - projektinis finansavimas.
Labai dažnai girdime (ir Savivaldybės kolegas) sakant, kad blogai šiauliečiai kultūrininkai dirba – nesikreipia į tarptautinius fondus, nerašo tarptautinių projektų. Nėra tų tarptautinių fondų – tegul kas man parodo nors vieną, kur galima gauti pinigų kasdieniams, nedideliems, reikalingiems būtent šiauliečiams, renginiams finansuoti. Jei Europos Sąjunga finansuoja, tai minimali suma yra 50 tūkstančių eurų. Tačiau lygiai tiek pat prie europinių lėšų turi pridėti ir Savivaldybė, kuri vienam projektui privalo rasti 170 tūkstančių litų, kai šiemet visų metų kultūros finansavimas yra 270 tūkstančių. Ne tik mes, bet ir Vilniaus biudžetinės kultūros įstaigos negauna lėšų veiklai iš tarptautinių fondų. Taip, projektas „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ buvo finansuotas ES lėšomis.
Todėl svarbiausiais kultūros finansavimo šaltiniais išlieka respublikinis Kultūros rėmimo fondas ir savivalda, kuri turi turėti savo kultūros projektų finansavimo programą. Nors joks teisės aktas griežtai neįpareigoja Savivaldybės tokiai programai skirti lėšų, Savivaldybė turi užtikrinti įsteigtų biudžetinių kultūros įstaigų veiklą. Kultūros biudžetas priklauso nuo politinių sprendimų. Mes neturime teisės viršyti kultūros sričiai skirtų asignavimų.
- O kaip programos pinigus paskirstote ir kokiems projektams?
- Biudžetinėms įstaigoms lėšos projektams skiriamos konkurso būdu. Nors tokie projektų finansavimo konkursai turėtų vykti keturis kartus per metus, Šiauliuose iki paskutiniųjų metų vyko tik po vieną kartą.
Taigi, jei įstaiga nori organizuoti kažkokį renginį – knygos pristatymą, susitikimą su menininku, festivalį, konkursą ar kažką panašaus, turi parašyti projektą ir užpildyti paraišką: kada projektas vyks, kas jame dalyvaus, kokiai auditorijai jis yra skirtas, kaip jis bus viešinamas.
Tuomet kompetetinga ekspertų komisija, žinodama, kiek yra pinigų, pagal nustatytus vertinimo kriterijus – projekto meninė vertė: aktualumas ir poveikis kultūrinei aplinkai; projekto išlaidų tikslingumas ir biudžeto pagrįstumas; projekto viešumas, prieinamumas lankytojams - skiria pinigus projektams finansuoti. O jei taip, kaip šiemet, nėra lėšų, konkursas nėra skelbiamas.
Niekada projektai nebuvo finansuojami šimtu procentų. Tais metais, kai projektams finansuoti buvo skirta šimtas tūkstančių litų, finansuota 30 procentų projektų. Nors buvo tokių metų, kai projektinei veiklai buvo skirta ir penki šimtai tūkstančių. Neužmirškime, kad į šias lėšas pretenduoja ne tik biudžetinės kultūros įstaigos, bet ir visos mieste kultūrinę veiklą vykdančios įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos.
Kai pradėjau dirbti, biudžetas kultūrai buvo apie 230 tūkstančių litų, o šiemet – 270 tūkstančių. Bet tokių blogų metų nėra buvę. Pamenu, kai kultūros programai buvo skiriamas milijonas ir daugiau kaip milijonas litų. Tačiau ir tada kultūros darbuotojai nebuvo patenkinti: vieni - kad savo organizuojamiems renginiams finansavimo negavo, kiti – kad gavo per mažai.
Juk mūsų Savivaldybės finansavimas būna toks: jei renginiui reikia 50 tūkstančių, skiriame penkis, bet kažkodėl norime, kad renginys būtų už penkiasdešimt tūkstančių ir sakome: o kitiems susirask, organizatoriau, rėmėją.
Tačiau žinant, kad dosnių žmonių nėra daug (pati esu dirbusi su rėmėjais), nėra paprasta nueiti ir paprašyti – duok. Juolab nereikia užmiršti, kad rėmimas yra sandėris, o ne labdara ar mecenavimas. Nė vienas verslininkas su savo pinigais neišsiskiria paprastai. Jis klausia: o kas man už tai? O ką gali pasiūlyti kultūros įstaiga? Praktiškai nieko. Pakoncertuoti įstaigoje? Suorganizuoti vaikams eglutę? Neatlygintinai pristatyti parodą? Paviešinti rėmėjo logotipą? Ištransliuoti reklamoje?..
Todėl paramos kultūros įstaigos gauna mažai – 7-10 tūkstančių litų per metus. Nors, pavyzdžiui, Kultūros centras Šiaulių dienoms gavo 70 tūkstančių litų paramos. Bet kodėl gavo? O todėl, kad tai pats didžiausias miesto renginys, antra, kad paramos prašė miesto meras, kuris turi puikius kontaktus su verslo žmonėmis ir gali surasti abipusiai naudingus sprendimus.
Tačiau neįmanoma net įsivaizduoti, kad atsirastų verslininkas, kuris nuolat finansuotų kurios nors kultūros įstaigos veiklą. Juolab kad tai yra Savivaldybės funkcija: jei jau įsteigė įstaigą, tai ir turi rūpintis, kad ji duotų visuomenei grąžą.
- Sakote, kad šių metų kultūros biudžetas...
- 270 tūkstančių litų! Juolab kad Savivaldybė yra įsipareigojusi ir organizuoti visas valstybines šventes, ir vykdyti visus Tarybos sprendimus dėl premijų menininkams ir stipendijų jauniesiems kūrėjams skyrimo, ir organizuoti Šiaulių dienas, ir t. t. Ir viskas iš tų pačių 270 tūkstančių.
Prisiminus tą milijoną dabar atrodo, kad tai buvo labai dideli pinigai. Tačiau iš tikrųjų didžiausia parama vienam festivaliui (didžiausiam renginiui, kuris trukdavo savaitę ar daugiau - „Resurrexit“, „Saulės žiedas“, Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalis) buvo skiriama iki 40 tūkstančių litų. Taigi iš to milijono maksimali finansavimo suma buvo 40 tūkstančių litų. Didesnės lėšos buvo skirtos tik festivaliui „Saulės žiedas“ atskiru Tarybos sprendimu. Nė vienas kitas biudžetinės įstaigos organizuojamas renginys, išskyrus Šiaulių dienas, nėra gavęs daugiau už mano paminėtą 30-40 tūkstančių litų sumą.
Tačiau kokie tai būdavo renginiai. Festivalis „Virus“ vykdavo savaitę ir tris, būdavo tikrai daug parodų, daug renginių. O dabar kas? Liko tik festivalio pavadinimas. Nors iš Kultūros ministerijos gauta 15 tūkstančių litų, mokesčiai padidėjo (pusė šios sumos yra skirta būtent jiems). Šiemet festivalis vyks tik tris dienas: paroda, konferencija, rūbų kolekcijų pristatymas, dar keli renginiai.
O ką jau kalbėti, kiek tarptautinių festivalių būdavo. Ar vaikai iš Gruzijos atvažiuodavo į Kultūros centrą, ar menininkai iš kitų miestų ir kitų šalių suvažiuodavo. O dabar tas „tarptautinis“ liko tik vos vos pritemptas žodis: jei gali pasikviesti vieną lenką ir du latvius, tai vadini tarptautiniu festivaliu. Taip, taip, pagal teisės aktus, jei dalyvauja trys šalys – renginys yra tarptautinis. Tačiau žmonėms tarptautinis „Saulės žiedas“, kuriame dalyvauja daug užsienio delegacijų, tikrai išliks atmintyje, o kur vienas baltarusis ir vienas latvis - kažin.
O čia ir gali būti pasakyta: kultūros įstaigos blogai dirba, o festivalio „Saulės žiedas“ organizatoriai puikiai susitvarko. Taip, jie susitvarko, nes renginiui skiriamas šimto tūkstančių litų finansavimas.
- Turite omeny, kaip miesto politikai tiesiogiai įsikišo, kad festivaliui „Saulės žiedas“ šimtas tūkstančių litų būtų atriekta iš kultūros projektų programos?
- Mano galva, nėra blogai tiesioginis politikų įsikišimas, nes jie tam ir yra, kad tiesiogiai įsikištų į sprendimų priėmimus. Jie formuoja miestą savo kadencijos metu ir turi nuspręsti, kiek lėšų skiriama kultūros sričiai: ar kultūra Šiauliuose bus, ar nebus, ar bus festivalis, ar nebus. Bet ar politikai turėtų spręsti, kad šitas festivalis reikalingas, o šitas ne? Aš manau, kad neturėtų.
Tačiau dabar bus atskiras Tarybos sprendimas dėl tarptautinių renginių organizavimo. Iš vienos pusės aš ne prieš tai, nes norint organizuoti didelį tarptautinį renginį, negali to daryti likus keliems mėnesiams iki jo pradžios. Būtų labai gerai, kad toks sprendimas būtų.
Bet kodėl jis skirtas tik vienam festivaliui? Tai gal penkiems festivaliams, kurie iš tikrųjų reprezentuoja Šiaulius, numatykime trejų metų finansavimą. Kultūros ministerija turi prioritetinių renginių sąrašą - finansuoja apie penkiolika festivalių Lietuvoje trejus metus į priekį. Tada organizatoriai žino, ką jie galės padaryti po trejų metų. Taip būtų teisinga.
- Vadinasi, tas atskiras Tarybos sprendimas vėl bus skirtas festivaliui „Saulės žiedas“?
- Taip. Jam lėšos turės būti numatytos 2013 metų Šiaulių miesto kultūros programoje – jei tai bus patvirtinta Tarybos, automatiškai privalėsime šimtą tūkstančių skirti „Saulės žiedui“.
Kitiems metams pagal poreikį prašome iš viso apie 800 tūkstančių litų. Bet kiek bus skirta, neaišku – ar 800 tūkstančių, ar 300 tūkstančių. Ir su tiek reikės tenkintis.
- Jei kultūros įstaigos šiuos metus išgyveno su 270 tūkstančių, tai ar su tiek pat neišgyvens ir kitų?
- Tai galima palyginti su mūsų buitimi. Juk mums kasmet didina šildymo, vandens, elektros ir t. t. kainas, bet mes kažkaip išgyvename. Bet ar kokybiškas toks gyvenimas?
Aštuoni šimtai tūkstančių litų yra minimalus poreikis, kad mieste būtų visaverčiai, miestiečių poreikius atitinkantys renginiai, kad kultūros įstaigos galėtų kūrybingai dirbti. Be to, prisiminkime, kad kitais metais Šiauliams sukaks 777 metai. Manau, tam šimtas tūkstančių mažų mažiausiai reikalinga, nors iš tiesų reikėtų visų 200 tūkstančių litų.
„Žmonės, kurie niekada nesusiduria su biudžetinėmis įstaigomis, net neįsivaizduoja, kad Savivaldybė tik išlaiko įstaigą, bet pinigų tos įstaigos veiklai nėra“, - sako Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Patricija Poderytė.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.



